Pasirūpinkite gausesniu derliumi: kokias daržoves sėti vieną šalia kitos, o kurios bus blogos kaimynės?

„Daržininkystės, sodininkystės džiaugsmą atranda vis daugiau žmonių. Pernai buvo tikras sėklų pirkimo vajus, jų nupirkta penktadaliu, o svogūnėlių – net 4 kartus daugiau. Panašu, kad lietuviai ir šiemet nusiteikę aktyviam sodinimo sezonui. Paprastai sėklų pirkimo pikas būna balandį, bet matome, kad pirkėjai planuojasi savo išlaidas – pastebėję akcijas, jomis apsirūpina ir anksčiau, jau pradeda namuose jas sėti ir planuoti būsimą derlių. Tikriausiai jau ne vienuose namuose augalais nukrautos ir palangės – kovą daugelis sodina svogūnų sodinukus, kad šviežiais, sultingais laiškais galėtų mėgautis kuo greičiau“, – sako G. Kitovė.

„Iki“ šviežių gėlių ir augalų kategorijos vadybininkė Vesta Paukštelo pasakoja, kad prieš darbus darže, verta skirti vakarą ir kruopščiai suplanuoti, ką, kur ir šalia ko sodinti. Tinkamai parinkus kaimynus, reikės įdėti mažiau pastangų, kad ant stalo turėtumėte šviežių, savo užaugintų daržovių ir žalumynų.

„Šalia viena kitos augančios daržovės sąveikauja tarpusavyje – ir teigiamai, ir neigiamai. Tinkama kaimynystė padės daržovėms geriau augti, efektyviau apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų. Ir priešingai: prasti kaimynai gali lemti mažesnį derlių ir daugiau darbo prižiūrint savą daržą“, – sako V. Paukštelo.

Profesionalus augalų derinimas – tai ilgametė praktika ir stebėjimas, žinios ir planavimo įgūdžiai. Nes gerą kaimynystę reikia derinti su, pavyzdžiui, sėjomaina. Nemaža dalis daržovių ne tik neturėtų kasmet augti toje pačioje vietoje, bet ir negali būti sėjamos po giminingų augalų.

„Visa tai atrodo gana sudėtinga, tačiau pradžiai nereikia daug, kad daržoves pasėtumėte taip, jog pagerėtų jų būklė, derlius būtų didesnis, ligų ir kenkėjų antpuoliai – mažesni. Atsiminkite ir taisyklę – geriau vieną šalia kitos sodinti daržoves su skirtinga šaknų sistema. Jos reikalingų medžiagų semsis iš skirtingų dirvos sluoksnių, todėl nekonkuruos tarpusavyje“, – pažymi „Iki“ augalų žinovė.

Kokias daržoves sėti vieną šalia kitos?

Morkas su svogūnais – tai ypač sėkmingos daržovių kaimynystės pavyzdys. Intensyvus svogūnų kvapas nuo morkų atbaido populiarų kenkėją – morkų lapgraužį. Savo ruožtu morkų buvimas reiškia, kad laiškams kenksmingos muselės vengs svogūnų.

Ridikėlius su morkomis, petražolėmis. „Ridikėliai sudygsta labai greitai, per savaitę nuo sėklų pasėjimo. Todėl juos verta sėti vienoje eilutėje su lėtai dygstančiomis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis, petražolėmis, pastarnokais ar porais. Tai leis optimaliai išnaudoti lysvės plotą – ridikėliais jau džiaugsitės ir juos nuimsite anksčiau, nei išaugs kitos daržovės. Be to, greitai sudygus ridikėliams, bus lengviau pašalinti piktžoles iš tarpueilių“, – pasakoja V. Paukštelo.

Česnakus su daugeliu kitų augalų. Pasak „Iki“ augalų žinovės, česnakai yra pagrindiniai daržininko draugai ir labai geri daugelio sodo augalų kaimynai. Daugeliui kenkėjų nepatinka intensyvus česnakų kvapas, tarp jų ir itin kenksmingiems amarams.

„Taip pat verta pasinaudoti baktericidinėmis ir fungicidinėmis šios daržovės savybėmis: šalia braškių pasodinti česnakai apsaugos jas nuo pilkojo pelėsio, o pasodinti šalia serbentų, jie atbaidys jų kenkėją – serbentinę erkutę. Česnakus taip pat verta sodinti šalia pomidorų ir po vaismedžiais. Česnakai puikiai atbaido medžių kamienus graužiančias stirnas, o pasodinti po persikais padeda apsaugoti juos nuo lapų susisukimo. Dekoratyviniame sode česnakus sodinkite šalia tulpių ir lelijų, nuo kurių jie atbaidys gyvūnus, taip pat šalia rožių krūmų“, – pavyzdžiais dalijasi V. Paukštelo.

Pomidorus su bazilikais. Abu šie augalai skanūs ne tik lėkštėje, bet ir sode jie sudaro puikiai derančią porą. Bazilikas tinka pomidorams, nes nuo jų atbaido voratinklines erkes, amarus ir šiltnamio baltasparnius. Jis privilioja bites, kurios padeda apdulkinti pomidorų žiedus. Bazilikus taip pat verta sodinti šalia agurkų, kuriuos apsaugo nuo miltligės, pataria „Iki“ augalų ekspertė.

Pupeles ir brokolius su mėtomis. Šiame derinyje mėtos yra ne tik skanus prieskoninis augalas, bet ir augalas, veiksmingai atbaidantis skruzdes, kai kuriuos skraidančius vabzdžius ir kitus kenkėjus.

Krapus su kopūstinėmis daržovėmis. „Augindami šias daržoves tarpusavyje, sumažinsite kopūstinių baltasparnių invazijos riziką kopūstų lysvėse. Šis kenkėjas netoleruoja krapų aromato“, – atkreipia dėmesį V. Paukštelo.

Kurių rūšių augalų nereikėtų auginti šalia vienas kito?

Planuojant daržovių auginimą, nereikėtų pamiršti, kad kai kurios rūšys turi neigiamą poveikį viena kitai. Taip yra daugiausia dėl to, kad jie išskiria į dirvožemį cheminius junginius, kurie slopina kitų augalų vystymąsi ir augimą. Toks pavyzdys – pupelės nedera su česnakais, svogūnais, kopūstais ar burokėliais, nes pupelės slopina šių daržovių augimą.

„Be to, jei konkrečios rūšys yra tarpiniai ligų ir kenkėjų šeimininkai, dėl to jie gali apnikti ir kaimynus. Dėl to nerekomenduojama šalia sodinti tos pačios botaninės šeimos augalų, pavyzdžiui, pomidorų ir paprikų. Daugelis kenkėjų, kurie veisiasi ant pomidorų, per trumpą laiką apsigyvena ir ant paprikų“, – sako V. Paukštelo.

Reikėtų vengti ir kopūstų bei ridikėlių derinio su pomidorais, nes kopūstai ir ridikėliai sulėtina pomidorų žydėjimą ir vaisių nokimą. Pomidorai taip pat nedera šalia bulvių, žirnių, baklažanų.

„Nerekomenduotinų derinių yra įvairių, bet logika paprasta. Tos pačios grupės ar šeimos daržovių nereikėtų sodinti šalia viena kitos. Puikus to pavyzdys – bulvinių šeimos daržovės: bulvės, paprikos ir pomidorai, kuriuos auginti šalia nėra gera mintis. Greta neturėtų būti sodinami ir augalai, kurių vandens bei maistinių medžiagų iš dirvožemio poreikiai yra panašūs. Tokios daržovės konkuruos tarpusavyje ir taip švaistys energiją užuot skyrus ją derliui“, – aiškina V. Paukštelo.

Gera kaimynystė – dar ne viskas

„Iki“ augalų ekspertė primena, kad sodinant daržoves svarbu, kad šalia augantys darytų vienas kitam teigiamą poveikį, bet ne tik tai. Jei norite tikrai gerų rezultatų, sėklas reikia įsigyti iš patikimų tiekėjų, parinkti tinkamą dirvožemį ir nepamiršti tręšimo.

„Tinkamai patręšti dirvą galima augalų liekanų pagrindu pagaminto komposto, kurį galima pasigaminti patiems iš savo atliekų. Jei tokio neturite ir neketinate gaminti, parduotuvėse rasite trąšų daržovėms auginti, kurios padės pasiekti geresnį derlių. Auginant daržoves taip pat svarbu reguliariai ravėti piktžoles, nes laukiniai augalai dažnai tampa tarpiniais šeimininkais kenkėjams ir augalams, kurie kenkia kitiems daržo augalams“, – primena V. Paukštelo.

„Fabula Rud Pedersen Group“ informacija