Kaunas +21,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +21,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025

Prasideda genėjimo sezonas: ką reikia žinoti gyventojams?

2024/02/28


Įsibėgėjant pavasariui daugiabučių ir individualių gyvenamųjų namų kiemuose, soduose ir sodybose vis dažniau čekši sodo žirklės ar ūžia pjūklai: žmonės geni medžius ir krūmus. Aplinkos ministerija (AM) primena, kaip tai daryti tinkamai, kad nenukentėtų želdiniai ir nebūtų padaryta žala gamtai, kurią gali tekti ir atlyginti.  

Viešuosiuose želdynuose reikia suskubti atlikti šiuos darbus iki kovo 15 d., kai pradeda perėti paukščiai, taip elgtis skatinami ir privačių želdinių savininkai.

Gyventojams prieš imantis genėjimo darbų žinotina, kad želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo taisykles nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą ne tik kertant, bet ir intensyviai genint – tai yra pašalinant daugiau nei 30 proc. lajos – saugotinus medžius ar krūmus būtina gauti savivaldybės leidimą.

Ar medis nėra saugotinas?

Norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti Vyriausybės patvirtintame kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, sąraše. Jame nurodyta, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.

Dėmesį reikia atkreipti ir į tai, kokia medžio rūšis, skersmuo, žemės, kurioje auga medis, paskirtį.

Žemės ūkio paskirties žemėje, kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys. Ne mieste saugotini 30 cm ir didesnio skersmens šių rūšių medžiai.

Tačiau jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens.

Želdynų įstatyme numatyta, kad savivaldybė gali priimti sprendimą paskelbti saugotinais ir kitokius želdinius, neatitinkančius Vyriausybės patvirtintų kriterijų, todėl prieš šalinant ar intensyviai genint vertėtų pasikonsultuoti su savivaldybės specialistais.

Pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus drebulės, tuopos, tujos ir visos vaismedžių rūšys – nesaugotini. Vienintelė šiuo metu patvirtinta saugotinų krūmų rūšis yra paprastasis kadagys. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų išsiaiškinti, ar želdiniai nepaskelbti saugotinais savivaldybės sprendimu.

Nemalonumų galima sulaukti ir už nesaugotinų želdinių šalinimą

Kitas žingsnis – įsitikinti, ar planuojami šalinti ar kirsti želdiniai tikrai yra ne už gyventojui priklausančio sklypo ribų. Už neteisėtą nesaugotinų želdinių šalinimą taip pat numatyta administracinė atsakomybė.

Teritorijoje prie daugiabučių namų sprendimą dėl saugotinų ar nesaugotinų želdinių tvarkymo, kaip ir dėl kito bendro turto, turi priimti bendrasavininkai.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neteisėtas saugotinų medžių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 180 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 240 iki 900 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį teks atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 5 iki 20 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti padidinta iki kelių kartų.

Jei želdinys paskelbtas saugotinu savivaldybės sprendimu, o savivaldybė yra nustačiusi savus atkuriamosios vertės įkainius, žala už neteisėtai pašalintą želdinį skaičiuojama pagal savivaldybės nustatytus įkainius.

Reikalingas ar ne savivaldybės leidimas?

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį individualaus namo savininkas, daugiabučio bendrija ar namą administruojanti įmonė turi kreiptis į savivaldybę. Savivaldybės leidimus išduoda pagal individualias taisykles, atsižvelgdamos į Želdynų įstatymo reikalavimus. Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai tai būtina padaryti nedelsiant dėl audros, eismo ar kito įvykio pakitus jų būklei ir kilus pavojui gyventojams, jų turtui, statiniams, eismo saugumui.

Tokiu atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus, ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Keletas paktinių patarimų

Genint šakos pjaunamos trimis pjūviais: pirmas pjūvis daromas šakos apačioje 25–30 cm nuo stiebo. Įpjaunama ketvirtadalis šakos. Antras pjūvis daromas iš viršaus 5 cm nuo apatinio pjūvio šakos pusėje – šaka nupjaunama pilnai. Trečiu pjūviu iš apačios nupjaunama likusi šakos dalis. Paskutinis šakos pjūvis turi būti ne lygiagretus stiebui, bet statmenas pjaunamai šakai ir nepažeisti stiebo medienos.

Genint medžius, negalima naudoti lipimo nagių. Negalima medžių nustuobrinti, nupjaunant pagrindinį medžio stiebą – tai sukelia medžio puvinį.

Intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., galioja draudimas kirsti ir genėti medžius viešuosiuose želdynuose ir viešuosius želdinius, kurie priskiriami saugotiniems medžiams. Šį draudimą nustato Želdynų įstatymas.

 

AM informacija

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Žvėrys mieste

Meškos pasilakstymas Vilniaus gatvėse sukėlė nemažą šurmulį ir įplieskė plačias diskusijas visose žiniasklaidos priemonėse. Žinoma, Lietuvai tai buvo neeilinis įvykis, turint galvoje, kad tik pastaraisiais metais gauruotosios vis daž...
2025/07/19

Nuo darbo „Michelin“ restoranuose iki gelbstinčių gyvybes projektų

Darbas geriausiuose, net į „Michelin“ gidą įtrauktuose restoranuose, galimybė prisidėti prie vitaminų, skirtų besivystančioms šalims, formulių tobulinimo, naujų maisto produktų kūrimas – tik keletas tarptautinės produktų r...
2025/07/19

Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina ES daugiamečio biudžeto pasiūlymą

Europos Komisijai trečiadienį pristačius ES daugiamečio biudžeto 2028-2034 m. pasiūlymą, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina pasiūlymo apimtį, ambicingumą ir finansavimą konkrečioms sritims.
2025/07/19

Garbanoti persikų lapai signalizuoja pavojingą ligą

Pavasarį sprogstant persikų lapams galima pastebėti, kad jauni lapeliai garbanojasi, keičia spalvą, sustorėja, formuojasi pūslės. Tai – tafrinozė. Ši liga gali pažeisti ir besiformuojančius vaisius, o pats kaulavaisis kitais metais ne...
2025/07/19

NMA: svarbu nuo plėšrūnų siekiantiems apsisaugoti ūkininkams

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ pla...
2025/07/19

„S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 92-osios metinės: lenkų pagarba mūsų herojams – lyg saviems didvyriams“

Lietuvai minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą sukaktį, ypatingą pagarbą šiam istoriniam įvykiui kasmet atiduoda ir Lenkijos visuomenė. Lakūnų žūties vietoje Pščelniko miške surengtas tradicija tapęs atm...
2025/07/18

Nei bėgti, nei rėkti. Daržovių auginimo lietuviški ypatumai

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas, pasidžiaugęs, kad viskas, ko reikia mūsų organizmui, užauga Lietuvoje, teigė: „Visos ligos – nuo nervų, nuraminti juos gali padėti tik daržovės.&ldq...