Nugriaudėjo didžiausia šalies istorijoje Gyvulininkystės paroda

Rugsėjo 28–30 dienomis Akademijos miestelyje (Kauno r.) vyko unikali specializuota Gyvulininkystės paroda. Jos pagrindinis tikslas – mokslo naujovės gyvulininkystės sektoriaus pažangai. Parodą organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Šios parodos organizatoriams talkino ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija (LSMU VA).

Linkėjo gyvulininkystės klestėjimo

Jau tradicine tampančios Gyvulininkystės parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė: „Džiaugiuosi, kad Gyvulininkystės paroda vyksta čia, Žemės ūkio akademijoje, nes gyvulininkystė neatsiejama viso žemės ūkio verslo dalis. Tikiuosi, kad šis renginys, taip pat ir konferencija, vykstanti parodos metu, padės dar labiau ir dar geriau suvokti, kiek svarbūs gyvuliai ir gyvulininkystės verslas mūsų gyvenime. Ne tik apsirūpinant maistu, bet ir visai žemės ūkio plėtrai. Ši paroda – tai galimybė suartinti kaimo ir miesto bendruomenes ir parodyti žemės ūkio svarbą, gyvulių svarbą, žemės ūkio inovacijas ir pažangą, nes čia susirenka tie mūsų socialiniai partneriai, kurie yra patys pažangiausi, patys inovatyviausi, kurie kuria tvarų žemės ūkį.“ Ji taip pat linkėjo, kad visos trys parodos dienos būtų naudingos, įsimintinos, lankytojai pasisemtų naujų žinių, naujų potyrių, kad kiekvienas išsineštų iš čia tai, ko labiausiai reikia.

„Įdomu, kad mums visiems čia būti įdomu, o įdomi tema visada sukviečia daug daugiau žmonių, – kalbėjo Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas dr. Viktoras Pranckietis. – Labai gerai, kad ta tema yra atsiradusi čia, Žemės ūkio akademijos bazėje, ir jau antri metai vyksta tokia paroda. Kas yra gyvulininkystė ir Lietuva? Prieš 138 metus spalio 1 dieną gimė Mykolas Krupavičius, žemės reformos Lietuvoje tėvas. Žemės reforma buvo ta sritis, kuria mes sumokėjome už nepriklausomybės kovas. Plačiąja prasme, žemės ūkis sumokėjo už nepriklausomybės kovas ir žmonių gyvybėmis, ir padalijant jiems žemes. Po to ėmė labai vystytis gyvulininkystė. Šiandien yra kitų prioritetų ir kitoks požiūris į žemės ūkį, kartais jis būna labai apgailėtinas, bet mes vis tiek esame atsparūs visiems pokyčiams.“

V. Pranckietis sakė manąs, kad vien nuo politikos nepriklausys žemės ūkio ir ypač gyvulininkystės raida. Ji visada priklausys nuo asmeninės žmonių iniciatyvos. Jis dėkojo visiems, kas atvažiavo į parodą su savo iniciatyvomis, nes tai yra geriausia, kaip galima dirbti. Ir kvietė visus spalio 20-ąją prie Seimo, kur vyks pažangaus žemės ūkio paroda miestui, pirmą kartą bus surengta ir Kaimo sueiga Seime, Kovo 11-osios salėje. Tai svarbu, kad būtų galima paruošti dokumentus ateičiai, o partijos žinotų, ką įtraukti į savo programas ir ko kaimas iš jų nori.

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas pasidžiaugė, kad tai yra didžiausia Lietuvoje specializuota Gyvulininkystės paroda, o jam, kaip Akademijos absolventui, be galo malonu čia sugrįžti. „Kadangi čia studijavęs, bendrabuty gyvenęs, puikiausiai žinau tas visas parodas, kiekviena būdavo mano lankoma, žinau, kad visos inovacijos parodomos būtent parodose. Manau, kad tokios parodos reikalingos, jog pastebėtume, kaip tobulėjama, kokios inovacijos diegiamos ūkiuose. Tad linkiu visiems gerų įspūdžių, pasisemti naujų idėjų savo ūkiams“, – kalbėjo viceministras.

LSMU VA kancleris prof. dr. Mindaugas Malakauskas teigė, kad šis renginys yra puiki proga susipažinti su gyvulininkyste ir su ja siejamomis sritimis, kaip mokslo pasiekimai keičia gyvulininkystės veidą. „Veterinarijos akademija yra įsipareigojusi rengti veterinarijos specialistus, o šis renginys – puiki proga pamatyti, kaip bendras visų žemės ūkio sričių ir veterinarijos specialistų darbas keičia požiūrį į gyvulininkystę, kaip užtikrinama gyvūnų sveikata ir gerovė. Mes kalbame apie gyvūno reikšmę žmogaus gyvenime, apie socialinę ir emocinę jo reikšmę“, – teigė kancleris M. Malakauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė turintis įgaliojimą visų šalies ūkininkų, o galbūt ir visų parodos svečių bei lankytojų vardu padėkoti parodos organizatoriams ir dalyviams. „Ši paroda gali mus nustebinti labai įspūdingais eksponatais, – džiaugėsi R. Juknevičius. – Smagu, jog dar liko tikėjimo, atsidavimo gyvulininkystės šakai ir kad yra žmonių, kurie nenuleido rankų. Deja, nemaža dalis gyvulininkystę propagavusių ūkininkų pardavė savo bandas Lenkijai. Bet šiandien dar galime pasidžiaugti tuo, kad gyvulininkystės paroda visgi gali vykti Lietuvoje. Tikiuosi, kad išliks tikėjimas, kad ir toliau bus gyvulininkystės šakos fanatikų. Noriu tikėti, kad ir po šimto metų Lietuva galės džiaugtis naujais pasiekimais, kad galės pristatyti gyvulininkystės proveržį pasauliui – savo gyvulius, lietuviškas veisles.“

Parodos medaliai ir diplomai

Gyvulininkystės parodoje geriausi eksponatai varžėsi dėl laureatų vardų. Kompetentinga komisija, kurios nariai – VDU ŽŪA mokslininkai ir ŽŪM atstovai – išrinko penkis laureatus. Gyvulininkystės parodos medaliais ir diplomais apdovanoti: visavertis pieno pakaitalas veršeliams „NutriCalf Premium 40“, kurį pristatė UAB „Litamilk“; mobilusis akumuliatorinis vakuumo įrenginys melžti MOOTECH ECO SMART, kurį pristatė UAB „Mototecha“; mikrobiologinis produktas mėšlui tvarkyti „NN Farmodor C“, pristatytas UAB „Nando“; pašarų dalytuvas „SEKO Samurai 7 500/150“, kurį siūlė įsigyti UAB „Rovaltra“; džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksas atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai ACTISAN 360, pristatytas UAB „Timac Agro LT“.

Parodos organizatorių padėkos ženklais apdovanoti: Baltos avies kooperatyvas, Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacija, Lietuvos avių augintojų asociacija, Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugija, Lietuvos galvijų veisėjų asociacija, Lietuvos galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacija, Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacija, Lietuvos triušių augintojų draugija, Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacija, Lietuvos pieninių ožkų augintojų asociacija, Lietuvos sunkiųjų arklių veislės išsaugojimo asociacija, UAB „Lietuvos žirgynas“, VDU ŽŪA mokomasis ūkis.

Medalius ir diplomus įteikė žemės ūkio viceministras V. Abukauskas ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

Svečiai iš Ukrainos

Tarp parodos svečių sutikome ir du gyvulininkystės specialistus, atvykusius iš karo draskomos Ukrainos. Karpatų dvilųjų veislės galvijų augintojų asociacijos pirmininkas, žemės ūkio mokslų kandidatas, atstovaujantis Gyvūnų genetikos tyrimų institutui, Vasilij Terpėj „Ūkininko patarėjo“ korespondentui sakė, kad į parodą jį ir jo kolegą pakvietė senas pažįstamas, Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos (LJGGA) pirmininkas Virgilijus Urbonavičius. „Džiaugiamės galėdami dalyvauti šioje gerai organizuotoje parodoje. Matėme eksponuojamus gyvulius, kurie veisiami naudojant intensyviąją genetiką ir yra labai produktyvūs, taip pat kitos krypties gyvūnus – saugomas vietines veisles. Šiandien Europos Sąjunga labai didelį dėmesį skiria žaliajam kursui, kad žemės ūkis darytų kuo mažiau žalos aplinkai, dirvožemiui, o produktai būtų natūralūs ir aukštos kokybės. Todėl pieno ir mėsos gamyba gyvulininkystėje gali būti užtikrinta tik plėtojant vietinių veislių galvijų auginimą. Pavyzdžiui, holšteinų veislės galvijas turi 184 genus, o senosios vietinės veislės galvijas – daugiau nei 200 genų. Taip yra todėl, kad daug genų buvo prarasta vystant intensyviąją selekciją. Tokie dalykai ypač atsiliepia pieno produktų kokybei, jau nekalbant apie mėsos produktus“, – pasakojo V. Terpėj.

Ukrainietis pastebėjo, kad pieno produktai, tarp jų ir natūralus pienas, ne tik daugeliui suaugusių žmonių, bet ir vaikams sukelia alergiją, todėl vartojama vis mažiau pieno produktų. Reikia pasiūlyti pieną, kuriame būtų tik A2 baltymas. „Mažai veislių karvių duoda tokį pieną, o jis, pagal atliktus pirmuosius tyrimus, labai reikalingas sergantiems cukriniu diabetu, vėžiniais susirgimais, epilepsija ir pan. Vartojant tokį pieną, nepasireiškia alergija ir jokie kiti pašaliniai poveikiai. Ir tik 60–70 proc. senųjų vietinių veislių galvijų gali duoti tokį pieną. Pas mus tokios yra Karpatų dvilųjų veislės karvės. Mūsų asociacija priklauso Europos dvilųjų galvijų veislės federacijai, kuri vienija 18 šalių. Geriausiai žinomas Šveicarijoje, kur karvės ganosi aukštai kalnuose natūralios žolės ganyklose, gaminamas sūris. Ten karvėms nereikia jokių vitaminų, mikro- ar makroelementų – visko yra natūraliame pašare“, – aiškino V. Terpėj.

Kitas svečias iš Ukrainos – Valerij Aleinikov – dar neseniai buvo vienas iš Ukrainos veisimo tarnybos vadovų, o dabar dirba Karpatų dvilųjų veislės galvijų augintojų asociacijoje pirmuoju pirmininko pavaduotoju. Jis padeda asociacijai atstatyti šios veislės selekciją.

V. Aleinikov ŪP pasakojo: „Jau nuo 1990-ųjų Ukrainoje prasidėjo grūdininkystės ūkių plėtra, sumažėjo gyvulininkystės veikla. Karvių sumažėjo ir privačiuose, ir stambiuose pramoniniuose ūkiuose, užsiimančiuose pieno ir mėsos gamyba. Prieš keletą metų prasidėjo žemės privatizacija, žmonės perka žemę, o gyvulininkystės jiems nebereikia. Sumažėjo žemės plotai, kurie reikalingi gyvuliams ganyti ir pašarams ruošti, padidėjo grūdinių kultūrų, saulėgrąžų, kukurūzų, sojų ir rapsų auginimas. Visus šiuos produktus eksportavo, bet dabar, kai vyksta karas, dalyje regionų sėjamos tik grūdinės kultūros. Gyvulininkystės ūkiuose žmonės prarado darbus, o iš struktūrų, kurios už tai atsakingos, jokios pagalbos nesulaukė.“

ŪP pašnekovas pasidalijo, kad ir jo šalyje anksčiau būdavo rengiamos įvairios žemės ūkio parodos, jis buvo Ukrainos pirmosios ir antrosios specializuotos gyvulininkystės parodos direktorius. Vėliau ta paroda tapo viso žemės ūkio paroda, o gyvulininkystė liko tik maža jos dalimi.

Lietuvoje galvijų augintojams – geriau

LJGGA pirmininkas V. Urbonavičius parodė, ką atvežė iš Šakių. r. Griškabūdžio ŽŪB į šiųmetę Gyvulininkystės parodą. „Tai dešimt holšteinų veislės grynaveislių telyčių, kurios yra genomiškai ištirtos, gauti geriausi tyrimų rezultatai. Tai rodo, kad mūsų galvijai tikrai geri ir pajėgūs toliau didinti pieno primilžius, gerinti pieno riebumą ir baltymų kiekį. Taip pat mus domina ir kazeino baltymai, kurie dabar tampa vis populiaresni ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Mūsų žiniomis, lenkai jau seniai pieną be laktozės su A2 baltymu tiekia kūdikių mišinėliams virti. Jau yra ir pas mus ūkių, kurie parduoda tokį pieną. Ūkininkai patenkinti rezultatais, nes už šį pieną gauna didesnę kainą“, – redakcijai pasakojo V. Urbonavičius.

Kitame paviljone gyvulininkystei skirtą techniką demonstravęs Simonas Dirgėla, UAB „Swed Trac“ direktorius, ŪP teigė, kad jam malonu dalyvauti jau antroje gyvulių parodoje Lietuvoje (pirmoji – Mėsinių galvijų paroda Raseinių hipodrome). „Dabar pristatome naują teleskopinį krautuvą „Multiloader TL30T“. Jis į 4,5 m aukštį iškelia apie 1,6 t krovinį. Dar siūlome mažesnį L20 ir Skandinavijoje populiariausią modelį L30. Pirkėjus labai vilioja šių mašinų nedidelės kainos“, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo S. Dirgėla.

Čekijos firmos „Agroecopower“ atstovybės Lenkijoje pardavimo vadovas Raimundas Galinis redakcijai sakė, kad šios firmos specialistai gali padidinti žemės ūkio technikos galią. „Čekijoje, vienintelėje šalyje Europoje, yra gaminamas agregatas, kuris matuoja traktorių galią. Jeigu traktorius turi, pvz., 150 AG, mes galime padidinti iki 170–180 AG. Tokiu atveju sutaupoma degalų“, – pasakojo R. Galinis. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje jau penkis mėnesius dirba „Agroecopower“ darbuotojai ir jiems puikiai sekasi. Teigė, kad jeigu bus daugiau klientų, planuojama ir mūsų šalyje atidaryti atstovybę. Jau veikia interneto tinklalapis „Agroecopower.lt“.

UAB „Rovaltra“ generalinis direktorius Romualdas Trainaitis ir produktų grupės vadovas Audrius Pupinis siūlė įsigyti pašarų dalytuvą „SEKO Samurai 7 500/150“.

A. Pupinis paaiškino, kad šis 15 m³ talpos įrenginys išsiskiria tuo, jog jame yra sumontuoti horizontalūs rotoriai. Pašarų dalytuvas gaminamas Baltijos šalių rinkai. Pašaras gali būti ir šlapias, ir sušalęs, ir sausas, ir drėgnas. Į dalytuvą galima viską sumesti ir susmulkinti iki reikiamo dydžio. R. Trainaitis dar patikslino, kad šis dalytuvas, palyginti su konkurentų siūloma panašia technika, naudoja 30 AG mažiau. Iškraunamus pašarus sraigtai sustumia į vidų, tai reiškia, kad 98 proc. visų pašarų yra išstumiama į pašarų taką. Didelis privalumas ir tai, kad šio dalytuvo dugnas yra nukeliamas. Tai leidžia po 10 ar 15 metų eksploatavimo pakeisti dugną. Pasak R. Trainaičio, tokie dalytuvai labai populiarūs Vokietijoje ir Švedijoje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktorius Saulius Cironka prie šios organizacijos stendo pasakojo apie daugybę paslaugų, kurias siūlo ūkininkams. „Čia žemdirbiai gali sužinoti, ką naujo pasiūlysime kitais metais. Norime, kad jie pasinaudotų mūsų paslaugomis, t. y. mobiliosiomis laboratorijomis, konsultantų žiniomis, įdirbiu, turima patirtimi. Šiemet į parodą turime atsivežę laboratoriją. Laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė yra visų tyrimų ekspertė. Gamtosauga, aplinkosauga – mums nesvetimi žodžiai, todėl siūlome išsitirti, kokį vandenį gyvulių laikytojai naudoja savo ūkyje, kokį daržininkai, kokius mišinius ruošia, koks yra geriamasis vanduo. Jeigu sėja, pjauna, siūlome išsitirti dirvožemį, kad būtų taupomos trąšos ir žemdirbiai dirbtų ekonomiškai, pinigus leistų ten, kur reikia ir kada reikia. Tiriame ir nuotekų vandenis, žiūrime, kad nebūtų teršalų pačiose nuotekose. Esame naudingi ūkininkams nuo pat apskaitos, ekonomikos, verslo projektų rengimo iki konkrečių gyvulininkystės paslaugų. Štai parodoje dalyvaujantis gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis yra šauniausias mūsų žmogus, važiuojantis su mobiliąja laboratorija, kuri gali ištirti pašarus, gyvulius, kraują, mikroklimatą, gyvulių nėštumą, nustatyti bandos fiziologinę būseną ir daug kitų dalykų“, – teigė S. Cironka.

UAB „Grynas Baltija“ direktorius Edmundas Stankevičius ir vadybininkas Gintaras Dovydėnas parodoje pristatė produktus gyvulininkystei ir dirvožemiui. „Mūsų siūlomi produktai yra skirti skystam ir tirštam mėšlui – kompostavimui. Jie pakeičia terpę iš anaerobinės į aerobinę. Anaerobinėje terpėje puvimo metu susidaro metano dujos, amoniakas ir sieros vandenilis. Šios medžiagos garuoja ir, jei mėšlą ar srutas išvešite į dirvą, susijungs su dirvožemio vandeniu ir bus išplautos. Mūsų siūlomas produktas tiekia deguonį į srutas arba mėšlą ir tada prasideda kompostavimo aerobinis procesas – atsiranda bakterijų ir grybelių, azotas ir kiti elementai yra saugomi bakterijų ir grybų baltymuose, neišplaunami, tai geresnis mikroklimatas tvarte, pagerėja gyvulių sveikatingumas ir žymiai geresnė mėšlo tręšiamoji vertė – patalpoje mažiau kvapų, mažiau musių“, – teigė E. Stankevičius.

Parodoje panašus produktas buvo pristatytas ir UAB „Nando“ stende. Čia lankytojus konsultavo marketingo specialistė Milda Gaulienė ir pardavimo specialistai Modestas Liudvikauskas bei Judita Simonaitytė. M. Gaulienė ŪP sakė, kad „Nando“ yra biotechnologijų įmonė, gaminanti ir tiekianti mikrobiologinius produktus, skirtus augalininkystei ir gyvulininkystei. Šioje parodoje įmonė dalyvavo su keliais produktais, vienas iš jų, „Farmodor“, pelnė apdovanojimą. Tai yra mikrobiologinis produktas, skirtas mėšlui tvarkyti. „Mūsų produktai skirti tvariam ūkininkavimui – ir žemdirbiams, ir gyvulininkams, kad jie palaikytų tvarų žemės ūkį. Mielai dalijamės informacija apie mūsų įmonę ir ūkininkavimo galimybes“, – teigė M. Gaulienė.

UAB „Litamilk“ pašarų skyriaus vadovas Saulius Savickis redakcijai pasakojo, kad parodoje pristatė savo patį populiariausią produktą „NutriCalf 40“, kuriame yra ne mažiau kaip 40 proc. liesų pieno miltų, kita dalis – išrūgų koncentratas. „Tokia išrūgų koncentrato, pieno miltų ir augalinių riebalų kombinacija daro labai gerą įtaką veršelių augimui, labai efektyviai pasisavinamos maisto medžiagos. Produkte yra visas kompleksas amino rūgščių, kurių reikia veršeliui. Taip pat svarbu, kad šiame produkte esantys palmių ir kokosų riebalai yra pagaminti purškimo būdu. Tai reiškia, kad skystas aliejus yra purškiamas džiovyklos bokšte ir suskyla į dar tūkstantį mažų dispersinių riebalų rutulėlių, kurie apvelkami išrūgomis. Todėl pats riebalas dėl smulkios struktūros labai gerai įsisavinamas ir tuo pačiu yra apsaugotas išrūgomis. Ši unikali receptūra buvo pristatyta komisijai ir įvertinta parodos aukso medaliu“, – džiaugėsi S. Savickis.

UAB „Pieno tyrimai“ projektų vadovė Gintarė Pieškienė sakė, kad jų ir logotipas, ir parodos stendas šiemet atnaujinti, nes įmonei sukako 30 metų. „Pieno gamintojams siūlome loteriją pašarų tyrimui laimėti. Pašarų tyrimą laikome labai svarbiu visiems gyvulininkystės sektoriams, ne tik pieniniams galvijams, bet ir mėsiniams, paukščiams, kiaulininkystei ir kitiems, – teigė G. Pieškienė. – Tyrimus spektrometru atlieka Nyderlandų laboratorija. Tai yra labai tikslus tarptautinis tyrimas. Galime atlikti net tris pašarų tyrimų komplektus – nuo standartinio iki profesionalaus ir netgi galime duoti rekomendacijas, ką daryti kitais metais, kad nebūtų problemų. Parodoje pristatėme ir kitus tyrimus, pavyzdžiui, mastito sukėlėjo nustatymą, labai inovatyvus molekulinės biologijos tyrimas, kuriuo pagal DNR nustatomi visi mikroorganizmai ir matomas žemėlapis pieno talpoje, taip pat gyvūnų produktyvumo tyrimus – labai svarbu sekti kiekvienos karvės kiekvieno mėnesio sveikatingumą ir kitus parametrus. Taip pat siūlome kalibravimo ir patikros paslaugas, t. y. pieno matuoklių ir pieno šaldytuvų kalibravimą ir metrologinę patikrą, kad ūkininkai žinotų tikrus rodmenis, kiek jie pieno primelžia ir kiek turi šaldytuve.“

G. Pieškienė pasakojo, kad labai įdomus ir ūkininkų mėgstamas yra gyvulių nėštumo nustatymas iš pieno mėginio. Praėjus 28 dienoms po karvių ar ožkų sėklinimo galima sužinoti, „ar atskris gandras, ar ne“. O avims nustatoma vėliau – 60 dienų po sėklinimo. Tai labai tiksli, beveik 99 proc., diagnostika.

Parodos grožybės ir pašmaikštavimai

Antrąją ir ypač trečiąją parodos dieną, šeštadienį, stebino lankytojų gausa. Tūkstančiai miestiečių su savo vaikučiais užplūdo gyvūnų ir paukščių paviljonus ne tik savo akimis pamatyti, bet ir galbūt paglostyti šių gyvų padarų. Parodoje netrūko ir įvairių atrakcijų. VDU ŽŪA verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė džiaugėsi ir daugybe eksponatų. „Šis renginys buvo pirmasis su tiek daug ekspozicijų, kai dalyvavo daugybė asociacijų, pristačiusių savo narių ilgų metų darbo rezultatus, – ŪP sakė R. Petlickaitė. – Eksponuota apie 700 paukščių, apie 200 triušių, apie 70 mėsinių ir pieninių galvijų, taip pat įvairių veislių avys, ožkos, žirgai. Ekspozicija – tikrai labai didelė. Džiaugiamės, kad dar šalia šių ekspozicijų prisistatė ir įmonės bei organizacijos, kurios siūlė prekes ir paslaugas, skirtas gyvulininkystės sektoriui. Nes inovacijų sklaida, technologijų vystymasis yra labai spartus, o be technologijų, be naujausių sprendimų sunku būtų kalbėti apie šio sektoriaus konkurencingumą.“

Parodoje gyvūnų ekspozicijos užėmė apie 5 tūkst. m² plotą. Apie 1 tūkst. m² plote vyko amatų ir sodinukų mugė. Iš viso parodoje prisistatė apie 100 dalyvių. Tai įvairios gyvūnų augintojų asociacijos, patys gyvūnų augintojai ir prekes bei paslaugas gyvulininkystei siūlančios įmonės. Parodoje buvo galima nusipirkti amatininkų dirbinių, sodinukų, maisto produktų. Visas tris parodos dienas vyko daugybė edukacinių programų tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Pavyzdžiui, čia atvykus buvo galima sužinoti, kaip pasiruošti vizitui į veterinarijos kliniką, pasimokyti, kaip gaminami sūriai, padegustuoti juos, pamatyti, kaip verpiami siūlai iš triušio vilnos, kaip kerpama avis. Taip pat buvo galima susipažinti su avių valdymo sistema. Linksma buvo stebėti, kaip vaikai vedžioja veršiukus, moka gražiai su jais elgtis.

Renginyje netrūko ir geros nuotaikos. Lietuvos dekoratyvinių ir veislinių paukščių augintojų draugijos vadovas Linas Petraška iš Seimo KRK pirmininko dr. V. Pranckiečio sulaukė smalsių ir šmaikščių klausimų: „Kodėl Japonija nepriima iš Lietuvos laisvai laikomų vištų kiaušinių? Koks pigmentas nuspalvina juodų Šabo gaidžių skiauteres juodai?“

O apžiūrėdamas Valdo Žindžiaus-Šamo kovinės veislės gaidžius, V. Pranckietis juokavo: „Gal, pritaisius kaip Japonijoje pjautuvus prie gaidžių pentinų kovoms, galėtų būti Lietuvos ūkininkams apsauga nuo vilkų?“

Seimo KRK narys doc. Kęstutis Mažeika pirmiausia ieškojo Sūduvos krašto balandžių. Saviti baltomis galvomis, apžėlusiomis kojomis balandžiai nuo seno auginami Pietų Lietuvoje. Įdomūs Seimo nariui pasirodė ir Karaliaučiaus spalvotagalviai, kurie priminė jaunystę. Taip pat sudomino nykštukinės (bantaminės) Vatermalų vištelės, nes jos labai smalsios, jaukios ir prisileidžia tiek suaugusiuosius, tiek mažuosius paukščių mylėtojus.

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė džiaugėsi, kad šiais metais pavyko sukviesti į parodą daugiau dalyvių, kurie augina gyvulius, paukščius ir kitus naminius gyvūnus. Daugiau buvo tų įmonių ir verslininkų, kurie teikia paslaugas žemės ūkiui. Ji labai tikisi, kad kitais metais ši paroda išsiplės dar labiau ir pats gyvulininkystės sektorius pradės augti. Svarstoma kitąmet į parodą įtraukti ir mėsos bei pieno perdirbimo pramonę, pristatyti nacionalinius gaminius, propaguoti sveiko maisto tradicijas.

Autoriaus ir Vytenio NEVERDAUSKO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

„TIMAC AGRO“ įvertinimas

UAB „TIMAC AGRO LT“ Gyvulininkystės parodoje 2023 apdovanota organizatorių – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos – diplomu ir auksiniu medaliu už džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksą atrajotojų, kiaulių, naminių paukščių ir arklių pakratų higienai ACTISAN 360.

„TIMAC AGRO LT“ vadovė Lietuvai Inga Kalesnikovė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad įmonė jau daugelį metų yra žinoma augalininkystės srityje. Mūsų šalyje veikia jau tryliktus metus. Šiais metais „TIMAC AGRO LT“ pristato būtent gyvulininkystės ūkiams skirtus produktus. „Dabar mūsų įmonė patenkins tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės šakų poreikius. Kaip ir augalininkystės ūkiams skirti produktai, taip ir gyvulininkystės produktai yra išskirtiniai, aukštos kokybės, pritaikyti ūkiams, kurie nori spręsti savo problemas ir auginti produktyvesnius gyvulius,“ – pasakojo I. Kalesnikovė.

Parodos diplomu bei medaliu apdovanotas džiovinimo ir dezinfekavimo mineralų kompleksas ACTISAN 360 yra unikalus ir efektyvus produktas būtent dėl to, kad pasižymi net 4 ypatumais: guoliaviečių ir pakratų džiovinimas, pH kontrolė ir guolio sanitarinė kontrolė, amoniako ir kvapo kontrolė bei patogeninių bakterijų skaičiaus mažinimas. O visa tai teigiamai veikia gyvulių sveikatą ir pieno kokybę, be to, kas šiuo metu labai aktualu, leidžia riboti ūkiuose naudojamų antibiotikų kiekį, taip mažinant antimikrobinį atsparumą. Dėl produkto gebėjimo amoniaką paversti amonio jonais pagerėja patalpų oro kokybė, daromas teigiamas poveikis gyvulių ir ūkio darbuotojų kasdienybei, sumažėja netoli fermos gyvenančių žmonių jaučiami nemalonūs kvapai.

ACTISAN 360 yra išskirtinis ir inovatyvus produktas, sukurtas „TIMAC AGRO Roullier“ grupės Invoacijų ir tyrimų centre, remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimai ir veterinarijos specialistų rekomendacijomis.

„Gyvulininkystės produktų asortimente turime bei galime pasiūlyti ir mineralinius blokus, kuriuose yra gyvuliams reikalingas vitaminų kompleksas – tiek imunitetui gerinti, tiek augimui skatinti, tiek reprodukcijai gerinti“, – teigė I. Kalesnikovė.

„Acidozės prevencijai turime skirtą pašarų priedą SPADEA pH+, kurio pagrindinė funkcija yra prieskrandžio pH reguliavimas. Taip pat turime sukūrę technologiją, skirtą dengti tranšėjas, įskaitant ir inovatyvius siloso inokuliantus, geriausios siloso kokybės užtikrinimui. Šioje Gyvulininkystės parodoje pristatėme EVOH specialaus deguonies barjero plėveles kartu su apsauginiu tinklu. Šios technologijos dėka užtikrinamas maksimalus deguonies ir vandens nepralaidumas. Konsultuojame, kaip uždengti tranšėją, dalijamės visomis turimomis žiniomis, kad ūkininkai pasigamintų pačios geriausios kokybės pašarus. Labai didžiuojamės šia savo technologija, nes Lietuvoje kokybiškos siloso dengimo technologijos dar nėra plačiai išvystytos, apie jas aktyviau kalbama tik pastaruosius keletą metų. Mes siekiame edukuoti ir pasidalyti patirtimi, kaip reikia gaminti geros kokybės silosą“, – kalbėjo I. Kalesnikovė.

Kartu su visa komanda parodoje dalyvavo ir „TIMAC AGRO“ gyvulininkystės produktų vadovas Baltijos šalims Jurijs Brente, kuris yra veterinarijos gydytojas bei turi ilgametę pienininkystės patirtį. Pastaruoju metu J. Brente važinėja po Lietuvą ir konsultuoja ūkininkus, padeda dengti siloso tranšėjas.

Užs. Nr. 304/7