Tikimasi, kad gyvūninės kilmės produktų gamyba ir kalorijų suvartojimas didės, augant pajamoms vidutinių pajamų šalyse, tačiau norint sumažinti nepakankamą mitybą ir žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą pasauliniu mastu, reikės toliau didinti maisto gamybą, gerinant žemės ūkio produktyvumą, teigiama naujausioje Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.
Pasak šios ataskaitos, per ateinantį dešimtmetį pasaulinis gyvulių ir žuvininkystės produktų kalorijų suvartojimas vienam gyventojui padidės 6 proc., daugiausia dėl spartaus žemesnių bei vidutinių pajamų šalių ekonomikos augimo; tikimasi, kad šių šalių ekonomikos augimas pasieks 24 proc., o tai yra beveik keturis kartus sparčiau nei pasaulinis vidurkis.
Vis dėlto nepaisant gausesnio gyvūninio maisto vartojimo, šalių viduje išliks nuolatinė nelygybės problema. Mažas pajamas gaunančiose šalyse vidutinis gyvūninės kilmės maisto suvartojimas vienam gyventojui turėtų pasiekti 143 kcal, kai FAO sveikos mitybos lydinamasis rodiklis yra 300 kcal.
Prognozuojama, kad iki 2034 m. pasaulinė žemės ūkio ir žuvies produktų gamyba išaugs apie 14 proc., daugiausia dėl gamybos augimo vidutinių pajamų šalyse. Tačiau šis augimas bus pasiektas plečiant gyvulių bandas ir dirbamos žemės plotus. Nors mėsos, pieno produktų ir kiaušinių gamyba turėtų padidėti 17 proc., bendros pasaulinės galvijų, avių, kiaulių ir paukštienos atsargos išaugs 7 proc. Dėl šių pokyčių per ateinantį dešimtmetį tiesioginės žemės ūkio išmetamų ŠESD kiekis padidės 6 proc.
Tikimasi, kad prognozuojamas produktyvumo padidėjimas mažins realias žemės ūkio produktų kainas. Tai gali sukelti didelių iššūkių smulkiesiems ūkininkams, kurie yra pažeidžiami nestabilios rinkos ir turi ribotas galimybes diegti novatoriškas technologijas, reikalingas produktyvumui didinti. Be pastangų gerinti produktyvumo augimą rėmimo, vyriausybės taip pat turi užtikrinti, kad ūkininkai turėtų geresnę prieigą prie rinkų ir prie vietoje pritaikytų paramos programų.
Be to, konstatuojama, jog reikia dėti daugiau pastangų gerinant žemės ūkio produktyvumą, kad būtų galima spręsti dvigubus iššūkius – mažinti nepakankamą mitybą ir žemės ūkio išmetamų ŠESD kiekį. Scenarijaus analizė rodo, kad pasaulinis nepakankamas maitinimasis galėtų būti panaikintas, o tiesioginis žemės ūkio ŠESD išmetimas sumažintas 7 proc., palyginti su dabartiniu lygiu, jei būtų bendros investicijos į išmetamųjų teršalų mažinimo technologijas ir padidintą maisto gamybą, 15 proc. didinant produktyvumą.
Norint pasiekti šiuos tikslus, reikės plačiai taikyti šiuo metu prieinamas išmetamųjų teršalų mažinimo technologijas, įskaitant tikslųjį ūkininkavimą, gyvulių pašarų gerinimą, geresnį maistinių medžiagų ir vandens valdymą bei pritaikomą nebrangią praktiką, pavyzdžiui, sėjomainą ir tarpinių kultūrų auginimą.
Susidūrus su galimais tiekimo grandinės sutrikimais, labai svarbus ir daugiašalis bendradarbiavimas bei taisyklėmis pagrįsta žemės ūkio prekybos sistema. Žemės ūkio prekybos srautų palengvinimas padės subalansuoti maisto deficitą ir perteklių, stabilizuoti kainas ir didinti aprūpinimą maistu bei tvarumą.
Prognozuojama, kad pasaulinė grūdų gamyba augs vidutiniškai 1,1 proc. per metus, daugiausia dėl 0,9 proc. metinio derliaus padidėjimo. Be to, manoma, kad nuimto derliaus plotas kasmet augs tik 0,14 proc., lyginant su ankstesniu dešimtmečiu.
Spėjama, jog iki 2034 m. 40 proc. visų javų bus tiesiogiai suvartota žmonių, o 33 proc. – gyvūnų pašarams. Likusi dalis, kaip prognozuojama, bus skirta biokuro gamybai ir kitam pramoniniam naudojimui.
Prognozuojama, kad pasaulinė biokuro paklausa augs vidutiniškai 0,9 proc. per metus, daugiausia dėl augimo Brazilijoje, Indijoje ir Indonezijoje.
Užsachario Afrika sukuria dideles galimybes imtis tvirtų iniciatyvų, skirtų produktyvumui gerinti: regiono mėsinių galvijų banda yra tris kartus didesnė nei Šiaurės Amerikoje ir, prognozuojama, išaugs 15 proc.
Prognozuojama, kad iki 2034 m. Indijai ir Pietryčių Azijos šalims teks 39 proc. pasaulinio vartojimo augimo, palyginti su 32 proc. per pastarąjį dešimtmetį, o Kinijos dalis, kaip prognozuojama, sudarys 13 proc., palyginti su 32 proc. per tą patį laiką.
Dideles pajamas gaunančiose šalyse riebalų ir saldiklių suvartojimas vienam gyventojui turėtų sumažėti dėl besikeičiančių pageidavimų, politikos pokyčių ir kylančių sveikatos problemų.
Parengė Ričardas Čekutis