Valstybės pagalba žemės ūkiui ir žuvininkystei – dar pusmetį

2024 m. balandžio 11 d. Komisija surengė konsultacijas su valstybėmis narėmis dėl tebesitęsiančių didelių ekonomikos sutrikimų, kurie ypač atsiliepia pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams. Komisija taip pat atsižvelgė į Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl atsparaus ir tvaraus žemės ūkio sektoriaus svarbos ES apsirūpinimui maistu ir strateginiam savarankiškumui, bei prašymą pratęsti Laikinosios valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemos taikymą.

Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė ribotam laikotarpiui pratęsti Laikinosios sistemos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis 2.1 skirsnio taikymą pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams. Remdamosi šiuo sprendimu valstybės narės turės galimybę šiuose sektoriuose veikiančioms įmonėms skirti riboto dydžio pagalbos sumas dar šešis mėnesius, iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tad valstybės narės prireikus turės daugiau laiko paramos priemonėms įgyvendinti.

Šis pratęsimas neapima nustatytų riboto dydžio pagalbos sumų viršutinių ribų padidinimo. Todėl nuo krizės arba paskesnių sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, kurių ėmėsi, be kita ko, Rusija, nukentėjusioms įmonėms valstybės narės galės toliau teikti tokią pagalbą: žemės ūkio sektoriuje veikiančioms įmonėms – iki 280 000 EUR, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose veikiančioms įmonėms – iki 335 000 EUR.

Priimtas pakeitimas nedaro poveikio likusioms Laikinosios sistemos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis nuostatoms:

• 2.1 skirsnio, pagal kurį valstybės narės gali teikti riboto dydžio pagalbos sumas, taikymas visiems sektoriams, išskyrus pirminės žemės ūkio produktų gamybos, žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, bus laipsniškai panaikintas iki 2024 m. birželio 30 d.;
• 2.4 skirsnio, pagal kurį valstybės narės gali teikti pagalbą didelėms energijos kainoms kompensuoti, taikymas taip pat bus laipsniškai panaikintas iki 2024 m. birželio 30 d.;
• 2.2 ir 2.3 skirsnių, susijusių su likvidumo parama valstybės garantijomis ir subsidijuojamomis paskolomis, ir 2.7 skirsnio, skirto priemonėms, kuriomis siekiama remti elektros energijos poreikio mažinimą, taikymas jau buvo laipsniškai panaikintas 2023 m. gruodžio 31 d., o
• 2.5, 2.6 ir 2.8 skirsniai, susiję su žaliosios pertvarkos spartinimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu, bus toliau taikomi iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Be to, atsižvelgdama į pastaraisiais metais juntamą infliacinį spaudimą ir dabartines aplinkybes, be kita ko, į tai, kad žemės ūkio sektoriui neigiamai atsiliepia didelės žaliavų kainos, Komisija taip pat inicijuos žemės ūkio sektoriui skirto De minimis pagalbos reglamento peržiūrą. Pagal šį reglamentą valstybės pagalbos kontrolė mažoms žemės ūkio sektoriui skiriamoms pagalbos sumoms netaikoma, nes manoma, kad jos nedaro poveikio konkurencijai ir prekybai bendrojoje rinkoje. Konkrečiau, valstybės narės be išankstinio pranešimo Komisijai ir jos pritarimo vienam žemės ūkio sektoriuje veikiančiam paramos gavėjui 3 metų laikotarpiu gali skirti iki 20 000 EUR (arba iki 25 000 EUR, jeigu valstybė narė turi centrinį de minimis pagalbos registrą) dydžio pagalbą. Žemės ūkio sektoriui skirtos de minimis pagalbos taisyklės paskutinį kartą buvo peržiūrėtos 2019 m. ir iki jų galiojimo pabaigos (šiuo metu – 2027 m. gruodžio 31 d.) šias taisykles reikės dar kartą peržiūrėti.

Pagrindiniai faktai

2022 m. kovo 23 d. priimta Laikinoji valstybės pagalbos krizės sąlygomis sistema leido valstybėms narėms pasinaudoti valstybės pagalbos taisyklėse numatytomis lankstumo galimybėmis siekiant remti ekonomiką Rusijai vykdant karą prieš Ukrainą. Ši sistema buvo iš dalies pakeista 2022 m. liepos 20 d. ir 2022 m. spalio 28 d.

2023 m. kovo 9 d. Komisija priėmė dabartinę Laikinąją sistemą krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis – ja siekiama skatinti taikyti paramos priemones sektoriuose, itin svarbiuose siekiant pagal Žaliojo kurso pramonės planą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Atsižvelgdama į besitęsiančius rinkos sutrikimus, visu pirma energetikos sektoriuje, 2023 m. lapkričio 20 d. Komisija priėmė su tam tikrų rūšių pagalba susijusių nuostatų taikymo pratęsimą ribotam laikotarpiui.

Remiantis 2024 m. gegužės 2 d. priimtu pakeitimu, pagal Laikinąją sistemos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis leidžiama:

• pagal 2.1 skirsnį: skirti riboto dydžio bet kokios formos pagalbos sumas, kurios gali būti teikiamos iki 2024 m. gruodžio 31 d.: žemės ūkio įmonėms – iki 280 000 EUR, žvejybos ir akvakultūros sektorių įmonėms – iki 335 000 EUR, o visų kitų sektorių įmonėms iki 2024 m. birželio 30 d. gali būti teikiamos iki 2,25 mln. EUR siekiančios pagalbos sumos;
• pagal 2.4 skirsnį: pagalba didelėms energijos kainoms kompensuoti. Pagalba gali būti suteikta bet kokia forma iki 2024 m. birželio 30 d. ir iš dalies kompensuos įmonių, visų pirma suvartojančių daug energijos, papildomas išlaidas, susidarančias dėl ypatingai išaugusių dujų ir elektros energijos kainų;
• pagal 2.5 skirsnį: priemonės, kuriomis spartinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra. Valstybės narės gali nustatyti sistemas, skirtas investuoti į visų rūšių atsinaujinančiuosius energijos išteklius, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, biodujas ir biometaną, taip pat į energijos kaupimą ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, be kita ko, naudojant šilumos siurblius, pagamintą šilumą. Šios sistemos gali būti grindžiamos supaprastintomis ir greitai įgyvendinamomis konkurso procedūromis, tačiau kartu turi būti numatomos tinkamas apsaugos priemonės vienodoms sąlygoms užtikrinti. Pagalba pagal tokias sistemas gali būti teikiama iki 2025 m. gruodžio 31 d; po tos datos bus toliau taikomos įprastos valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant visų pirma atitinkamas Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai (PKAAE) gairių nuostatas;
• pagal 2.6 skirsnį: priemonės, kuriomis palengvinamas pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas. Siekdamos dar sparčiau įvairinti energijos tiekimą, valstybės narės gali remti investicijas, kurių tikslas – laipsniškai atsisakyti iškastinio kuro, visų pirma vykdant elektrifikaciją, didinant energijos vartojimo efektyvumą ir pereinant prie vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir elektrolizinio vandenilio, atitinkančio tam tikras sąlygas, naudojimo. Joms taip pat suteikta daugiau galimybių remti gamybos procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą pereinant prie vandenilinių degalų. Pagalba pagal tokias sistemas gali būti teikiama iki 2025 m. gruodžio 31 d; po tos datos bus toliau taikomos įprastos valstybės pagalbos taisyklės;
• pagal 2.8 skirsnį: priemonės, skirtos dar labiau paspartinti investicijas į perėjimui prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos svarbius sektorius, kuriomis sudaromos sąlygos teikti investicinę paramą strateginei įrangai, konkrečiai, baterijoms, fotovoltinėms plokštėms, vėjo jėgainėms, šilumos siurbliams, elektrolizeriams ir anglies dioksido surinkimo bei saugojimo įrangai, gaminti, taip pat svarbiausiems komponentams gaminti ir susijusioms svarbiausioms žaliavoms perdirbti ir gaminti. Pagalba pagal tokias priemones gali būti teikiama iki 2025 m. gruodžio 31 d.

EK informacija

ES nuotr.