Pasėlių deklaravimą stabdo šalnos ir sausra

Statistika

Deklaravimas truks iki birželio 13 dienos, tačiau pavėlavus paraiškas bus galima teikti dar 10 dienų – iki birželio 23-iosios. Už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Anot Žemės ūkio ministerijos, apie konkrečias informavimo ir konsultavimo priemones bei datas bus paskelbta vėliau.

Pernai deklaracijas pateikė 112,96 tūkst. ūkininkų, jų deklaruotas plotas siekė 2,9 mln. ha. Šiuo metu kol kas deklaruojama gana pasyviai: patvirtinta vos 25,44 proc. paraiškų, lyginant su pernai metais – 28 737 vnt., o bendras patvirtintų paraiškų plotas kol kas siekia 361 529,88 ha, t. y. vos 12,41 proc. nuo 2024 m. deklaruoto ploto.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos 109,6 tūkst. pareiškėjų buvo išmokėta 363 mln. eurų avansinių ir 187 mln. eurų galutinių išmokų. Bendra išmokų suma – 550 mln. eurų – sudaro beveik 80 proc. visų ūkininkams skirtų lėšų.

Trukdo šalčiai 

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus komanda, įsibėgėjant augalininkystės sezonui, tradiciškai organizavo nuotolinį seminarą „Kas vyksta laukuose“.

Renginio moderatorius Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla, pradėdamas seminarą, padiktavo pagrindinę temą, kuri atsispindėjo praktiškai visuose lektorių pranešimuose. Anot moderatoriaus, gegužės 8 d. buvo užfiksuota rekordinė šalna. Pietų Lietuvoje naktį temperatūra buvo nukritusi iki -6 °C. Pastarųjų savaičių naktinės šalnos, deja, jau paliko pėdsakų šalies žieminių rapsų bei kviečių pasėliuose.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, šalnos tikrai atsiliepia žemdirbių pasėlių deklaravimo aktyvumui: „Paprastai ūkininkai imasi deklaruoti tada, kai tampa galutinai aišku, kokie bus jų pasėlių plotai. Aš pats neseniai susidūriau su tokia situacija, kai po rimtų pavasarinių šalnų nušalo rapsas ir po ilgų dvejonių vis dėlto nutariau, kad dalį to rapso vis dėlto reikia persėti, nes iš jo garantuotai nieko gero nebus... Tai aišku, kai yra tokia sudėtinga situacija, kai nėra aiškumo, tuomet atitinkamai jaučiamas ir pasyvumas deklaruojant pasėlius. Juk norisi, kaip atrodo vienu prisėdimu padaryti darbą ir po to negrįžti prie taisymų ar tikslinimų. Tikriausiai dėl to kol kas jaučiamas tam tikras pasyvumas šioje srityje, nes daugiau kažkokių rimtesnių priežasčių nematau...“.

Jonaviškiai žada pasivyti

Mažiausiai pasėlius deklaruojančių ūkininkų kol kas yra Šiaurės Lietuvos savivaldybėse, kurias bene smarkiausiai paveikė šalnos. Tačiau šiuo požiūriu išsiskiria ir viena Vidurio Lietuvos savivaldybė: Jonavos rajone pasėlius deklaravo kol kas mažiau nei pusė ūkininkų – patvirtintos tik 142 deklaracijos, nors pernai tokių buvo 349.

Apie tokio pasyvumo priežastis pasiteiravome Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininko Ričardo Žebrausko.

„Tos priežastys kiekvienais metais būna tokios pačios ar panašios: žmonės laukia paskutinių dienų, – sako pašnekovas. – Tačiau, kita vertus, šiemet klimatinės sąlygos tikrai yra sudėtingos dėl ypatingai ilgai užsitęsusių sausrų ir šalnų. Kai kurie ūkininkai turės persėti savo laukus, manau, kad todėl daugelis neskuba ir deklaruoti, nes gali keistis pačių užsėtų plotų sudėtis. Taigi, išskirčiau tiek subjektyvias (nenoras, neskubėjimas), tiek ir objektyvias priežastis, t. y. sausrą bei šalnas. Kadangi dabar baigiasi tik trečia deklaravimo savaitė, tai mes dėl to pernelyg nepergyvename – dar turime nemažai laiko“.

R. Žebrauskas ypatingai akcentuoja šalnų poveikį deklaravimo procesui: „Visi nekantriai laukiame, kada tos šalnos pasibaigs. Mačiau pas kai kuriuos ūkininkus, kad jų sklypuose, pavyzdžiui, rapsas yra visiškai nušalęs ir ten nebus jokio derliaus arba jis bus labai menkas. Todėl žmonės ryžtasi tose vietose dar kažką sėti, kadangi dar tik gegužės pradžia, todėl dar įmanoma būtų išgelbėti kai kurių kultūrų derlių... Mes iš tikrųjų labai smarkiai kenčiame nuo tų šalnų – augalai stresuoja, sustoja jų vegetacija, mityba... O dar šalnas žada iki kitos savaitės vidurio. Todėl ir žmonės neskuba. Manau, dabar daugelis įsivertins ir, pasibaigus šalnoms, tikrai deklaruos. Taip, mes truputėlį atsiliekame nuo bendro Lietuvos deklaravimo masto, bet nieko – tikrai pavysime...“.

Gali sumažėti deklaruojami plotai

Pakalbinome ir Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vadovę Zitą Bakanienę, teiraudamiesi, kaip vyksta deklaravimo procesas.

„Kol kas deklaravome mažiau pusės pernai deklaruoto pasėlių skaičiaus, bet pradžioje visada šis procesas būna vangesnis, o kai kur dar ir sėja nėra pasibaigusi, – komentuoja pašnekovė. – Bet, manau, kad susitvarkysime, procesas tikrai įsibėgės, juolab kad ir sistemos visos gerai veikia, specialistai pasiskirstę, pasidalinę, nes ūkininkai atvažiuoja ir į savivaldybę, kuriems reikalinga pagalba deklaruojant jų pasėlius. Kol kas ūkininkai ne tiek deklaruoja, kiek daugiau konsultuojasi dėl įvairių naujų priemonių bei reikalavimų. O šiaip deklaravimo procesas po truputį vyksta visose seniūnijose, kažko ypatingai išskirtinio nėra. Dabar aktualiausi klausimai: šalnos padaryti nuostoliai ar medžiojamų gyvūnų padaryta žala, tad vertiname...“.

Kokios problemos dabar slegia deklaruojančius rajono ūkininkus?

Pasak Z. Bakanienės, problemų sąrašas keičiasi, atsižvelgiant į naujus reikalavimus: „Anksčiau buvo aktuali problema dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atstatymo, tačiau šiemet tos problemos nebeliko. Šiemet atsirado naujovė pagal tiesioginių išmokų taisykles braižant laukus, kad ne tris metrus nuo pagriovių bei vandens telkinių, o metrą reikia išsaugoti... Bet kažkokių ypatingų problemų nėra – tiesiog visi daugiau teiraujasi dėl naujausių pasikeitimų, ypač dėl pasikeitusių terminų, kraštovaizdžio elementų ir tiek, bet tai natūralus procesas, kaip ir kasmet“.

Pareigūnė sako, jog nuolat mažėja deklaravimo pareiškėjų skaičius, tačiau šiemt gali sumažėti ir deklaruojamas pasėlių plotas: „Visada su tokia statistika susiduriame, kad mažėja pareiškėjų skaičius, bet deklaruojamas plotas nemažėja. Nors, tiesą sakant, tokių grėsmių šiemet atsiranda daugiau, kadangi plečiasi saulės elektrinių plotai, vis intensyviau statomos ir vėjo jėgainės, be to, kai kur įteisinami nauji miškų plotai. Taigi, jeigu pasėlių plotai ir sumažės, tai priežastys bus būtent tokios“.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis