Pieno gamintojų vargai ir ateities lūkesčiai

Ministras atvežė ir gerų žinių

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pirmiausia padėkojo LPGA prezidentui Jonui Vilioniui už pakvietimą į susirinkimą. Ministro teigimu, J. Vilionis yra didžiulis pieno sektoriaus entuziastas, palaikytojas, idėjų generuotojas ir labai didelis pienininkų bosas. „Nors ir kaip viskas būtų blogai šitame sektoriuje, bet viena gera žinia vis tiek yra – tai išmokos už pienines karves. Tendencija tokia, kad išmokos už pienines karves šiek tiek didėja, ir toliau turime palaikyti šitą politinę kryptį, svarbią jūsų sektoriui. Šitos produkcijos pagaminame 2,5 karto daugiau, nei reikia Lietuvai. Sektorius svarbus, kadangi mes eksportuojame pieno produktus, o tai reiškia, kad atsivežame pinigus. Eksportas bet kokiu atveju yra geriau už importą. Kitas dalykas – karvė yra darbdavys Nr. 1, gyvulys, sukuriantis keturis kartus didesnę pridėtinę vertę, nei, sakykime, pašarų auginimas ar grūdininkystė. Perdirbamas pienas ir eksportuojami jo produktai atneša didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo I. Hofmanas.

ŽŪM vadovas prisiminė ir apie praėjusią savaitę vykusius jo susitikimus su pieno perdirbėjų atstovais bei su įmonės, atliekančios išsamią pieno rinkų ir pieno sektorių analizę, atstovu. I. Hofmanas teigė, kad perdirbėjai vis dar skundžiasi dėl pieno kokybės, dėl to kooperatyvai gauna mažesnę kainą nei pavieniai pieno gamintojai. Ministras patarė susirinkime dalyvavusiems ūkininkams nepamiršti investuoti į pieno kokybę. Jis taip pat pabrėžė, kad jeigu prireiktų paramos investicijoms, ministerija tartųsi su tokiais pieno gamintojais ir svarstytų galimybę teikti pagalbą.

Pasak ŽŪM vadovo, pieno perdirbėjai siūlo pasirašyti ilgalaikes sutartis, taip daroma Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse. Ilgalaikės sutartys duotų stabilumo, nes kai pieno kaina staigiai krenta, tai skaudžiai atsiliepia ūkininkams, o pakyla ji ne taip greitai. Tai būtų ūkininkų apsisprendimas, kuris suteiktų stabilumo pieno sektoriui. Perdirbėjai nori turėti ilgalaikes sutartis, nes pieno trūksta, jie labai stipriai konkuruoja tarpusavyje.

„Jau panaikinome tręšimo planus tręšiantiems tik mėšlu, turime dar vieną sumanymą – tiems, kurie rengia tręšimo planus, nereikės pildyti tręšimo žurnalo“, – kalbėjo ministras ir priminė, kad ŽŪM tikslas yra stabilizuoti pieninių karvių skaičiaus mažėjimą, sustabdyti ūkių pasitraukimą iš gamybos. Todėl svarbu investuoti į tokius dalykus, kaip mechanizacija, robotai, kad darbas būtų kuo paprastesnis, lengvesnis, nes vis tik pieno ūkio pasitraukimo priežasčių analizė rodo, jog ūkiai užsidaro ne tik dėl ekonominių dalykų. Tai yra nepatrauklus ir sunkus darbas, jaunoji karta nebenori vystyti tokios gamybos. Tik robotizacija suteiktų galimybę ir jauniems žmonėms dirbti pieno sektoriuje.

Ministras I. Hofmanas Biržų r. Parovėjos sen. ūkininkei Vaidutei Stankevičienei ir Utenos r. Leliūnų sen. ūkininkui Arūnui Kudrevičiui įteikė padėkos raštus už pažangaus pienininkystės ūkio plėtrą, iniciatyvumą ir pastangas kuriant Lietuvos pieno sektoriaus ateitį, už ilgametę aktyvią veiklą LPGA taryboje ir nuolatinę pagalbą organizuojant vietinius bei tarptautinius pieno gamintojų renginius.

KRK pirmininkas: baugina gyvulių ligos

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis Mažeika sakė, kad būtų geriau, jei visi valgytojai pirktų daugiau lietuviškų, o ne lenkiškų pieno produktų. Yra ir veterinarinių iššūkių – paskutiniame KRK posėdyje kalbėta apie Europos šalyse jau pasirodžiusius užkrečiamųjų gyvulių ligų atvejus. Anot K. Mažeikos, veterinarijos specialistai ir LR vyriausiasis veterinaras sako, kad yra būdų apsisaugoti ir nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL). „Žmonės, kurių populiari kryptis poilsiauti yra Turkija, gali iš ten parsivežti šitos ligos užkratą. Jeigu atsitiktų tokia bėda, svarbu kuo greičiau ligą identifikuoti ir įjungti mechanizmą, kuris padėtų apsaugoti vertingiausius gyvulius. Situacija neraminanti, grėsminga ir turime tam ruoštis, reikia išaiškinti ir ūkių darbuotojams, kad jie, pamatę kokius nors nebūdingus gyvulių elgesio reiškinius, produkcijos kiekio sumažėjimus, iškart kreiptųsi į specialistus, kurie suteiktų pagalbą“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Jis taip pat priminė, kad Lietuvoje apsaugos zona yra didžiulė – 150 km, todėl jeigu kur nors, pvz., Kėdainių r., būtų nustatomas ligos židinys, visa šalis patektų į apsaugos zoną. Tada prasidėtų tik vidinis vartojimas, eksportas sustotų – tokia liūdna realybė. Todėl, K. Mažeikos teigimu, negalima nieko nedarant laukti – o gal pas mus liga neateis?

Vakcinas nuo MLL tiekiančios įmonės yra užtikrinusios, kad, atsiradus poreikiui, vakcina į Lietuvą gali būti pristatyta per labai trumpą laiką. O šiuo metu nėra prasmės skiepyti galvijų, nes nežinoma, koks serotipas gali atkeliauti į mūsų šalį. Štai Lenkijoje plito trečias serotipas, bet pietinėje žemyno dalyje jau nustatytas ketvirtas, tad koks jis atkeliaus į Lietuvą, neaišku, o vakcinuoti reikia būtent nuo tos rūšies, kuri plinta.

Žemės ūkio ministro patarėjas Genadijus Vorobjovas susirinkimo dalyvių paklausė, neprašydamas pakelti rankos ar kitaip patvirtinti, prie kieno ūkių šiandien yra dezinfekciniai kilimėliai su specialiais skysčiais. Pasak G. Vorobjovo, būtina rūpintis biosauga, nes ir į ūkį atvykstantys vadybininkai, veterinarijos gydytojai bei spermos pardavėjai gali būti potencialūs ligos užkrato platintojai.

Statistika, paaiškinimai...

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas skaitė švietėjišką pranešimą pieno gamintojams aktualiais klausimais ir apie pieno sektoriaus įsivaizduojamą ateitį. Išgirdęs vieno ūkininko klausimą apie pastarajam rūpimą dalyką, E. Pranauskas ir nusistebėjo, ir papriekaištavo šiam paklausėjui, kad šis neskaito „Ūkininko patarėjo“. Mat apie tai neseniai buvo išsamiai rašyta šio laikraščio straipsnyje.

Ūkininkei V. Stankevičienei E. Pranauskas paaiškino, kad mėšlas dirvoje yra pasisavinamas ne iš karto. „Patręšus mėšlu, pirmaisiais metais augalai pasiima tik jo dalį, kitais metais – kitą dalį, trečiais metais – trečią dalį. Tas kiekis priklauso ir nuo mėšlo rūšies, ir nuo kitų sąlygų. Daugelis galvoja, kad tie 170 kg azoto iškart ir ateina pas augalus – kaip šaukštu įdėtas į burną ir suvalgytas. Taip nebūna. 170 kg ūkio lygmeniu yra gerai, o skaičiuojant lauko lygmeniu, tą kiekį augalai pasiima per trejus metus. Jeigu skaičiuosime, kad atidavėme ne 170 kg, o, pvz., 250 kg azoto, tai jau būsime nusikaltę lauko lygmeniu, o iš tikrųjų tas mėšlas bus paimtas per daug ilgesnį laiką. Kai mes nueiname į lauko lygmenį ir pradedame ūkininkui reguliuoti, kaip jis turi elgtis, taip reguliuodami iš centro pradedame daryti nesąmones. Taip neturėtų būti“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

Įdomus buvo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMU VA) Veterinarijos fakulteto dekano prof. dr. Rolando Stankevičiaus pasakojimas apie jaunosios kartos, kuri įsilieja į darbus pieno ūkiuose, rengimą jo vadovaujamame fakultete. Renginyje dalyvavo ir VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė sakė, kad per 2024 metus karvių skaičius šalyje sumažėjo 5 proc. Ji pateikė daug įvairios ir įdomios šios srities statistikos.

Ataskaita patvirtinta vienbalsiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.