Pirmasis dumblių ūkio derlius

Dumblių skoniai

Šiltnamį primenantis bioreaktorius vaduojasi karščiu – dumblių kultūrai augti reikalinga net 40 °C temperatūra. Šiųmetė vasara suteikia idealias sąlygas tarpti melsviesiems dumbliams Spirulina platensis ir žaliesiems Dunaliella salina. Pastarieji šalyje visiška naujovė. Buvę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos mokslininkai prof. dr. A. Šimkus ir doc. dr. A. Šimkienė bei jų dukra medikė Ilona Preikšienė, neskaičiuodami valandų, triūsia prie mikroskopinio dydžio (200 mikronų) dumblių. Melsvieji per mikroskopą kelis tūkstančius kartų padidinti atrodo kaip lazdelės, o žaliesiems ir judriesiems prigijo „blusų“ vardas, kurį sugalvojo pamačiusios smalsios mažametės Šimkų anūkės.

Karštą liepos dieną dumblių ūkio bioreaktoriuje tyliai burbuliuoja vonios su auginama dumblių kultūra. Melsvieji Spirulina platensis po kelių savaičių brandinimo jau duoda planuotą derlių, o Dunaliella salina tik pradeda savo nokimą ypač sūrioje vonioje.

Ankstyvą pavasarį teko lankytis UAB „Florovitas“ ūkyje – stebėti, kaip bioreaktoriuje, po skaidrios medžiagos kupolu ir palankiu mikroklimatu vandens voniose sezoną pradeda dumblių kultūra. Mikroskopiniai Spirulina platensis maitinami ir prižiūrimi augs ir bręs keletą savaičių. Vienose voniose dumbliai turės užduotį kaupti jodo, kitose – geležies medžiagas. „1 g dumblių mes galime turėti 3–5 mg jodo“, – sako prof. A. Šimkus ir kviečia įsitikinti, kaip iš burbuliuojančių vonių košiami jau užaugę plika akimi nematomi dumbliai, nešami ant specialaus tinklo ir plaunami. Tinklo akutės – vos 35 mikronų, dumblių dydis – nuo 200 iki 250 mikronų. Ragaujame tik ką iš vonių atneštą skystą Spirulina platensis masę – neskanu, kartoka. Tada tamsiai žalia dumblių masė plaunama dideliu kiekiu tekančio vandens. Dabar skysti dumbliai primena malonų grybų skonį. „Išplauname kartumynus, druskas, tada pradedame Spirulina platensis džiovinti atvirose lentynėlėse, – ŪP pasakoja mokslininkas, – šiluma ir lengvas vėjelis plonu sluoksniu paskleistus dumblius ir išdžiovina, ir susmulkina, telieka juos sutrinti į miltus arba specialiame homogenizatoriuje brandinti fruktozėje.“

Dėmesys sveikatos poreikiams

Visas dumblių kelias nuo jų saugojimo žiemą uždarose namų patalpose iki jų šiltojo sezono kaimo ūkyje – tarsi po didinamuoju stiklu. Svarbus mikroklimatas, maitinimas, priežiūra. „Turi žinoti, kuriose voniose Spirulina platensis dumbliai augdami amino rūgščių pavidalu kaupia jodą, kuriose geležis koreliuoja su vitaminu B12, – kalba dr. A. Šimkienė. –  Atsakomybė didžiulė, juolab rezultatas – kaip ir mokslo srityje – orientuotas į tolimąją perspektyvą, visuomenės, valstybės poreikius.“

Panašiai kalba ir I. Preikšienė, faktinė mažosios bendrijos „Spirulina LT“ vadovė. Jai tenka ne tik dirbti dumblių ūkyje, bet ir rūpintis rinkodara, populiarinti lietuvišką dumblių produkciją, dalyvauti parodose, konkursuose, šventėse. Neseniai Kulautuvoje (Kauno r.) tūkstančius žmonių sutraukusiame bardų festivalyje „Akacijų alėja“ šventės dalyviai vaišinosi šerbetu su melsvadumbliais.

„Pasaulyje auga dėmesys žmonių sveikatai, maisto kultūrai, – kalba profesorius, – didėjanti aplinkos tarša, ultravioletiniai spinduliai, netinkama mityba, stresas sukelia žmogaus bei gyvūnų sveikatai kenksmingų veiksnių.“ Mokslininko teigimu, laisvųjų radikalų kiekio padidėjimas organizme sukelia oksidacinį stresą. Nepaisant medicinos laimėjimų, sergamumas vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis nuolat auga.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad laisvieji radikalai yra viena pagrindinių organizmo senėjimo priežasčių. Laisvieji radikalai žaloja kraujagysles ir širdį, sukelia ląstelės DNR mutacijas, kurios ateityje gali tapti vėžio priežastimi. Tai skatina ieškoti efektyvių junginių – antioksidantų, kurie mažintų žalingą laisvųjų radikalų poveikį žmogaus ir gyvūnų organizme biologiškai aktyvių medžiagų rinkiniu.

Pasak prof. A. Šimkaus, antioksidantai – tai junginiai, neutralizuojantys laisvuosius radikalus, susikaupusius organizme. Antioksidantams priskiriami vitaminai, fermentai, kofermentai, karotinoidai, flavonoidai, augalų ląstelių pigmentai, kurių gausu dumbliuose. Žmonės, kurių kraujo plazmoje antioksidantų yra sumažėję, mažiau atsparūs aplinkos pokyčiams.

Biologiškai svarbios medžiagos

Šiandien intensyviai ieškoma, kas galėtų pakeisti daugelį sintetinių ir genetiškai modifikuotų medžiagų, naudojamų įvairiose mitybos grandyse, natūraliomis. Manoma, kad viena iš galimybių – auginti dumblius ir iš jų gauti biologiškai svarbias medžiagas žmogaus bei gyvūnų gyvybiniams procesams palaikyti bei vystyti. Gamta apdovanojo dumblius nepaprastomis gyvybinėmis galiomis. Daugelis dumblių rūšių, jiems dirbtinai sukūrus optimalias sąlygas, per parą gali pasidauginti keliasdešimt kartų. Palyginti su žemės augalais, dumbliai auga nepaprastai greitai.

Mikrodumbliai plačiai naudojami visame pasaulyje, ypač Rytų šalyse. Dėl unikalios sudėties juos plačiai galima naudoti gyvulininkystėje, žemės ūkyje, medicinoje, maisto pramonėje, farmacijoje, nuotekų valymo įrenginiuose, kosmetikoje, kulinarijoje, biokuro gamyboje ir netgi kosminėse stotyse.

Japonijos, JAV mokslininkai rekomenduoja mikrodumblių preparatus vartoti žmonėms sveikstant po sunkių ligų, operacijų ir traumų, taip pat norint pagerinti virškinimo sistemos, kepenų ar tulžies pūslės veiklą, vartoti garbingo amžiaus žmonėms, rūkantiems, gyvenantiems stambiuose pramoniniuose rajonuose, atjauninimo programose. Rekomenduojama vartoti profilaktiškai, norint jaustis sveikesniems ir stipresniems bei sergant mažakraujyste. Kanados, Japonijos ir Kinijos mokslininkai įrodė, kad žmonės, reguliariai vartojantys dumblius, yra atsparesni užkrečiamosioms ligoms, mikrodumblių preparatai mažina padidėjusį cholesterolio kiekį ir aterosklerozę. Iš dumblių išgautas aliejus naudojamas biodyzelino gamyboje, o išspaudos panaudojamos gyvuliams šerti.

„Rytų šalyse – Kinijoje, Indijoje – bei Kalifornijoje (JAV) melsvadumbliai Spirulina platensis auginami atviro tipo bioreaktoriuose, – pasakoja prof. A. Šimkus. – Tokiomis sąlygomis neišvengiama aplinkos tarša. Dideli kiekiai produkcijos reikalauja robotizuoto perdirbimo, o tai gali pažeisti dumblių ląsteles, kurios labai jautrios, neturi celiuliozės apvalkalo. Spirulina platensis produktų vartotojus mes įspėjame gaminio etiketėje pasižiūrėti nurodytą žaliavos kilmės šalį. Mes atsakome tik už garantuotą lietuvišką spiruliną, kurios prekės ženklą esame užpatentavę.“

Sūryme augantis dumblis

Naujausias Šimkų šeimos ūkio (UAB „Florovitas“ ir MB „Spirulina LT“) augintinis – tarsi lašinių sūdymo tirpale brandinamas Dunaliella salina – žaliasis mikrodumblis. Pasak prof. A. Šimkaus, ši žaliųjų dumblių rūšis ypač žinoma dėl savo gebėjimo kaupti beta karoteną – stiprų antioksidantą, naudojamą maisto papildams ir kosmetikai. Dumblio ląstelės spalva dėl karoteno kiekio įvairuoja nuo žalios iki rausvai oranžinės. Dunaliella salina ląstelė, pažvelgus į ją per mikroskopą, yra ovalios arba kriaušės formos, elastinga, turi dvi blakstienėles, kurios leidžia judėti vandenyje. Žaliasis mikrodumblis natūraliai aptinkamas labai sūriuose telkiniuose: Negyvojoje jūroje, druskos garinimo tvenkiniuose Australijoje, Izraelyje, JAV. Į Šimkų šeimos ūkį atkeliavo iš Australijos.

Mokslininko teigimu, Dunaliella salina mikrodumblis naudojamas medicinoje, ypač vertinamas dėl savo natūralaus beta karoteno, antioksidantų, vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Dunaliella salina saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų, lėtina senėjimo procesus, mažina uždegimą, lėtinių ligų (vėžio, širdies ligų, Alzheimerio) riziką. Beta karotenas padeda apsaugoti odą nuo ultravioletinių spindulių, gali mažinti odos uždegimus, pagerinti jos drėgnumą, skatinti atsinaujinimą. Dumblį galima naudoti kosmetikoje kaip natūralų odos apsaugos ingredientą. Beta karotenas, liuteinas ir zeaksantinas padeda išlaikyti akies tinklainės funkciją, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojamas prevencijai nuo geltonosios dėmės degeneracijos. Vitaminas A būtinas imuninei apsaugai, jis padeda kovoti su infekcijomis, palaiko gleivinės vientisumą.

Mikrodumbliai gyvulininkystėje

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.