Panevėžio rajone esančiame Angorų ūkyje ypatingas pavasaris – trys poros dvynukų

„Mes nedarome ožkoms ultragarsų. Tiesiog nekvietėme veterinaro, nes toks, kuris darytų ultragarsus, yra tik Kaune, todėl tai gana brangi paslauga. Šie dvynių gimimai buvo tikra staigmena. Džiaugiamės, kad viskas pavyko sklandžiai. Tik vienai ožkai reikėjo pagalbos – mažylis lindo ne snukučiu, o kakta, reikėjo galvytę atsargiai atlenkti“, – dalijosi moteris.

Vardai – pagal JAV valstijas

Iš viso gimė 4 berniukai ir 2 mergaitės. Šiemet ūkio šeimininkė nusprendė keisti tradiciją: anksčiau vardai būdavo suteikiami pagal mamos vardo pirmąją raidę, o dabar mažyliams parinkti vardai pagal JAV valstijas – Meinas, Misisipė, Misūris ir Aliaska. Dviem jauniausiems mažyliams, gimusiems prieš kelias dienas, vardų dar ieškoma.

„Misisipė ir Misūris – jau ūgtelėję, jiems pustrečio mėnesio. Kiti dar visai maži, vos kelių dienų. Tarp mažiausių keturių vos poros dienų skirtumas“, – sako Beata.

Kuo ypatingos?

Angoros ožkos – ne pieninės, o vilnos ožkos. Jų kailis vertinamas visame pasaulyje, o pats vertingiausias yra pirmasis ir antrasis jauniklių kirpimas. Ši vilna vadinama „kid mohera“. Todėl šio ūkio mažyliai neparduodami – jų vilna itin vertinga.

„Mohera ypatinga tuo, kad neturi žvynelių, todėl nesivelia, nekaupia bakterijų, yra labai švelni. Iš „kid mohera“ pluošto dažniausiai gaminami drabužiai, kurie tiesiogiai liečiasi su kūnu – ypač tinkami kūdikiams ir vaikams. Iš vyresnių ožkų vilnos galima megzti kojines, šalikus, kepures ar bet ką, ką sugalvojame“, – pasakoja ūkininkė.

Beje, angoros ožkų vilna per mėnesį paauga apie 2 cm. Jos kerpamos du kartus per metus: rudenį ir pavasarį.

Ožkos būna vaikingos apie 5 mėnesius, o dvynukai dažniausiai gimsta vos kelių minučių skirtumu. Nors kai kurios mamos vaikuojasi savarankiškai, Beata visuomet padeda – mažyliai jautrūs šalčiui, tad juos reikia nušluostyti, nudžiovinti, kad nekiltų pavojus peršalti.

„Sunkiausia kartais – parodyti mažyliui, kur yra mamos spenelis. Būna, naktimis keliuosi patikrinti, ar pažindė, ar sotus“, – sako Beata, kuri visas 28 savo ožkas pažįsta vardu ir skiria iš pirmo žvilgsnio.

Dar vienas įdomus faktas – ožkos pieną duoda tik savo jaunikliams, nes puikiai atpažįsta jų kvapą.

Ožkų vaisingumas – gamtos dovana

Į klausimą, kodėl šiemet toks vaisingas sezonas, Beata spėlioja ir juokauja: „Šiemet buvo daug lietaus, greitai auga žolė, tad mažylių daugiau, kad būtų kam tą žolę nuvalgyti.“

Netrukus turės atsivesti ir pieninė ožka. O tai reiškia – dar daugiau ožiukų ūkyje!

Ne tik ožkos

Beata augina ne tik angoros ir pienines ožkas, bet ir žirgus, bites, žąsis, antis, vištas bei šunį. Birželio mėnesį ūkis ypač gyvas – tai edukacijų pikas, kai čia atvyksta moksleiviai iš įvairių mokyklų. Vietoj pamokų – pažintis su gyvūnais, gamta ir gyvenimu kaime.

Samanta ILONYTĖ / JP.lt