Ori senatvė – už 50 eurų!

Kaip Lietuvos piliečiai pateko į braziliškas pinigų gręžimo mašinas ir kaip iš jų ištrūko kitos Rytų Europos šalys? Ką dabar mums daryti?

Pensijų reforma buvo ir tebėra pristatoma kaip orios ir sočios senatvės garantas. Deja, jau skiname karčius tokių pažadų vaisius – pensinio amžiaus sulaukę asmenys neslepia patyrę akibrokštą, kai sužinojo, kokią mėnesinę sumą gaus iš bankų valdomų pensijų fondų. Akademinio sluoksnio atstovų tai nestebina. Jie mano, kad kai daugiau asmenų praregės, tokią sistemą valdžia turės naikinti, kaip tai padarė kitos Rytų Europos šalys, kur gyventojai kaip avelės buvo suvaryti į fondus.

Geležiniai fondų gniaužtai

„Kaupti pensiją II-oje pakopoje apsimoka“, „pensijų reforma užtikrins orią senatvę“, „gyventi senatvėje bus sočiau“ – tokių ir panašių liaupsių girdime nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, primygtinai raginanti dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų fonduose.

Tokias liaupses lydėjo prastos žinios apie „Sodrą“, kad jos perspektyvos gana miglotos, esą dėl visuomenės senėjimo ji gali žlugti ir pan. Tad nenuostabu, kad privačiuose pensijų fonduose atsidūrė apie 1,4 mln. žmonių. Nemaža dalis jų iš ten pasitraukė, kai tik buvo suteikta tokia galimybė. Kas nespėjo to padaryti, liko geležiniuose fondų gniaužtuose.

Įdomu tai, kad papildomą kaupimą skatino ir tebeskatina ne tik bankų valdomų pensijų fondų, bet ir valdžios atstovai. Panašu, kad artėja metas, kai ir vieniems, ir kitiems teks detaliau pasiaiškinti dėl orių pensijų, nes pilasi gyventojų pasipiktinimai, kad jų lūkesčiai dėl papildomo kaupimo pensijų fonduose buvo visiškai kitokie.

„Ūkininko patarėjo“ redakcijoje susikaupė gyventojų, kurie vieni pirmųjų susiviliojo privačiais pensijų fondais, skundai. Vieni sako patyrę šoką, kai sužinojo, kad iš fondų tegaus 30–50 Eur mėnesinę išmoką – tai bent ori paskata senatvėje! Kiti piktinasi, kad negali kaip nori disponuoti sukaupta suma, pavyzdžiui, iškart pasiimti visus pinigus.

Siūlo paklausti politikų

Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka ŪP sakė nesistebintis tokiais pasipiktinimais. Jis įsitikinęs, kad jų tik daugės. „Tai gera pamoka tiems, kurie klausė fondų ir valdžios, bet neišgirdo, ką dar prieš 20 metų sakė ekspertai, tarp jų ir Lazutka, – šypsojosi profesorius, kuris ant pensijų kaupimo kabliuko sakė nepasimovęs ir kitiems pataręs ant jo neužkibti. – Daug rašiau, kad tokia sistema absurdiška, nereikalinga ir net kenksminga Lietuvai. Jeigu jie pasikliovė bankų ar jų dukterinių įmonių darbuotojais, kurie siūlė dalyvauti fonduose, dabar tegu reiškia protestą, esamiems ir buvusiems Seimo nariams kelia klausimus, kodėl taip atsitiko. Pensijų fondus labai stūmė konservatorių Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, o kai soc­demė Vilija Blinkevičiūtė buvo ministrė, tie fondai buvo įkurti. Žmonėms reikia tai prisiminti.“

Besipiktinantys piliečiai galėtų remti politikus prie sienos, tačiau pensijų fondams nepapriekaištausi. Juk sutartyse nėra nurodyta, kokio dydžio išmoka bus išėjus į pensiją. „Sutartyse bus nurodyti tik įsipareigojimai, kiek reikia į fondą pervesti nuo algos, o apie pensijų dydį neparašyta. Taigi niekas nieko nepažeidžia“, – toliau šypsojosi ekonomistas.

Čikagos ekonomistų eksperimentas

Socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, ŪP teigė nuosekliai peikęs pensijų fondus: „Gaila, kad tada žmonės negirdėjo tų, kurie pasisakė prieš tokią apiplėšimo sistemą. Akivaizdžiai matėsi, kad tas eksperimentas, kurį Čikagos mokyklos ekonomistai pirmiausia atliko Pietų Amerikoje, o vėliau tas modelis buvo perkeltas į buvusias socialistines šalis, patirs fiasko. Tai dabar ir matome.“ ŪP mano, jog fiasko patyrė piliečiai, o finansinės įstaigos suklestėjo.

Parlamentaras priminė, kad prieš 20 metų, kai buvo medžiojamos kaupėjų galvos, daug aiškinta, kad „Sodros“ pensijos pakaks tik duonai ir trupučiui sviesto, o ikrai bus semiami iš pensijų fondų. „Dabar akivaizdu, kad gavosi šnipštas: „Sodros“ pensijos per tą laiką augo kartais, o pensijų fondai – vos vienu kitu procentu. Gaunant vidutinę per 400 Eur pensiją, papildomi 20–30 eurų nepaguodžia“, – konstatavo A. Sysas, pastebėjęs, kad kaupti privačiuose fonduose naudinga tiems, kurie gauna labai dideles pajamas. ŪP redakcija ir tuo labai abejoja.

Iškart pinigų neatiduoda

Buvo ir tebėra reklamuojama daug pensijos kaupimo privačiuose fonduose privalumų. Pirmiausia tai, kad senatvei bus sukaupta papildoma suma. „Bet jos neleidžia pasiimti, jeigu, tarkim, žmogus turi 8–10 tūkst. ir norėtų susidėti sau dantų protezus, visų pinigų neduos. Reikia, kad jis kas mėnesį gautų po 20–50 Eur ir džiaugtųsi. Bet mokės tik 20 metų, kol pasibaigs sukaupta suma. O juk žmonės gyvena ir ilgiau, bet išmokų iš fondų jau nebegaus“, – aiškino R. Lazutka, pabrėžęs, kad tie fondai iš principo nėra pensijų sistema, tai – atidėjimas pinigų, kurių negali pasiimti, kada nori.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ŪP raštu aiškino, kad pensijų kaupimo tikslas – papildoma kas mėnesį mokama pensinio pobūdžio išmoka dalyviui. Ši sistema nemaža dalimi buvo ir yra finansuojama viešaisiais pinigais (2004–2018 metais ten buvo pervedama „Sodros“ įmokos dalis, nuo 2014 m. pervedama ir įmoka iš valstybės biudžeto), todėl įstatymu nustatytos sukauptų lėšų išmokėjimo taisyklės. O jos tokios: sulaukus pensinio amžiaus, visą sukauptą sumą atgauti iškart gali tik tie, kurie sukaupė iki 5 000 Eur; sukaupusiems nuo 5 000 iki 9 999,99 Eur asmenims pensijų kaupimo bendrovė moka periodinę pensijų išmoką; jei sukaupta 10 000 Eur ir daugiau – asmuo turi įsigyti pensijų anuitetą, o išmokas moka „Sodra“.  Gaunasi taip, kad tie, kurie dirbo „atsipūtę“ ir sukaupė fonduose mažiau, iki 5 000 eurų, laimėjo, o tie, kurie visą gyvenimą „arė“ ir sukaupė po 10 ar 15 tūkstančių – liko kvailio vietoje, nes iš karto negali nė cento iš fondo pasiimti.

SADM patikslino, kad pensijų anuitetas – paslauga, kai pensijų fondas perveda „Sodrai“ visas asmens vardu sukauptas lėšas, o „Sodra“ visą likusį gyvenimą jam moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad jos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Ar lėšos paveldimos, priklauso nuo to, kokios rūšies anuitetą žmogus pasirinks.

Už pensijų anuitetą reikia susimokėti

Pensijų anuitetas nėra nemokama paslauga. Už jo administravimą „Sodrai“ tenka 2,5 proc. už asmenį pervestos sumos. Šis vienkartinis atskaitymas ir yra pensijų anuiteto kaina. „Taip, „Sodrai“ reikia tas lėšas administruoti, gerai, kad ji neima papildomai pelnui sukaupti. Beje, pensijų kaupėjai turėtų įvertinti, kad privačios bendrovės turi dirbti pelningai“, – priminė R. Lazutka.

Pensijų anuitetų mokėtojas apskaičiuoja asmens išmokos, kuri bus mokama iki pat mirties, dydį. Jis priklausys nuo asmens sukaupto pensijų turto, amžiaus, kada kreiptasi dėl pensijų anuiteto, pasirinktos pensijų anuitetų rūšies, vidutinės visų pensijų anuitetų gavėjų gyvenimo trukmės sulaukus senatvės pensijos amžiaus, taip pat nuo pensijų anuiteto mokėtojo veiklos sąnaudų bei investavimo politikos, kuri lemia investavimo grąžą.

„Sodros“ duomenimis, vidutinis pensijų anuiteto dydis 2022 m. balandį buvo apie 64 Eur. Didžiausias pensijų anuitetas – 339 Eur, mažiausias – 9 Eur.

Kitos šalys kromelį uždarė

Pasak R. Lazutkos, kitos Rytų Europos šalys, kur buvo įsiūlyta tokia pensijų tvarka, jos jau nebeturi. „Pirmieji tokią sistemą buvo įsivedę, bet jos atsisakė vengrai, tą kromelį uždarė ir lenkai, čekai. Dabar Estijoje nuspręsta, kad ne tik pensinio amžiaus, bet ir jaunesni asmenys gali pasiimti iš fondų sukauptas lėšas. Tai panašu į tokios tvarkos naikinimą, nes ir jie greičiausiai įsitikino, kad ji neveiksminga, nėra prasmės jos palaikyti“, – aiškino ekonomistas.

VU profesorius svarstė, kad dalis politikų esamai pensijų sistemai pritarė galbūt dėl neišmanymo, o kiti gal buvo suinteresuoti: „Bet įrodymų nėra, dėžutės nepagautos, o jeigu ir būtų pagautos, tai, kaip rodo praktika Lietuvoje, nebūtų joks įrodymas.“

R. Lazutka sakė, kad būdamas „valstiečių“ socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju išdėstė savo požiūrį į pensijų kaupimo sistemą, tačiau niekas nepasikeitė. „Jie dar įtvirtino automatinį gyventojų, nepriklausomai, ar jie to nori, ar ne, įrašymą į kaupimą. Paskui kiekvienam reikia aiškintis, ieškoti priemonių, kaip to atsisakyti. Pas ministrą atėjo pensijų fondų atstovai ir, matyt, įtikino padaryti tokią kvailystę. Labai nusivyliau ir supratau, kad patarėjo karbauskininkams nereikia“, – atviravo iš L. Kukuraičio komandos pasitraukęs ekspertas.

Automatinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondus VU profesorius pavadino verslo klientų aprūpinimu. Kiekvienai privačiai bendrovei tai būtų labai geidžiamas sprendimas. Tarkime, prirašytų žmones prie tam tikros parduotuvės, kur turėtum privalomai kas savaitę apsipirkti, – prekybininkams rojus žemėje.

„Vienintelis geras dalykas, kad „valstiečiai“ atskyrė fondus nuo „Sodros“, iš kurios ten buvo pumpuojami pinigai. Bet dabar mokama iš valstybės biudžeto, kiekvieną mėnesį kiekvienam dalyviui sumokama apie 20 Eur.

Tai visų mokesčių mokėtojų pinigai, ir tų, kurie nekaupia fonduose, bet kažkodėl jie turi prisidėti“, – dar vieną aspektą, kaip siurbiami biudžeto pinigai, pastebėjo ekonomistas.

Suvarė kaip aveles

R. Lazutka pasakojo, kad Vakarų Europoje yra kitaip organizuota privataus pensijų kaupimo sistema: „Ten yra kolektyvinis pensijų kaupimas, kai dalyvaujama pagal profesiją, darbo vietą. Tokius fondus turi universitetai, žurnalistų sąjungos ir t. t. Darbuotojai kaupia ateičiai iš savo lėšų, prisideda darbdaviai. Kaupėjai patys pasirenka ir samdo valdytojus, sutaria, kiek mokės už administravimą. Kadangi tų kaupėjų būna daug, jiems menkai jaučiasi tokios išlaidos, bet užsitikrinama, kad valdytojai dirbs jų naudai. Išsideramos lanksčios sąlygos dėl išmokų, aptariamos priežastys, kada ir kaip gali jas pasiimti ligos ar kitu atveju. Yra valstybinės lengvatos ir t. t. O pas mus kaip aveles suvarė į fondus, bet gerai, kad pagaliau žmonės praregi.“

VU profesorius įsitikinęs, kad tokia pensijų sistema žlugs ir Lietuvoje, kai daugiau taip kaupusių žmonių išeis į pensiją ir pamatys, kokias išmokas jiems pasiūlys. „Galėčiau lažintis, kad tokią tvarką panaikins ir pas mus, kaip minėjau, estai jau eina tuo keliu. Tik nesilažinčiau dėl metų, kada taip nutiks“, – ŪP teigė patyręs ekonomistas.

Pakliuvo į spąstus

Vytautas BUDNIKAS

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas

Ne kartą esame pareiškę, kad privatūs pensijų fondai yra pinigų išviliojimo būdas. Svarbiausia, kad žmonės pasirašo sutartis dažniausiai mažai jas skaitydami, neįsigilindami. O ten pridėta visokių niuansų, kurie suprantami tik teisininkams. Žmogaus teisių pažeidimas būtų, jeigu asmuo būtų verčiamas ką nors daryti. Bet jeigu jis sutiko, pasirašė sutartį, pažeidimo nėra. Tačiau plačiąja prasme jie apgauti, nes pensijų fondai – vienas iš pasipelnymo šaltinių, neteikiančių garantijų žmogui. Jie pakliuvo į spąstus, kurių galėjo išvengti. Patarimas būtų kuo greičiau tokių fondų atsikratyti. Problema ta, kad valstybė, mūsų valdantieji, Seimo nariai linkę ginti stambaus kapitalo, bet ne eilinių žmonių, kurių yra dauguma, interesus. Įstatymai kreipiami taip, kad būtų naudinga siaurai grupei žmonių: ar privatiems fondams, ar nepriklausomiems elektros tiekėjams. Vis sukama ta pati plokštelė.

Redakcijos nuotraukos