Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija įspėja – užkrečiamųjų ligų daugėja, Lietuva nebus aplenkta

Prieš mėnesį vyko Pasaulio gyvūnų organizacijos (WOAH) metinė Generalinė sesija. Kokios problemos ar iššūkiai gyvūnų sveikatos srityje buvo identifikuoti kaip kritiški ar skubūs šios sesijos kontekste?

Pasaulio gyvūnų organizacija surengė 90-ąją metinę Generalinę sesiją, kuri vyko Paryžiuje. Renginyje dalyvavo daugiau nei 1000 dalyvių, įskaitant 183 WOAH narių, subūrusių įvairių institucijų atstovus, žemės ūkio ministrus, gyvūnų užkrečiamųjų ligų ekspertus iš tarptautinių ir regioninių organizacijų, stebėtojus pagrindinių suinteresuotų šalių ir  teritorijų, siekiančių vykdyti tarptautinę prekybą be sienų.

Per penkias dienas nacionaliniai šalių delegatai priėmė naujas rezoliucijas ir įsipareigojo sustiprinti pasaulinę labai patogeniško paukščių gripo – ligos, kuri per pastaruosius metus paveikė visus pasaulio regionus, kontrolę. Šios ligos atskiri tipai pavojingi ir žmogui.

Labai daug diskutuota dėl globaline problema tapusio ir nepaliaujamai plintančio afrikinio kiaulių maro (AKM) kontrolės.

Pirmąjį kartą buvo surengtas specialus gyvūnų sveikatos forumas, siekiant ištirti ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų rizikos valdymo galimybes ir kartu aptarti strategijas, pritaikytas prie dabartinės kintančios situacijos.

Deja, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) įspėjo – užkrečiamųjų ligų daugėja.

Užsiminėte, kad AKM globali problema. Kaip AKM virusas plinta ir kaip galima užkirsti jam kelią?

Ši ypač pavojinga kiaulių bei šernų  užkrečiamoji liga Europos Sąjungoje (ES) įsitvirtino jau nuo 2014 metų. Šernų populiacijoje dėl jos gausumo ir gyvūnų tankumo būdingas greitas AKM plitimas. O į kiaulių laikymo vietas virusas patenka daugiau sezoniškai, dėl žmogaus faktoriaus. Todėl būtinas tinkamas rizikos valdymas. Tai galima pasiekti kuriant ir tobulinant nacionalines kontrolės programas. Būtina pripažinti, kad informavimas apie riziką yra esminis komponentas siekiant veiksmingai kontroliuoti rizikos kelius. Valstybės  skatinamos išlaikyti skaidrumą laiku pranešant apie ligas ir valdyti riziką, įgyvendinant tarptautinius standartus, kurie susiję su skirstymu į zonas ir jos atskiras dalis, pagrįstų prekybos kontrolės priemonių taikymu.

Kokios yra pagrindinės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės strategijos?

Prieš 15 metų tiek ES, tiek ir visame pasaulyje buvo akcentuojama, kad gyvūnų užkrečiamąsias ligas užkardysime gyvūnų laikymo vietose ir ūkiuose įgyvendindami biologinio saugumo  priemones. Deja, patirtis rodo, kad esminio proveržio pasiekta nebuvo, nors  investuota milijonai dolerių ir eurų.

Šiemet forumas suteikė unikalią platformą dalyviams pasiekti sutarimą, kad strategiškai kovojant su labai patogenišku paukščių gripu būtina pasitelkti vakcinaciją ir informuoti visuomenę, kad tai neturi negatyvaus poveikio paukštienos kokybei ir žmonių sveikatai.

Kaip AKM gali paveikti šalies ar regiono kiaulių pramonę ir ekonomiką?

Lietuvos kiaulininkystė labai nukentėjo nuo AKM, smulkių fermų beveik visiškai neliko, o bendras kiaulių skaičius sumažėjo dvigubai, palyginus su tuo, kas buvo prieš 10 metų, iki AKM pasireiškimo. Lietuvos kiaulininkystę ypač neigiamai paveikė AKM židiniai kiaulių fermose ir Europos Komisijos  (EK) įvesti gyvų kiaulių bei jų produktų išvežimo ribojimai ir net draudimai.

Svarbu suvokti, kad AKM yra liga, kurios ekonominės pasekmės paveiktai šaliai yra milžiniškos, tad ir jos stebėsena, kontrolė bei likvidavimas sukelia labai didelių finansinių kaštų. Vien tik ligos likvidavimas ir nuostolių kompensavimas ES valstybėse pastaraisiais metais pareikalavo  virš 900 milijonų eurų.

Koks laukinių šernų vaidmuo AKM plitimui?

AKM rizika ir pragaištingas poveikis šernų populiacijai (kaip pagrindiniam viruso šaltiniui) skatina gerinti šios rūšies valdymą ten, kur populiacijos per didelės. Nuolat  augantis šernų skaičius vis dažniau laikomas žemės ūkio, miškininkystės ir laukinės gamtos apsaugos problema. Dėl šernų kyla daugybė eismo įvykių, ypač Vakarų ir Vidurio Europoje, taip pat kai kuriose Rytų Europos šalyse. AKM atsiradimas ir paplitimas 2007–2023 m. suteikė papildomą pagrindą apsvarstyti išmintingesnius ir tvaresnius šernų populiacijos valdymo problemos sprendimus. Intensyvus  šernų  dalyvavimas AKM perdavimo cikle kai kur Europoje ir Azijoje veterinarijos tarnyboms yra naujas ir didėjantis iššūkis. Šiuo metu yra visiškai aišku, kad virusui įsitvirtinus šernų  populiacijoje jos kontrolė gali padėti sumažinti AKM patekimą į dar neužkrėstus regionus. Šernų populiacijų mažinimas keičiant medžioklės valdymo metodus gali sulėtinti AKM geografinio plitimo tempą ir sumažinti viruso patekimo į šalį riziką.

Ką rekomenduoja WOAH? Kokie AKM prevencijos ir kontrolės veiksmai siūlomi šalims sprendžiant šią problemą?

EK) nuolat analizuoja ir vertina epidemiologinę AKM situaciją paveiktose valstybėse, o Europos  maisto saugos agentūra (EFSA) atlieka nuolatinį rizikos vertinimą bei siūlo rizika ir mokslu paremtas ligos kontrolės ir valdymo priemones. ES darbiniu dokumentu yra patvirtinta AKM valdymo strategija, kurioje nurodyta, kad šernų populiacijai reguliuoti medžioklėje galima naudoti papildomas priemones, jeigu tai leidžia nacionalinė teisė.

Tuo tarpu Lietuvoje įstrigo diskusijos Seime tarp specialistų ir biurokratų dėl šernų populiacijai reguliuoti reikalingų papildomų priemonių, naktinio matymo prietaisų įteisinimo. Siekiant sumažinti šernų populiaciją ir bent keletą metų išlaikyti ją ekologiniu požiūriu minimaliose leistinose ribose – medžioklės būdai galėtų būti labiau orientuoti į greitą ir šernų populiacijos nesklaidantį mažinimą. Patrauklios išmokos už sumedžiotus šernus skatina mažinti šernų bandą, tad leidimas naudoti naktinę optiką, gyvagaudžius  spąstus turėtų būti suteiktas. Ypač teritorijose, jau apkrėstose AKM.

Kokios yra galimos AKM vakcinacijos strategijos ir jos veiksmingumas?

Deja, šiuo metu vis dar nesukurta vakcina komerciniam naudojimui prieš AKM, nors daugelis šalių pasaulyje atlieka tyrimus ir vykdo bandymus. Tai didelis iššūkis. Pavojaus varpai skamba daugelyje šalių, o per pastaruosius metus protrūkių įvyko visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Australiją.

Kokios yra pagrindinės tarptautinės bendradarbiavimo strategijos siekiant kontroliuoti ir išnaikinti AKM Europos mastu?

EK reglamentas dėl AKM kontrolės įpareigoja visas ES valstybes nares iki š. m. spalio mėnesio parengti ir Komisijai bei kitoms valstybėms narėms pateikti nacionalinį šernų populiacijos valdymo planą, kuriame kiekviena šalis turi apibrėžti ilgalaikę strategiją ir jos įgyvendinimo būdus.

Panašu, kad Lietuvoje turimų priemonių gali nepakakti, todėl reikia sekti kitų šalių pavyzdžiu ir medžiotojams suteikti visas reikalingas priemones. Visos priemonės turi būti panaudotos ypatingai tose teritorijose, kur vyksta afrikinio kiaulių maro plitimas.

Kokios kitų šalių patirtys valdant AKM?

Visoms ES valstybėms, kurių teritorijose diagnozuotas AKM, yra visiškai aišku, kad labai svarbu kontroliuoti šernų populiaciją, naktinio matymo prietaisai seniai naudojami medžioklėje ir įteisinti įstatymais. Tik Graikija ir Lietuva buvo likusios nepatvirtinusios teisės akto, leidžiančio naudoti medžioklėje naktinio matymo optinių prietaisų. Pagal naujausią informaciją, Graikija, kuri prieš kelias savaites nustatė pirmus AKM užkrėstus šernus, jau pateikė savo institucijoms svarstyti papildomų priemonių medžioklėje įteisinimą.

Čekijoje yra pavyzdinis medžiotojų naujausios technikos pritaikymas medžiojant šernus ir siekiant, kad jie nepatektų į neužkrėstas zonas. Geras medžiotojų ir veterinarų bendradarbiavimas davė gerus rezultatus. Geriausi AKM kontrolės rezultatai visoje ES – Čekijos, Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos. Tose valstybėse šernų užsikrėtimų skaičius minimalus. 

Kokia yra WOAH pozicija dėl gyvūnų judėjimo apribojimų ir tarptautinės prekybos su šalimis, patiriančiomis AKM, reguliavimo?

Daugiau nei 120 kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų, įskaitant zoonozes, yra įtrauktos į WOAH tarptautinius standartus, kurie reguliariai atnaujinami ir nacionalinių delegatų tvirtinami per Generalinę sesiją. Standartais siekiama padėti šalims sumažinti neigiamą šių gyvūnų užkrečiamųjų  ligų poveikį ir plačiau remti veterinarinę profilaktiką bei kontrolę, stiprinti valstybėse veterinarines tarnybas. Remiantis naujausia moksline ir technine informacija, valstybėse būtina vadovautis  nacionalinėmis gyvūnų sveikatos ir gerovės politikos kryptimis ir užtikrinti saugesnę prekybą gyvūnais bei gyvūninės kilmės produktais.

Kokie yra ateities iššūkiai ir prioritetai, susiję su AKM prevencija ir kontrolė tarptautiniu lygmeniu, ir kaip WOAH ketina spręsti šias problemas?

Neabejotina, kad AKM plitimas Europoje dar ilgai kels grėsmę kiaulininkystės sektoriui ir apsunkins ne tik medžioklės sektoriaus veiklą. Šios ligos paveiktos šalys jau priėmė labai svarbius sprendimus, kuriais siekiama sumažinti arba stabilizuoti šernų skaičių, o tai turi nemažai teigiamos įtakos medžiotojams ir medžioklės ar laukinės gamtos valdymo institucijoms. Svarbu, kad medžiotojai suprastų ir priimtų siūlomų valdymo sprendimų tikslus, paskirtį,  o politikai tam pritartų.

 Šios problemos neturi paprasto ir greito sprendimo, todėl gali prireikti ilgalaikio laukinės gamtos valdymo paradigmos ir praktikos pakeitimo. Reikia ir mokslininkams, ir gamtininkams, ir veterinarams, o taip pat biologams suprasti, kad gamta keičiasi. Turime išmokti keistis, prisitaikyti ir mes, o  ne laikytis savo susikurtų dogmų ir nusistatymų.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) informacija