Pamario krašte ūkininkai išparduoda melžiamas karves. Jos iškeliauja į skerdyklą arba geriausiu atveju – tolesniam gyvenimui į Lenkiją

Praėjusiame „ŪP“ numeryje spausdinome ŽŪM informaciją „Išseko paramos už pieno kiekio sumažinimą šaltinis“. Informavome, jog daugiau nebebus paraiškų surinkimo etapų iš ūkininkų, norinčių mažinti pieno gamybą. Pasidomėjome, kaip šįkart pasielgė Šilutės rajono, kuris garsėja kaip pienininkystės kraštas, ūkininkai. Pasirodo, įšokti į nuvažiuojantį traukinį suspėjo 76 šio rajono pieno gamintojai. Komentuodamas situaciją Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis „ŪP“ korespondentui sakė: „Lietuvos pieno gamintojai dalyvauja ir Europos Sąjungos Pieno tarybos veikloje. Joje nuspręsta, ką daryti, nes ES šalyse, panaikinus kvotas, per metus pagaminama 5,4 mln. t pieno daugiau, negu jo reikia. Taip atsitiko dėl Rusijos embargo. Ieškota išeities – parduoti karves ar „atiduoti“ pieną po 8 arba 10 centų už kilogramą? Todėl buvo aiškinamasi, kam gaminti tą pieną, jeigu jo niekam nereikia. Reikalavome, kad ES skirtų 500 mln. Eur kompensacijų pieno gamintojams, Lietuvai buvo išmokėta 13,5 mln. Eur, prie jos – dar ir nacionalinė dalis. Galų gale nuspręsta sumažinti pieno gamybą, o kas taip pasielgs, gaus pinigus. Žinoma, dabar pakilo ir vis dar kyla pieno supirkimo kaina, bet tarptautiniu mastu kaina jau nebedidėja. Pieno gamyba vėl padidės Naujojoje Zelandijoje ir Pietų Amerikoje, nes ten prasideda vasaros sezonas. Pastaruoju metu pieno miltelių kaina krinta, bet pabrango pieno riebalai, grietinėlė... Lietuva net 60 proc. pieno produktų priversta eksportuoti, nes kasdien pusantro tūkstančio tonų atsivežama iš Latvijos ir Estijos. Paklausa su pasiūla turi susibalansuoti, o tada viskas stos į savo vėžes. Be to, daug ką lemia naftos kaina, nes kai ji pradeda kilti, brangsta ir pieno produktai. Žinote, kas dabar Lietuvoje dedasi – lito buvusi perkamoji galia jau beveik prilygsta eurui, todėl pieno gamintojams pabrango rapsai, sojos ir visi kiti pašarų priedai. Pieno supirkimo kaina – tik 18, 16 ar 8 euro centai už kilogramą, jokios logikos nėra. Todėl ir nuspręsta mažinti pieno gamybą, o pajamas gausime tokias pačias. Tad kam leisti pinigus vėjais ir dar nuostolį turėti?“. Bene daugiausia paraiškų pirmajam etapui pateikė Juknaičių seniūnijos ūkininkai, panorėję atsisakyti pieno gamybos. Seniūnijos žemės ūkio specialistas Vytautas Barkauskas „ŪP“ sakė, kad turbūt daugiausia melžiamų karvių pasiryžo parduoti Pašyšių kaimo ūkininkas Petras Urbys. Pastarasis teigė, kad parduos visas melžiamas karves – 12. „Už pieną moka mažai, jo gamyba – nuostolinga, todėl ir nusprendžiau parduoti karves. Visiškai žemės ūkio neatsisakysiu, auginsiu kažkiek javų“, – pasakojo ūkininkas, teigdamas, kad pirmąjį mažinimo laikotarpį nebeparduos 7,5 tonų pieno. Atsisveikins su karvutėmis, o paramos iš valstybės tikisi sulaukti tik kitų metų kovo mėnesį. Vainuto seniūnijos žemės ūkio specialistės Danutės Lindžienės teigimu, pirmajame etape pieno gamybos atsisakė 17, antrajame – 3 ūkininkai. Gorainių kaimo ūkininkai Daiva ir Antanas Juškos žada parduoti pusę karvių bandos – apie 10. „Paramą gausime tik kitais metais, gali ir išvis jos nebūti, jei Europos Sąjunga tikrindama paraiškas mūsiškę atmestų. Vėliau bus matyti, ar mes atitiksime tuos kriterijus“, – teigė Daiva. Vainute gyvenanti Birutė Tribikienė „ŪP“ sakė irgi nusprendusi atsisakyti pusės melžiamų karvių bandos. Pernai ji pardavė 6 600 kg pieno, o dabar reikės sumažinti iki 3 300 kg. Todėl tris karves, kurios duodavo daugiau pieno, moteris jau pardavė kitiems ūkininkams. „Pagrindinė priežastis, kodėl aš dalyvauju šitoje programoje, – labai mažai moka už pieną. Jau ir sveikata nebe ta, tai kodėl aš turiu dirbti už dyką ir kažkam pinigus uždirbti? Pakėlė pieno gamintojams kainą dviem centais už kilogramą, o parduotuvėje pieno produktai iškart pabrango keliolika centų“, – piktinosi vainutiškė. Tad, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko Kęstučio Andrijausko, jeigu dar labiau pakiltų pieno supirkimo kainos, kurios pastaruoju metu jau didėja, paramą už karvių bandos sumažinimą gavę ūkininkai gali nebetekti galimybės vėl didinti karvių skaičių. Arba priešingu atveju gali tekti grąžinti gautą paramą.

Stasys BIELSKIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.