Per ilgai reanimuojamas ligonis gali numirti

Prašymas padėti apsirūpinti grūdais

Parlamentinę kontrolę Seimo komitetas pradėjo prieš mėnesį. Tačiau paaiškėjo, kad paramos taisyklių projektui parengti ir įvesti į teisės aktų informacinę sistemą ministerijai prireikė kone mėnesio (tik šiandien baigiasi formalus derinimo terminas). Politikai vienas per kitą stebėjosi tokiu darbo greičiu, juolab kad rengiamos paramos schemos nuostatos per tą mėnesį nepasikeitė. Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas buvo spaudžiamas siekiant išgirsti, kada gi realiai ūkio subjektus galėtų pasiekti parama, juk ją dar reikės suderinti su Europos Komisija.

Sektoriaus atstovai patikslino situaciją – kalbos dėl gyvybiškai reikalingos paramos su ŽŪM tęsiasi ne vieną, o ištisus 8 mėnesius. Beje, dėl karo Ukrainoje atsirado ir naujų iššūkių. Ūkius prislėgė ne tik energijos ir pašarų kainų brangimas, jau nepakeliamos tapo ir gamybos sąnaudos. Dabar susiduriama ir su grūdų trūkumu. Sulig karo pradžia grūdai prapuolė iš rinkos, jie tarsi siurbliu siurbiami iš Lietuvos į kitas šalis. Nuogąstauta, kad gegužės mėnesį galime likti be pašarų, tektų naikinti gyvulius.

„Nemateko“ grupės bendraturtis Kęstutis Vaicekauskas kreipėsi į parlamentarus su prašymu tarpininkauti, kad būtų užpirkta kiek įmanoma daugiau grūdų, užtikrintas pašarų rezervas paukštininkams, kiaulininkams, karvininkams. Jokio atidėto rezervo tiems tikslams nėra, o laivai iš Lietuvos plaukia tolyn.

Ministerija situacijos nedramatizuoja

Ministerija situacijos nedramatizuoja. Stebint bei lyginant padėtį ES rinkose, susidaro įspūdis, kad pragiedrulių atsiranda. Lietuviškos kiaulienos kainos vis dar šiek tiek mažesnės nei vidutiniškai ES, tačiau per mėnesį jau pakilo 17 proc. „Matome, kad rinka atsigauna, kaina kyla, tai teikia šiek tiek optimizmo“, – teigė žemės ūkio viceministras.

Ateis ir pagalba. Jau aiškėja, kaip bus galima panaudoti krizėms skirto rezervo lėšas, ar bus galima mokėti paramą ūkio subjektams, nederinant to su EK. Verslai esą galėtų pasinaudoti ir privataus mėsos saugojimo galimybe – sandėliuoti mėsą ir gauti tam tikras kompensacijas. O štai birželio mėnesį planuojama atverti duris rizikos fondų veiklai.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis neiškentė: „Matote, kaip ŽŪM dirba.“ Jam apmaudu, kad ministerija fiksuoja produkcijos kainos kilimą, bet neįvertina to, jog savikaina auga daug sparčiau – sulig kiekviena diena. „Ar ateity išliks kiaulės, kas jas įpirks ir kas jas augins? Sakėme, kad prioritetas turi būti žemės ūkis, šiandien reikia žiūrėti, kaip jis išsilaikys. Politika turi būti – kaip šaką išlaikyti, kaip Lietuvą maitinti“, – kalbėjo LPGA vadovas.

Ar bus išmokų lubos?

Pauliukų ŽŪB vadovas Andriejus Štombergas žodžio paprašė norėdamas iš pirmų lūpų išgirsti, ar valstybės pagalbos schemoje numatytos „lubos“ realiai mažins paramą. Anksčiau pagal tokią paramą bendrovė vietoje numatytų 30 Eur kompensacijos už paskerstą kiaulę gavo vos po 6 Eur. O kaip bus dabar? Ar vėl jų ūkis turės tenkintis tik paramos trupiniais, kai tokios nepakeliamos grūdų kainos? „Tai kaip čia yra? Parama vėl bus mažinama? Kiaules laikyti – didžiausias nuostolis“, – iš pirmųjų lūpų atsakymą tikėjosi išgirsti A. Štombergas.

Viceministras patikino, kad pagal dabartinį taisyklių projektą, mokant kompensaciją už kiaules, paskerstas per tam tikrą laikotarpį, taip pat numatytos lubos – 700 tūkst. Eur, tačiau ši riba ganėtinai aukšta, Pauliukų bendrovei neturėtų būti skausminga.

Žinutė iš premjerės kabineto

Premjerės patarėjas Ignas Jankauskas perdavė aiškią žinutę: iki vasaros ŽŪM yra įpareigota įgyvendinti veiksmų planą. Tai penkių svarbiausių punktų planas, turintis užtikrinti sėkmingą kiaulininkystės ir paukštininkystės sektorių veiklą.

Turi būti išjudinti vieningo prekės ženklo reikalai; atnaujintos diskusijos dėl Strateginio plano – ekoschemų, kuriose dabar neliko vietos paukštininkams bei kiaulininkams; turi būti išplėstos lengvatinių paskolų ribos. Į priemonių planą taip pat reikia įtraukti punktus dėl energetinės paramos ūkio subjektams, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų atnaujinimo.

Pasak I. Jankausko, jis imasi pastangų, reaguodamas į iššūkius, kuriuos atnešė karas – bendradarbiaudamas su Ukrainos gamintojais, siekia atkurti kukurūzų tiekimo grandines. Premjerės patarėjo žodžiais, Lietuva dar turi padirbėti, pripažinti žemės ūkio ir maisto sektorių valstybei svarbiu sektoriumi, neprarasti savo prioritetų.

2022.03.24