Palinkėjo gerų kainų ūkininkų derliui

Šie metai sklidini įtampos ir nusivylimo. Dar nespėjus atsigauti po koronaviruso, tarsi perkūnas iš giedro dangaus trenkė karas Ukrainoje. Ūkininkai, kaip ir kiti lietuviai, puolė padėti kariaujantiems ir namų netekusiems ukrainiečiams: pinigais, produktais, ne vienas karo pabėgėlius priglaudė po savo stogu. Ir iki šiol remia už savo išlikimą kovojančią tautą. Tarsi to būtų maža, Lietuvoje į dangų šovė beveik visų prekių kainos. Pabrango ne tik maistas, bet ir pašarai, trąšos, o labiausiai – elektros energija, dujos. Ne vienas ūkininkas šiandien negali tvirtai pasakyti, ar kitąmet jis dar ars savo žemę, ganys bandas ir ragins savo vaikus sekti jo pėdomis... Tačiau net ir tokiu sunkiu metu kiekvienas žmogus su džiaugsmu į širdį įsileidžia šventę. Ypač tokią, kuri į būrį sukviečia net kelis šimtus bendraminčių. Būtent į tokią – rajono kaimo gyventojų ir žemdirbių šventę – susirinko plungiškiai ūkininkai.

„Sekmadieniais rankas į dangų pakelkite, o ne į žemę sukiškite“

Šventindamas duonos kepalą linkėjo Plungės dekanas, klebonas Vytautas Gedvainis. Ir pridūrė: kai Dievas nori kam nors ką duoti, duoda miegant, o sekmadieniais reikia ne dirbti, o Viešpačiui dėkoti. „Šiandien ypatinga diena, – kalbėjo klebonas, – žemė atidavė savo gyvybę, gamta paslėpė savo grožį. Tai – šventi dalykai, kurie amžiais nekinta, kaip ir šventos mūsų mamos, mūsų Tėvynė, mūsų duona.“ Girdėdami tokius gražius žodžius, Plungės kultūros rūmuose susirinkę žemdirbiai negailėjo plojimų V. Gedvainiui.

Per salę nusirito juoko banga, kai Plungės rajono meras Audrius Klišonis trumpai drūtai palinkėjo... gerų kainų ūkininkų derliui. Kad ir koks geras uždarbis būtų, vargu ar sugebėtų atpirkti į tą derlių sudėtą prakaitą, nerimą dėl per didelio lietaus ar nesibaigiančios sausros, įtampą dėl kainų, kurios beveik visuomet gerokai mažesnės, nei turėtų būti... Tačiau, kaip dar prieš šventę sakė Babrungo seniūnijos Surblių kaime ūkininkaujanti Vilija Miliuvienė, reikia dirbti ir viskas bus gerai. Ji su vyru Alvydu ir sūnumi Laimonu valdo apie 130 ha žemės, augina mėsinius galvijus. Šeima iki šiol nedalyvavo jokiose programose, nors ūkininkauti pradėjo nuo nulio. Moteris minėjo, kad jos vyras į visas programas žiūri skeptiškai. „Dirbame, užsidirbame, kiek turime, tiek ir gana“, – kalbėjo ji.

Tą patvirtino ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius. Jis sakė šią vasarą jau buvęs vienoje Plungės rajono ūkininkų šventėje: „Jūsų šventės geros ir gražios, nes esate labai darbštūs. Šiandien maistas – strateginė prekė, todėl jūsų darbas itin svarbus. Tačiau yra darbų, už kuriuos niekas atlyginimų nemoka. Tai – visuomeninis darbas. Jį taip pat nemažai mūsų ūkininkų dirba.“ LŪS pirmininkas apdovanojo mėsinių galvijų augintoją iš Alsėdžių seniūnijos Grumblių kaimo – Alvydą Partauską.

Kad žemaičiai darbštūs – ne paslaptis. Net ir turėdami nedaug žemės, jie randa būdų, kaip geriau ją panaudoti. Babrungo seniūnijos Užlieknio kaime gyvenanti Aldona Petrikienė mamai priklausančiuose 3 ha įkūrė bityną. O tame pat kaime gyvenanti Santa Norbutė pasakojo, kad juodu su vyru Žydrūnu valdo tik pusantro hektaro. Šeima augina mėsinių viščiukų, ančių, mėsinių kalakutų ir dedeklių vištų. Kai „Ūkininko patarėjas“ su ja kalbėjosi, moteris dar nežinojo, kad jų sodyba pateko tarp laureatų. Gražiausių sodybų šeimininkais taip pat pripažinti Petrė ir Povilas Šveistriai iš Alsėdžių, Jūratė ir Valdas Stankai iš Šateikių. Komisija rinko ne tik gražiausias kaimų, bet ir gražiausias ūkininkų sodybas. Iš kitų išsiskyrė šateikiškių Vilmos ir Dainoro Salių sodyba, Žlibinų seniūnijoje gyvenančių Rasos ir Andriejaus Petreikių bei paukštakiškių Rasutės ir Stasio Batavičių sodybos.

Kuriantys savo gyvenimus

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

2022.11.06

Susijusios temos - skaitykite: Metų ūkis 2022, plungiškiai ūkininkai, Marijus Kaktys, Vytautas Gedvainis