Kaunas +11,8 °C Debesuota
Penktadienis, 30 Geg 2025
Kaunas +11,8 °C Debesuota
Penktadienis, 30 Geg 2025


Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas 

Pavasario egzaminai

2025/05/28


Tuo, kad meteorologinių sąlygų pokyčiai tampa vis ryškesni, nebeabejoja niekas. Lietuvos laukus ir sodus apkapojo aštrios šalnos, paskui kai kur stojo sausra, vėliau kai kuriuose rajonuose iškrito pernelyg gausūs krituliai, o kai kuriems regionams pasisekė gavus  agronomiškai efektyvaus lietaus. Šiuo metu augintojai dažniausiai klausia, kaip „išvesti“ augalus iš patirto streso, nes kiekvienas stresas atima po grūdą iš varpos, o tai derlių vidutiniškai mažina 200–300 kg/ha.

Lemia temperatūra

Lauko augalų produktyvumui įtakos turi daugybė agroekologinių veiksnių, tarp kurių svarbų vaidmenį pavasarį atlieka dirvožemio temperatūra. Būtent šaltas dirvožemis pavasarį gali lemti sulėtėjusį šaknų aktyvumą ir padidėjusį žieminių kviečių jautrumą augalų apsaugos produktams. Dėl to šiemet laukuose matyti labai daug „žilstelėjusių“ kviečių pasėlių. Galimai augintojams pritrūko žinių apie augalų fiziologiją, o gal tiesiog reikėjo skubėti atlikti susikaupusius darbus.

Žieminių kviečių ar rapsų šaknys pavasarį pradeda aktyvų augimą, tačiau tam būtina, kad dirvožemio temperatūra pasiektų bent +5–7 °C. Šaknų augimo ir funkcijų (vandens ir maisto medžiagų pasisavinimo) efektyvumas stipriai sumažėja žemesnėje temperatūroje. Šaltas dirvožemis riboja fermentų veiklą, nes daugelio fermentų „darbas“ tiesiogiai priklauso nuo temperatūros, todėl metaboliniai procesai lėtėja. Ypač jautrus temperatūrai fosforas. Augalai šį elementą efektyviai įsavina, kai dirvos temperatūra pasiekia +13 °C. Taip pat temperatūrai jautrus ir cinkas – žemoje temperatūroje jo įsavinimas labai sulėtėja.

Lietuvos žemdirbiai mato, kad augalai patyrė šalčio stresą. Tai pasireiškė mažesniu šaknų osmotiniu slėgiu, lėtesniu transpiracijos procesu, mažesniu hormonų (pvz., auksinų, citokininų), kurie stimuliuoja šaknų ir ūglių augimą, sintezės lygiu. Matome, kaip nenoriai žieminiai rapsai leidžia šonines šakas.

Pamatas būsimam derliui

Kodėl, išpurškus įprastas augalų apsaugos priemones, augalai taip reagavo? Kai kurie pesticidai, ypač herbicidai, dažnai purškiami ankstyvą pavasarį efektyvesnei piktžolių kontrolei. Tačiau šaltame dirvožemyje kviečių šaknys nepakankamai aktyviai detoksikuoja chemines medžiagas, dėl to lėtėja metabolizmas – augalai negali tinkamai suskaidyti ar inaktyvuoti pesticidų, padidėja fitotoksinio poveikio rizika – pasireiškia lapų chlorozė, augimo sulėtėjimas, kai kuriais atvejais augalai gali žūti. Gerai, kad tokių atvejų buvo nedaug.

Esant žemai oro ir dirvos temperatūrai, kviečių lapų apsauginis sluoksnis būna standesnis, dėl to pesticidai sunkiau įsigeria ir ilgiau išlieka ant lapo paviršiaus. Dėl šio ilgiau trunkančio kontakto atsiranda lokalūs nudegimai, pažeidžiami chloroplastai. Suprantama, kad tai nenulemia derliaus padidėjimo, tačiau visi stengiasi augintojus raminti, sakydami, kad nieko tokio, viskas praeis, lapai tuojau sužaliuos. Tačiau pažeidimai gali turėti įtakos augalų augimo dinamikai ir derlingumui, padaryti pažeidimai pavasarį gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant sumažėjusią šaknų masę, apribotą stiebų skaičių, mažesnį varpų kiekį arba jų dydį, galimas grūdų atmetimas. Tokių atvejų šiemet man teko matyti pasėliuose Rumunijoje ir Čekijoje.

Daugelis augintojų pastebi, kad visuomet reikia atkreipti dėmesį į šaknų būklę, nes svarbiausios derliaus dedamosios yra paveikiamos per šaknis ankstyvais augimo tarpsniais. Labai svarbu augintojams išmanyti augalų fiziologiją ir valdyti augimo procesus, nes žiedų skaičius kviečio varpoje priklauso nuo augalų vegetacijos eigos. Jei apleidžiame šaknis, nesitikėkime, kad varpos bus užpildytos grūdais ar išsilaikys visi ūgliai. Grūdų užsipildymas priklauso nuo fotosintezės efektyvumo, taigi, apkarpius fotosintezės aparatą (lapus), sumažinamas grūdų pildymosi efektyvumas. Grūdų masė tiesiogiai priklauso nuo vandens ir maisto medžiagų prieinamumo. Sumažėjęs šaknų aktyvumas ir fitotoksiniai pažeidimai sumažina šaknų aktyvumą, grūdų derlingumas dėl to gali sumažėti vidutiniškai iki 20–30 proc., ypač nepalankiomis pavasario sąlygomis. Išsikasus augalus, tenka matyti nemažai puvinių pažeistų šaknų, tad kai nutrūksta mitybos grandinė, būna sunku formuoti produktyvų augalą.

Ne bet kada ir ne bet kaip

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 27 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis