Prekybos žmonėmis byloje – įtarimo dėl priverstinio darbo audinių fermoje epizodas

„Sukombinavo“ lietuviškus dokumentus, bet JK planas nepavyko

Du Ukrainos piliečiai per ikiteisminį tyrimą teigė, kad jų tėvynainis V. N. 2017 m. jiems pažadėjo darbą Anglijoje. Vyrai pagal jiems pateiktus nurodymus atvyko į Lietuvą ir buvo apgyvendinti viename bute Mažeikiuose. Neilgai trukus, nukentėjusiųjų teigimu, kaltinamasis A. S. jiems nupirko bilietus į Ispanijos Maljorką ir kartu išskrido. Iš ten ukrainiečiai su Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentais turėjo skristi į Jungtinę Karalystę (JK). Tačiau planas nepavyko.

Maljorkos oro uoste ukrainiečiai buvo sulaikyti ir perduoti policijai. Galiausiai jie parskrido atgal į Lietuvą, vėl atsidūrė Mažeikiuose. Jau kitą rytą buvę nuvežti į L. B. sodyboje esančią audinių fermą. Ten jiems tekę dirbti įvairius darbus, prižiūrėti 4700 audinių. Nukentėjusiųjų teigimu, tame ūkyje jie dirbę keletą savaičių, ir visą laiką jiems buvo kartojami pažadai apie darbą Londone.

Kaltinamieji A. S. ir L. V. patvirtino, kad disponavo kitų asmenų dokumentais, mokėjimų priemonėmis. Ir patys nukentėjusieji patvirtino, jog kaltinamasis A. S. davė jiems Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės korteles, mokėjimo priemones. 2017 metų rugpjūčio 7 d. kratos metu L. V. bute buvo rasti ir paimti vieno Lietuvos piliečio pasas ir banko kortelė. Kaip paaiškėjo, minėtas pilietis pats davė savo pasą, asmens tapatybės kortelę ir banko kortelę kaltinamajam A. S. už 200 eurų.

Per kratas pas kaltinamuosius buvo rasta ir daugiau Lietuvos piliečių asmens tapatybės dokumentų, kuriuos piliečiai buvo praradę, kopijų. Nustatyta, kad kaltinamiesiems buvo reikalingos tokios Lietuvos piliečių asmens tapatybės kortelės, kurių turėtojų veidai būtų kuo labiau panašus į Angliją skraidinamų ukrainiečių veidus.

Priverstinio darbo aplinkybė liko neįrodyta

Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, esminę kaltinimo aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo išnaudojami priverstiniam darbui, patvirtina tik per ikiteisminį tyrimą apklausti nukentėjusieji, tačiau jų parodymai nebuvo patikrinti teisiamajame posėdyje.

2019 metų liepą prokurorei vienas iš nukentėjusiųjų nurodė, kad 2017 m. rugpjūtį jo apklausos protokolas jam tinkamai nebuvęs išverstas, ir jis ne viską suprato. Jis nurodė, kad dirbti važiavo savanoriškai, savo iniciatyva. Taip pat teigė, kad jo niekas neapgaudinėjo ir jo valios neribojo. Jokių materialinių ar moralinių pretenzijų savo tautiečiui V. N. jis neturįs. Šis nukentėjusysis taip pat pareiškė, kad savo 6150 eurų ieškinį atšaukia, V. N. pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į tokį vieno iš nukentėjusiųjų pareiškimą bei nesant galimybės abiejų nukentėjusiųjų apklausti teisiamajame posėdyje (jų dalyvavimo užtikrinti nepavyko) ir patikrinti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiųjų parodymai nepatvirtina kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jie buvo išnaudojami priverstiniam darbui.

Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, jog kaltinamieji V. N. ir A. S. padarė jiems inkriminuotas veikas – prekyba žmonėmis. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis L. B. ne tik neturėjo, bet ir negalėjo žinoti apie tokią kaltinime nurodytą neteisėtą V. N. veiklą. Nenustatyta ir tai, kad nukentėjusieji dirbo L. B. priklausančioje įmonėje, byloje surinkti duomenys patvirtina, jog L. B. neturėjo tikslo naudotis minėtų užsieniečių priverstiniu darbu. Teismas padarė išvadą, kad L. B. nepadarė jam inkriminuotos veikos – naudojimosi asmens priverstiniu darbu.

Skyrė baudas nuo 16 iki 27 tūkstančių, vieną kaltinamąjį išteisino

Teismas pažymėjo, kad įrodytos kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis bei neteisėtu kito asmens dokumento įgijimu, panaudojimu. Tai, kad trys kaltinamieji neteisėtai disponavo asmens dokumentais veikdami organizuota grupe, patvirtina rastų svetimų asmens dokumentų kopijų gausa, vieno iš šių asmenų parodymai, užfiksuoti pokalbiai apie ukrainiečių atvykimą bei dokumentų jiems parinkimą.

Bylą išnagrinėjęs teismas V. N. pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu ir paskyrė jam bausmę – 27 tūkstančių 115 eurų dydžio baudą.

Bendrininkus L. V. ir A. S teismas pripažino kaltais dėl neteisėto disponavimo svetimu asmens dokumentu, elektronine mokėjimo priemone. Vienam jų paskirta 16 tūkstančių 974 eurų, o kitam – 22 tūkstančių 596 eurų dydžio baudas.

Kito asmens išnaudojimu priverstiniam darbui ar paslaugoms kaltintą L. B. teismas išteisino.  

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Šaltinis: Šiaulių apygardos teismo pranešimas

123rf nuotrauka