Pilkasermėgiai supriešino visuomenę

Limito siūlo nedidinti

AM paskelbė įsakymo „Dėl vilkų sumedžiojimo per 2024–2025 metų medžioklės sezoną limito patvirtinimo“ projektą ir pakvietė visuomenę bei suinteresuotas institucijas su juo susipažinti ir iki spalio 2 d. teikti pastabas, pasiūlymus.

Atsižvelgus į pilkių populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti tokį patį, kaip ir praėjusiais metais, 341 vilko sumedžiojimo limitą, kuris dėl įvairių priežasčių nebuvo išnaudotas. Svarbiausia jų – nepakako laiko ir efektyvių medžioklės priemonių – naktinė optika vilkų medžioklėje dar tabu. Sumedžiota net 60 pilkasermėgių mažiau nei buvo leista.

Siūlymas priimtas remiantis 2023–2024 metų sumedžiotų vilkų genetiniais ir produktyvumo tyrimais, kuriuos atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai. Siekiant, kad šie plėšrūnai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito nesiūloma skirstyti rajonais.

„Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje vilkų šeimų yra ne mažiau nei 83. Pagal Vilko apsaugos planą, jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos, populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų. Tokiu atveju nustatomas sumedžiojimo limitas, kuris lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis, pasikonsultavus su nepriklausomomis mokslo ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, ar siūlomas nustatyti limitas nesutrukdys pasiekti vilkų populiacijos apsaugos ir valdymo ilgalaikio tikslo“, – rašoma ministerijos pranešime, kuriame neužsimenama, ar tokios priemonės užteks sumažinti vilkų daromos žalos mastus ūkininkams, o ne tik išsaugos šių plėšrūnų populiaciją.

Projekte medžioklės terminas paliekamas toks pats – nuo spalio 15 d. iki kovo 31-osios. Išnaudojus vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas nutraukiamas anksčiau.

Kol vilkų populiacijai suvaldyti naudojamos dvi pagrindinės priemonės – limituota sezoninė medžioklė ir ne itin veiksmingas probleminių vilkų paėmimas iš gamtos, AM belieka konstatuoti, kad vilkų daroma žala ūkininkams vis didėja. Iki 2024 m. rugsėjo 16 d., atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, išmokėta 131 000 Eur, 2021 m. – 100 401 Eur kompensacijų ūkinių gyvūnų augintojams.

„Ūkininko patarėjas“, atsižvelgdamas į ūkininkų patiriamus nuostolius, vykdo akciją „Normalizuokime vilkų medžioklės terminus!“, kurios tikslas – padėti nustatyti racionalius medžioklės terminus. Surinkti protesto balsai bus pateikti Seimo nariams, pageidaujantiems palaikyti akciją, kad jie imtųsi iniciatyvos spręsti šią šalies ūkininkams svarbią problemą.

Vertėtų paankstinti medžioklę

Kol nerandama šios problemos sprendimų, registruojami vis nauji naminių gyvulių pjovimo atvejai. Pastarosiomis dienomis Lazdijų r. papjautos dvi avys ir pastebėta 11 vilkų gauja, kiek anksčiau tame pačiame rajone papjautos 8 avys ir dar kelios nuo patirtų sužalojimų nugaišo, o Rokiškio r. papjautos 5 avys ir 3 ėriukai.

„Visiškai sutinku, kad vilkų medžioklės sezoną reikia paankstinti, tačiau kaip suvaldyti šių plėšrūnų populiaciją, sprendimų reikia ieškoti. Darau prielaidą, kad jų populiacija ir toliau didės, o kartu ir jų padaryta žala ūkininkams. Vilkai yra naktiniai gyvūnai, o jų medžioti nei apsišvietus, nei su termovizoriumi ar naktiniu taikikliu negalima, be to, jie pilnai socializavosi. Tai yra protingi plėšrūnai, su kuriais kovoti sudėtinga. Dėl didelės populiacijos jų šeimų ribos susispaudė, todėl jie priemiesčių gyvenvietėse pradėjo pjauti šunis. ŪP akcija dėl medžioklės paankstinimo yra visiškai teisinga“, – savo mintis išsakė Lietuvos medžiotojų sąjungos (LMS) „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Jo teigimu, Europoje vilkai yra saugomi gyvūnai, tačiau daugelis valstybių jau suprato, kad jų prisiveisė labai greitai ir labai daug. Sustabdyti ir suvaldyti jų populiaciją sunku, nes sumedžiojimui reikia skirti labai daug laiko. Į varymus vilkai pakliūva sunkiai, išbaido kitus žvėris, todėl medžiotojai pradeda vengti medžioklių su varovais ir labiau koncentruojasi į medžiok-
lės palaukiant, sėlinant. Vilko medžioklė ne tik reikalauja labai didelio įdirbio ir išlaidų, bet ir yra labai ribota. Netgi viliojimo prie masalų klausimai labai subtilūs. Praėjusiais metais buvo nubaustų žmonių dėl vilkų viliojimo briedžio viduriais.

„Vilkų medžioklės entuziastų yra nedaug ir, ko gero, jų mažėja – kol vilkų buvo nedaug, visiems norėjosi turėti tokį trofėjų. Dabar vilką sumedžioti nėra tokia didelė garbė, o laiko atima daug. Ko gero, daugelis mesis į kitą sritį, pavyzdžiui, elnių, darančių didelę žalą, populiacijos reguliavimą. Vadinasi, vilkas vėl išslysta iš tam tikros kontrolės“, – ŪP kalbėjo R. Ribačiauskas.

Patyręs medžiotojas turi savo nuomonę apie tai, kad mokslininkai ar vilkų medžioklės specialistai probleminius vilkus medžiotų medžiotojų būrelių plotuose: „Paistalai. Kaip atskirti žvėrį, einantį medžioti naminių gyvūnų? Tai žmonės, norintys pamedžioti svetimuose medžioklės plotuose, kuriuos medžiotojai prižiūri, moka medžioklės mokesčius. Vilkai yra komandiniai, šeimos gyvūnai. Kategoriškai nesutinku su mokslininku Petru Adeikiu, kad vieniši ar pavieniai vilkai specializuojasi medžioti naminius gyvūnus. Gyvendami šeimomis, jie daugeliu atvejų ir medžioja šeimomis. Kaip mokslininkai galvoja tokius vilkus sumedžioti? Tarkime, prišaukimo būdu. Bet kaip gali būti garantuotas, kad prisišauks būtent probleminį vilką, o ne kitą? Juk agresyvesnis vilkas nedėvi raudonos liemenės. Iš esmės kiekvienas šeimos vilkiukas, nuo mažų dienų paragavęs naminio gyvūno, visą gyvenimą jų norės. Tai visos pilkių šeimos problema, o ne vieno vilko.“

Gal reikėtų kitų būdų

„Žiūrint į praėjusį medžioklės sezoną, kai nebuvo išnaudotas 341 vilko sumedžiojimo limitas, atrodo, kad kažkas buvo negerai – arba medžiotojai nemedžiojo, arba laiko pritrūko. Daugiausia vilkų buvo sumedžiota per varymus. Galbūt medžiotojai turėtų keisti medžioklės stilių, gal vilioti masalu, gal turėtų būti kažkoks naujas, specializuotas medžioklės būdas, o gal ilginamas terminas“, – svarstė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša.

Jo nuomone, reikia galvoti, kiek ankstinti medžioklę. „Gal tai padėtų išvengti gyvulių pjovimų per ganiavą. Mokslininkai turi dar kitų įžvalgų ir rekomendacijų, kad reikėtų orientuotis į probleminių vilkų medžioklę, į tų, kurie eina pjauti naminių gyvulių. Visi vilkai nėra probleminiai ir jie turi būti ekosistemoje, tačiau paragavusieji naminių gyvulių, pajutusieji jų skonį, eina pakartotinai jų pjauti. Tokius reikia medžioti, galbūt čia trūksta koordinacijos tarp ūkininkų ir medžiotojų“, – ŪP svarstė L. Daukša.

LMŽD vadovas tvirtino, jog kai yra problema ir ūkininkai kreipiasi pagalbos, medžiotojai turi reaguoti. Reikia pabudėti prie papjauto naminio gyvūno vieną, antrą ar net trečią naktį ir sumedžioti, jei leidžia oro sąlygos ir aplinkybės.

„Medžioklės priemonės yra ribotos, tai gal valstybei vertėtų priimti tam tikrus sprendimus. Faktas tas, kad reikalingas tarpinstitucinis dialogas, kaip spręsti šią problemą. Žiūrint į atvejų skaičių ir išmokėtas išmokas, akivaizdu, kad problema nemažėja. Labai suprantu gyvulius auginančius žmonės, kai atėję rytą jie randa papjautus savo gyvulius, kartais net dešimtimis, o kompensacijos nėra didelės. Gal kompensacijas reikia didinti ir jas mokėti iš medžiotojų mokamų išteklių mokesčių?“ – siūlė L. Daukša.

Pasiūlymą leisti vilkus medžioti nuo rugpjūčio 15 d. LMŽD direktorius vertina atsargiai, nes aktyvistai trimituoja, kad, išardžius vilkų šeimas, probleminių vilkų tik padaugės.

„Gal nuo rugsėjo vidurio leisti medžioklę. Visada taisykles galima priimti, o joms nepasiteisinus, atšaukti. Sprendimų reikia ieškoti jau dabar, o ne kai prasidės kito sezono ganiava. Jos sulaukti turime pasiruošę. Mes, kaip medžiotojų organizacija, paraginsime medžiotojus labiau atsižvelgti į ūkininkų prašymus sumedžioti probleminius vilkus ar leisti ateiti profesionalams tą padaryti. Jau yra Lietuvoje 2–3 žmonės, galintys tą daryti. Medžiotojai turėtų galvoti ne kaip mesti vilkų medžioklę, bet kaip išspręsti problemą. Vilkų populiacijos apsaugos ir naminių gyvūnų augintojų dėl pilkių daromos žalos problemų sprendimą turėtų inicijuoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos“, – įsitikinęs L. Daukša.

Padėtų aviganiai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.