Columbus +1,1 °C Debesuota
Antradienis, 4 Vas 2025
Columbus +1,1 °C Debesuota
Antradienis, 4 Vas 2025

Henrikas Karpavičius.

Pardavus MPK, gamybos kryptis nesikeis

2025/02/04


„Marijampolės pieno konservų“ (MPK) pardavimas kokiam nors stambiam investuotojui yra vienintelė išeitis, norint, kad ši įmonė veiktų ir toliau“, – „Ūkininko patarėjui“ pripažino vienas iš MPK akcininkų Henrikas Karpavičius. Jo teigimu, žemdirbiai iš to tik išloštų.

Kaip jau buvo skelbta, MPK ir jos valdomą restruktūrizuojamą pieno produktų gamintoją – Lukšių pieninę – norėtų įsigyti kol kas neįvardijama pieno perdirbimu besiverčianti Lenkijos bendrovė. „Kol kas jos įvardyti mes negalime, bet tai yra rimtas investuotojas, kuris yra pasirengęs įsigyti MPK ir Lukšių pieninę bei išplėsti pieno produktų gamybą. Įsigytas bendroves jie prijungtų prie savo verslo. Perimtų visus darbuotojus, žalio pieno tiekėjus, nes mes norime parduoti visą verslą – su žaliavų pirkimo ir produkcijos pardavimo sutartimis. Tačiau kol kas detaliau kalbėti apie galimą sandorį dar yra anksti, nes ketinimų protokolą su Lenkijos bendrove yra pasirašę ne visi akcininkai. Su kitais dar vyksta derybos. Be to, pirmiausia norime parduoti kreditorinius įsipareigojimus bankams, o tik po to – akcijas“, – ŪP aiškino H. Karpavičius.

Karpavičius
Henrikas Karpavičius.

Anot jo, MKP su potencialia investuotoja – viena didžiausių Lenkijos pieno perdirbimo bendrovių – bendrauja jau kelerius metus, tačiau kol teismuose nebuvo pasibaigę ginčai dėl mirusio įmonės savininko Raimondo Karpavičiaus testamento, buvo neaišku, kas yra tikrieji verslo paveldėtojai. Pernai gruodį R. Karpavičiaus turto dalybų byloje buvo padėtas taškas – Aukščiausiasis Teismas teisėtu paskelbė testamentą, kuriuo R. Karpavičius visą savo turtą, įskaitant MPK valdytoją – įmonę „Karpis“, paliko antrajai savo žmonai Aistei Karpavičienei ir broliui H. Karpavičiui. Tačiau kokia dalis akcijų priklauso jiems, o kokia – pirmajai R. Karpavičiaus žmonai, priklausys nuo teismų sprendimų kitose turto pasidalijimo bylose. UAB „Karpis“ valdo ne tik MPK, kurią 2001 m. įsigijo kaip bankrutavusią, bet ir keletą kitų bendrovių – „Rarkarpį“ Ispanijoje, „Vitaut“ Ukrainoje, Lietuvoje – „Ferogamą“, Lukšių ir Širvintų pienines.

„Man net nekyla abejonių, kad MPK po pardavimo, kurį norėtume užbaigti iki šių metų pabaigos, ir toliau užsiims ta veikla, kurią plėtojo iki šiol – gamins pieno konservus ir pieno miltus. Net ketina investuoti į veiklos plėtrą, kad būtų išplėstas pieno tiekėjų ratas, būtų daugiau pieno superkama, daugiau ir perdirbama, nes šiuo metu įmonės gamybiniai pajėgumai nėra visiškai išnaudojami. Tiesa, galima tobulinti gamybos technologijas, jas kiek keisti – kondensuotą pieną fasuoti į mažesnius indelius, didinti produkcijos įvairovę panaudojant įvairesnius priedus. Bet tai jau būtų nežymūs gamybos pakeitimai. Pagrindinė įmonės paskirtis išliktų tokia pati“, – pastebėjo H. Karpavičius.

Pasak jo, tik menka MPK gaminamos produkcijos dalis – apie 5–6 proc. – yra realizuojama Lietuvoje, o didžioji pieno konservų bei pieno miltų dalis yra skirta eksportui. Deja, plėsti eksportą yra sudėtinga – reikia didinti gamybą, produkcijos realizavimui reikia ieškoti naujų rinkų, tačiau jau kuris laikas bendrovei stinga apyvartinių lėšų. O kai jų nėra, nėra ir progreso įmonės veikloje – nėra didesnės apyvartos. Tikimasi, kad atėjęs investuotojas turės pinigų investicijoms į apyvartines lėšas, o tai leistų bendrovei sustiprinti savo pozicijas jau turimose rinkose ir surastose naujai. „Potencialus investuotojas nėra naujokas šioje srityje – turi pats sukaupęs didžiulę patirtį, turi savo rinkas, savo realizacijos kelius. Tad sutelkus abiejų įmonių prekybos potencialą, galima pasiekti kur kas geresnių rezultatų“, – tvirtino ŪP pašnekovas.

Anot jo, esant dabartinėms sąlygoms, kai yra gana nemenkas įmonės įsiskolinimas bankams, kurį reikia padengti, tikėtis, kad kuris nors iš akcininkų galėtų nupirkti kitų akcininkų dalį bei dar investuoti į gamybą, yra nelabai realu – reikia itin daug lėšų. Ko gero, ne vienos dešimties milijonų eurų, nes ir įmonė yra didelė. Todėl gamybos plėtra suinteresuotas investuotojas iš šalies, ko gero, yra vienintelė išeitis.

Tiesa, kaip pripažino H. Karpavičius, ar tikrai sutartis bus pasirašyta su potencialiais investuotojais iš Lenkijos, dar nėra tikras. Mat tam tikri pokalbiai dėl galimo įmonės pirkimo vyksta ir su keletu Lietuvos bendrovių, kurios taip pat parodė norą įsigyti MPK. Tačiau kol kas Lenkijos bendrovė yra įvardijama kaip realiausias investuotojas.

 

ŪP informacija

Redakcijos ir MPK nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis