„Dukrytės uogienei“ lengva gauti balų
2023–2027 m. teikiant paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui yra reikšmingas pokytis – pretenduoti į paramą gali ne tik fiziniai, kaip buvo ligi šiol, bet ir juridiniai asmenys. Iš pirmo žvilgsnio, regis, gerai, kad praplėstas paramos gavėjų ratas. Tačiau ūkininkai tvirtina, kad labiau pasigilinus, toks įspūdis blanksta ar net drumsčiasi.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo skyriaus pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas, gerai išstudijavęs SP priemones, turi nemažai abejonių dėl priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ atrankos balų sistemos, kuri, jo manymu, daugiau pranašumų teikia juridiniams asmenims, nors, jo įsitikinimu, ši priemonė turėtų pirmiausia skatinti kaime kurtis jaunus ūkininkus.
„Tai, kad paramą jaunųjų ūkininkų įsikūrimui gali gauti juridiniai asmenys, nėra problema, čia viskas gerai, tai leidžia Europos Sąjunga (ES). Bėda ta, kad sukurtos tokios taisyklės, pagal kurias juridiniai asmenys turi geresnes sąlygas surinkti daugiau atrankos pirmumo balų. Štai čia ir yra didžiausia problema, kad uab’ams ir kt. bus žymiai lengviau surinkti daugiau balų, o jaunieji ūkininkai, konkuruodami dėl paramos, neturės jokio pranašumo prieš juridinius asmenis“, – taisyklių niuansus dėstė SP priemonių asu vadinamas Pakruojo rajono ūkininkas.
Jis pateikė pavyzdį, kuris atskleidžia labai įdomią situaciją: „Tarkime, jeigu senelis savo anūkui užrašo žemes, jis tampa susijusiu asmeniu ir jaunasis ūkininkas negauna balų. Bet jeigu jis žemes užrašo savo dukros kokiai įmonei „Dukrytės uogienė“, tokiu atveju jis nebus susietas asmuo ir uab’as gaus papildomų balų.“
SP priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ vienas iš projektų atrankos kriterijų – jeigu į pareiškėjo žemės ūkio valdą nėra įtrauktų sklypų, kurie 2 metų laikotarpyje iki paraiškos pateikimo buvo artimojo giminaičio ar susijusio asmens žemės ūkio valdoje, suteikiama 20 balų.
Kam lengviau pastatyti saulės elektrinę?
G. Špakauskas atskleidė ir kitas projektų atrankos kriterijų rizikas ir galbūt atveriamas didesnes galimybes juridiniams asmenims pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo parama. Daugiau balų galima pelnyti už atsinaujinančios energetikos vystymą, produkcijos perdirbimą, o į tai investuoti, ūkininko teigimu, didesnių finansinių pajėgumų turi juridiniai asmenys.
„Tarkime, trys jauni žmonės, turintys papildomo kapitalo, įkuria įmonę, atitinka jaunojo ūkininko statusą. Turėdami daugiau kapitalo jie gali prisiimti daugiau įvairiausių įsipareigojimų, taigi, ir gauti daugiau balų. Pavyzdžiui, gali įsipareigoti savo lėšomis pastatyti saulės elektrinę, imtis produkcijos perdirbimo, taigi – įgyti pranašumo pretenduojant į paramą“, – aiškino „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Minėtos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatyta, kad jei projektas prisideda prie tvarios žemės ūkio veiklos vykdymo, daugiausia gali būti suteikiama 20 balų. Tiek pat balų skiriama, kai projekte numatytas savo ūkyje pagamintos ir užaugintos žemės ūkio produkcijos perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą.
G. Špakausko požiūriu, susieti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę su produkcijos perdirbimu ir už tai skirti daug pirmumo balų yra neteisinga. Anot jo, žaliavos gamyba ir perdirbimas turėtų būti atskirti. Yra ūkininkų, kurie patys ir perdirba, bet dauguma jų visgi augina ar gamina žaliavą.
„Žmogus jau investavęs į žaliavos gamybą, ar jam būtina dar investuoti ir į perdirbimą? Čia reikia milžiniškų pinigų, perdirbimas turėtų būti skatinamas atskirai, o ne numatant daugiau balų jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonėje. Tai visiškai kitokios sumos ir kiti reikalavimai, trumpiau tariant, visai kita sritis.
Perdirbimas viliotų juridinius asmenis, kaip jau minėjau, įmonę įkūrę trys asmenys, turintys daugiau kapitalo, gali investuoti į perdirbimą. Taigi, konkurencinėje kovoje jaunasis ūkininkas pralaimi juridiniam asmeniui“, – redakcijai dėstė Pakruojo rajono ūkininkų organizacijos atstovas.
Jam aiškumo stinga ir dėl balų, kurie skiriami už įvairius aplinkosauginius dalykus. Akivaizdu, kad dažnai beveik nuo nulio ūkininkauti pradedančiam jaunam žmogui savo lėšas investuoti į dabar liaupsinamas saulės elektrines ar kt. nėra efektyviausias dalykas, kai pinigų reikia tiesioginei veiklai – žemės ūkio gamybai. „Dideli ūkiai tik po kokio veiklos dešimtmečio pradeda statyti elektrines, o jaunajam ūkininkui, kai jis startuoja, yra daug kitų poreikių. Yra ir daugiau tokių aplinkosauginių dalykų, dėl kurių iškyla barjerų jauniems ūkininkams pretenduoti į paramą, o lėšų tam nėra tiek daug“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.
Dažniau užsidaro uab’ai
G. Špakauskas užsiminė ir apie juridinių asmenų ūkininkavimo tęstinumo niuansus: „Žinome, kad juridiniam asmeniui daug lengviau pasitraukti iš veiklos, nes įmonės savininkai, kitaip nei ūkininkas, fizinis asmuo, neatsako savo asmeniniu turtu, po penkerių metų, kai pasibaigs įsipareigojimų dėl paramos laikotarpis, gali uždaryti įmonę, imtis kitos veiklos ir baigti ūkininkavimo karjerą. Statistika rodo, kad juridinių asmenų daugiau užsidaro pasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui“, – dar vieną argumentą pateikė Pakruojo rajono ūkininkas.
Gal ŽŪM negirdėjo šių ir dar kitų svarbių pastebėjimų? „Girdėjo ir ne kartą, viską išdėstėme ir raštu, tačiau nesureagavo“, – patikino daugybę dalykiškų pastabų ne vienai priemonei pateikęs Lietuvos ūkininkų sąjungos aktyvistas.
Nusivylė ministru
Algimanto SNARSKIO piešinys
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.