Pakilimą pieno rinkoje kitąmet gali keisti nuosmukis

Savo ruožtu, šalies ūkininkai teigia išgyvenantys atokvėpį, tačiau su baime laukia galimo kainų kritimo. 

Tuo metu SEB ekonomistas sako, jog pieno kainos kritimo dar reikės palaukti bent iki kitų metų antrojo pusmečio. Tadas Povilauskas sutinka, jog verslui iššūkių kelia dideli kainų svyravimai. 

„Vienas iš šito verslo minusų yra, kad yra dideli svyravimai. Turime metus, kai yra labai geri rezultatai, kainos aukštos, bet paskui ateina metai, kai mažos supirkimo kainos ir vėl blogi rezultatai“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Situacija gera, bet nestabili

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, jog situacija pieno rinkoje šiuo metu gera, tačiau gali greitai pasikeisti.

„Ir pirmasis pusmetis, ir dabar yra neblogi laikai tiek perdirbėjams, tiek žemdirbiams. Mes galime brangiau parduoti, galime daugiau uždirbti ir galime daugiau mokėti žemdirbiams“, – BNS sakė D. Trumpa.

Anot jo, pagal dabartinį reguliavimą pieno perdirbėjai negali sudaryti tvarių kontraktų ilgiau nei vienam mėnesiui.  

„Kol kas geras (laikotarpis – BNS), bet jis labai greitai gali pasikeisti dėl labai paprastos priežasties – dėl Lietuvos reguliavimo mes negalime daryti užtikrintų, patvarių kontraktų pieno pirkimo ilgesniam laikui negu vienam mėnesiui (...) esant dabar gerai situacijai ir tą gerą laiką pratęsti“, – teigė D. Trumpa.

Kitos pieno perdirbimo grupės „Vilvi Group“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius teigė, kad šiuo metu pieno kainos Lietuvoje didesnės nei Vokietijoje. 

„Šiandien yra aukščiausiame lygmenyje pieno kainos. Didžiųjų Lietuvos pieno tiekėjų kainos jau didesnės nei Vokietijoje (...). Vartotojas šioje vietoje yra kaip ir pralaimėtojas, o žemdirbiai ir pieno perdirbėjai – laimėtojai“, – BNS sakė G. Bertašius.

Pasak „Vilvi Group“ vadovo, produktų brangimas matomas ir trečiosiose šalyse, į kurias grupė taip pat eksportuoja.

„Taip yra ne vien ES, mes („Vilvi Group“ – BNS) eksportuojame apie 25-30 proc. ir į trečiąsias šalis. ES matosi spartesnis pieno produktų kainų augimas, bet ir trečiose šalyse augimas matomas“, – sakė jis.

G. Bertašiaus teigimu, perdirbėjams dėl didelės pieno produktų paklausos 2024-ieji yra geri metai.

„Šiais metais jaučiasi labai stiprus pieno produktų poreikis, jis kelia kainas eksporto rinkose. Tai nėra blogai rinkos dalyviams – perdirbėjams, nes galime mokėti už žaliavinį pieną tokiu atveju daugiau“, – kalbėjo „Vilvi Group“ vadovas.

Pasak SEB banko ekonomisto, iššūkių perdirbėjams kelia ir konkurencija tarp Baltijos šalių, tačiau „Vilvi Group“ vadovo teigimu, Lietuva yra lyderė regione.

„Pieno perdirbėjams iššūkis toliau lieka pieno supirkimo kiekiai Lietuvoje. Nepaisant to, kad ūkių mažėja, karvių mažėja, bet esamų ūkių našumas yra didėjantis, o importas – atsivežimas iš Latvijos, Estijos, jo konkurencija didėja“, – sakė T. Povilauskas.

„Matome, kad pusmečio rezultatai (pieno perdirbėjų – BNS) neblogi. Tas džiugina. Manau, kad Lietuvos pieno perdirbėjai (...) Baltijos šalyse yra lyderiai“, – teigė G. Bertašius.

Kainas stabilizuoti galėtų padėti valstybė

Vyraujant aukštai pieno supirkimo kainai, ūkininkai išgyvena atokvėpio laikotarpį, tačiau su baime laukia „blogų kainų periodo“, sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

„Šituo momentu ūkininkai vėl atsikvėpė ir konstatuoti būtų galima tai, kad, jeigu tokios (pieno supirkimo – BNS) kainos būtų pastovios, tai tikrai ūkininkai galėtų teigti, kad verslas pelningas“, – BNS sakė R. Juknevičius.

„Ūkininkai į šią situaciją žiūri su didele baime, nes, deja, pieno rinkoje yra labai drastiškai besikeičiančios tos situacijos, kai po labai gerų kainų periodų ateina labai blogų kainų periodas“, – pridūrė jis.

Pasak R. Juknevičiaus, pieno kainoms esant stabilioms ūkininkai galėtų drąsiai investuoti į verslo plėtrą bei gaminti daugiau produkcijos mažesniais kaštais, atpiginant produktus vartotojams.

Ūkininkų atstovas teigė, kad kainų svyravimų problemą pieno rinkoje galėtų išspręsti ir valstybė.

„Jau sena šneka yra apie tai, kad turi valstybė, galinti teisės aktais ne nustatyti kainas, o sureguliuoti pačią rinką, uždėti jai tam tikrus apynasrius, kitaip tariant, neleisti rinkoje turėti tokių didelių svyravimų“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Anot jo, rinką stabilizuoti būtų galima steigiant specialius fondus ir juos pildyti esant aukštoms supirkimo kainoms, o joms nukritus iš sukauptų lėšų išmokėti dotacijas tiekėjams ir galbūt perdirbėjams. 

„Turėtų tikriausiai būti stabilizuota pieno rinka galbūt per Pieno įstatymą, kad būtų teisingesnis pelno pasiskirstymas (...), kad tiek ūkininkai, tiek žaliavos perdirbėjai, tiek prekybininkai gautų iš galutinio parduoto produkto sąžiningą pelno dalį“, – sakė Ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Jo teigimu, sąjunga atstovauja 40 rajoninių asociacijų, kurioms priklauso apie 5 tūkst. ūkininkų.

Ekonomistas: kitąmet kainos vėl kris 

T. Povilausko teigimu, pieno produktų kaina kurį laiką dar turėtų išlikti aukšta, tačiau neišvengiamo jos kritimo teks palaukti iki kitų metų antrojo pusmečio.

„Čia tik laiko klausimas, kada sumažės sviesto, grietinėlės ir kitų pieno produktų kaina. Bet kol kas, sakyčiau, kad taip greitai nebus to nuosmukio (...). Kitų metų antrąjį pusmetį jos sumažės, bet turbūt dabar tie keli mėnesiai – kainos supirkimo produktų išliks aukštos, taip greitai nepasikeis“, – BNS kalbėjo ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, didžiausia naujiena antrąjį šių metų pusmetį buvo rekordinė pieno riebalų kaina.

„Europinėje rinkoje šito pusmečio naujiena – pieno riebalų kaina sumušė rekordus (...). Tas lygis pieno riebalų kainos yra aukščiausias, kiek galima prisiminti, per kelis dešimtmečius“, – sakė SEB banko ekonomistas.

„Kitų produktų kaina padidėjusi yra mažiau, bet vėlgi, sūrio kaina, priklausomai nuo rūšies, 15 proc. didesnė, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu (...). Nugriebto pieno milteliai ar kiti sausi pieno produktai, tos kainos yra pakankamai panašios, kaip ir prieš metus“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina spalį buvo 512,9 euro už toną (42,8 cento už kilogramą) – 20 proc. daugiau nei rugsėjį ir 32 proc. daugiau nei prieš metus. 

Centras neskelbia 10 mėnesių kainos, tačiau, BNS skaičiavimais, ji vidutiniškai siekė 414,6 euro už toną – 12 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai (369,7 euro).

Pieno supirkimo įmonės pernai iš 12,9 tūkst. pieno gamintojų supirko 1,34 mln. tonų pieno – 0,1 proc. daugiau nei užpernai (1,339 mln. tonų). Šiemet per 10 mėnesių buvo supirkta 1,17 mln. tonų pieno.

Autorius Aurimas Ragelis / BNS