Pradedama kviečių ligų stebėsena. Veikia nauja meteorologinė stotelė

Kaip susiję ligų protrūkiai ir orų pokyčiai

Žieminių kviečių pasėliuose šiemet, kaip ir kasmet, ant pernykščių lapų yra gausiai išplitusi lapų septoriozė. Lietaus lašais infekcija pateks ant naujų augančių lapelių. Šviežios septoriozės dėmės ant šiųmečių lapelių, priklausomai nuo temperatūros, jau augalų bamblėjimo tarpsniu (BBCH 30–32). Kadangi liga plinta su lietaus lašais, lietingų dienų ir drėgmės išsilaikymo pasėlyje laikotarpis lems, kada septoriozė išplis ant augalų viršutinių lapų.

Kitos žalingos ligos, kviečių dryžligės, užkratas plinta oru, tačiau sporoms sudygti taip pat reikia drėgmės. Miltligės ir fuzariozės sukėlėjų sporų dygimui ir įsitvirtinimui augale irgi reikia drėgmės. Tad meteorologinės sąlygos: temperatūra, lietingų dienų skaičius, drėgmės ant lapų trukmė, yra lemiami faktoriai staigiam ligų protrūkiui.

Kokios sąlygos buvo pernai ir kada išplito ligos

2022 m. stebėsenos duomenimis, lapų septoriozė buvo žalingiausia žieminių kviečių lapų liga visoje šalyje. Gegužės pradžioje septoriozės simptomų rasta visų šalies regionų pasėliuose. Gegužės antroje pusėje ši liga pradėjo plisti ant ketvirtųjų, o pabaigoje ir ant trečiųjų (nuo viršaus) kviečių lapų. Birželio pradžios lietingi ir vėsūs orai padėjo septoriozės užkratui patekti ant išsiskleidusių vėliavinių lapų (BBCH 39–41). Todėl jau po poros savaičių Pietryčių Lietuvoje, o po trijų savaičių – ir kituose regionuose ant vėliavinių lapų buvo matomi pirmieji ligos požymiai.

Taigi, praėjusiais metais visą birželį šilti, su gausiu lietumi orai buvo ypač palankūs intensyviam septoriozės išplitimui, išskyrus vakarinį pakraštį, kur lijo daug mažiau nei likusioje šalies dalyje. Pietryčių ir centriniuose regionuose septoriozė smarkiai pažeidė viršutinius lapus jau žydėjimo tarpsniu (BBCH 65–69), o grūdo formavimosi tarpsniu (BBCH 73–77) tas pats atsitiko ir šalies šiaurėje auginamuose kviečių pasėliuose.

Praėjusiais metais grūdo formavimosi tarpsniu pradėjo plisti ir kviečių dryžligė, tačiau jos intensyvumas buvo daug mažesnis nei septoriozės.

Kaip gali padėti μMETOS stotelės realaus laiko duomenys

Prognozuojant ligų išplitimą, o kartu vykdant tikslesnę jų kontrolę pasitelkiami meteorologinių stotelių duomenys. Tobulinti kassavaitinį ligų stebėjimą ir numatyti jų protrūkius padės neseniai Dotnuvoje įrengta nauja BASF meteorologinė stotelė μMETOS.

Per pastaruosius dešimtmečius pagrindinių žemės ūkio kultūrų ligų prognozavimas labai pasikeitė, tą paskatino tikslios augalų apsaugos poreikis. Prognozavimas reiškia augalų ligos pasireiškimo tam tikroje vietovėje ir tam tikru laiku numatymą, tuomet galima iš anksto imtis tinkamų kontrolės priemonių ir taip išvengti būsimo derliaus nuostolių. Pasitelkiant realaus laiko duomenis iš μMETOS stotelės ir įvertinant lauko stebėjimus, bus galima dar tiksliau prognozuoti ligų plitimą ir priimti augalų apsaugos sprendimus ūkyje.

Stotelė μMETOS fiksuoja šiuos duomenis: kritulių kiekį (mm), oro temperatūrą (°C), dirvožemio temperatūrą (°C), dirvožemio drėgmę (%), radiaciją, lapų drėgnumo trukmę (min) ir pagal juos apskaičiuoja ligų riziką.

Pavyzdžiui, septoriozės sukėlėjui plisti optimalios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra pasiekia +16–21 °C, būna aukšta santykinė oro drėgmė, 14 valandų ar ilgiau ant lapų laikosi drėgmė. Pasitelkus ligų stebėsenos ir prognozavimo modelius, galima greitai nustatyti, kada įvyko Septoria tritici infekcija.

Kada geriausia naudoti fungicidą ir kokiu tikslu

Grybelių sukeliamų ligų kontrolės sėkmę labiausiai lemia fungicido panaudojimo laikas, atsižvelgiant į ligų išsivystymą. Idealiu atveju fungicidą reikia išpurkšti dar prieš augalų užsikrėtimą, t. y., prevenciškai. Tuomet veiklioji medžiaga pasiskirstys ant augalų ir / ar jų audiniuose ir stabdys ligų sukėlėjų sporų dygimą.

Tiesa, negalima sakyti, kad pirmasis purškimas fungicidais bus tik prevencinis. Kaip minėta, septoriozės sukėlėjas Septoria tritici pirmą ir antrą kviečių lapelius dažniausiai užkrečia dar rudenį. Tad stipraus T1 purškimo tikslas yra išlaikyti sveikus naujai besiskleidžiančius lapus ir pasiekti vėliavinio lapo stadiją, kai būna didžiausias fotosintezės potencialas ir kuriamas būsimas derlius.

Ūkininkai dažnai atsiduria situacijoje, kai infekcija jau įvyko, bet ligos simptomų dar nesimato. Šiuo laikotarpiu (2–3 savaitės, priklauso nuo temperatūros ir lapų drėgnumo po užsikrėtimo) galima pasirinkti fungicidą, kuris pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu (Revysol® pagrindu sukurti fungicidai) ir gali sustabdyti grybienos augimą augalo viduje. Kuo greičiau po užsikrėtimo purškiama, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Ūkyje svarbiausia nustatyti vidutinio sunkumo ir sunkias infekcijas. Pavyzdžiui, jeigu lauke daug užkrato ir yra +15 °C šilumos, reikia 45 valandų nuolatinio lapų drėgnumo. O esant vidutinio sunkumo infekcijai, pakanka 30 valandų lapų drėgnumo, kad liga išplistų. Kol kas, kaip rodo stebėjimų duomenys, oro temperatūra dar buvo per žema, kad septoriozė plistų.

BASF ir toliau kiekvieną savaitę stebės situaciją pasėliuose, oro sąlygas ir teiks ligų prognozes ūkininkams. Duomenis galite stebėti www.ligumonitoringas.lt.

Nr. 138/7