Prisidėti prie naujosios energetikos kūrimo įkvėpė ir Leonardas da Vinčis

Į energetiką pastūmėjo Leonardas da Vinčis 

Aistra mokslui Audriaus gyvenime atsirado ne iškart – jis pasakoja, kad pradinėse klasėse neatrodė, kad jam rūpės mokslai: „Pamenu, nejaučiau dideliopareigos jausmo mokytis. Tėvai,būdavo, klausia, ar uždavė namų darbų, atsakydavau teigiamai.Tačiau paklausus, ar juos padariau, atsakymas būdavo neigiamas – ir dėl to net nesijaučiau labai blogai. Visgi palaipsniui viskas pasikeitė – atsirado pareiga bei supratimas, kad reikia mokytis, ir man tai patiko“, – pradžią mokykloje prisimena mokslų daktaro laipsnį turintis A. Baranauskas.  

Jis priduria, kad susidomėjimas technika, inžinerijair energetika jo gyvenime atsirado taip pat gana netikėtai – vienuoliktoje klasėje pasirinkęs humanitarinį ugdymo profilį, jis net nemanė, kad baigęs mokyklą įstos į Kauno technologijos universitetą (KTU) ir dirbs energetikos srityje.  

„Mokykloje su draugais nusprendėme pasirinkti humanitarinį profilį. Istorijos pamokose mane žavėjo Leonardas daVinčis, kuris buvo labai įvairiapusis žmogus – išradėjas, menininkas ir inžinierius. Tad, nors mokykloje mokiausipagal humanitarinį profilį, ši asmenybė maneįkvėpėpasukti į energetiką: taip įstojau į KTU, baigiau bakalauro studijas, vėliau tęsiau magistrantūrą ir galiausiai apsigyniau daktaro disertaciją, kuri jau tuomet buvo energijos kaupimo tema“, – pasakoja pašnekovas.  

Lemtingi žodžiai, paskatinę kurti pokyčius Lietuvai 

Universitetas tapo A. Baranausko karjeros pradžia, o jos kryptį ir siekius paskatino jam dėsčiusio doc. dr. Vaclovo Ažubalio žodžiai: „Bakalauro studijose docentas pasakė, jog energetikai dabar atostogauja. Jis turėjo omenyje tai, jog buvo senoji karta, kuri suprojektavo sistemą, ją pastatė ir išvystė, o dabar vyksta eksploatavimas, priežiūra, tačiau nebeliko jokio vystymo. Mane tie žodžiai labai palietė.Priklausau tai pirmajai nepriklausomos Lietuvos vaikų kartai, todėl pokyčių noras buvo begalinis ir žinojau, kad juos kurti noriu visai šaliai“, – prisimena A. Baranauskas. 

Tai Audrių atvedė į vieną svarbiausių šalies energetikos įmonių– elektros perdavimo sistemos operatorę „Litgrid“. Čia kartu su komanda jiepradėjo planuoti vieną reikšmingiausių žingsnių Lietuvos energetikos istorijoje – atsijungimą nuo BRELLelektros žiedo, kuriame dalyvauja Baltijos šalys, Baltarusija bei Rusija,ir sinchronizacijąsu kontinentinės Europos tinklais (KET). Šis pokytis buvo būtinas, siekiant visiškos Baltijos šalių nepriklausomybės nuo Rusijos energetinės sistemos.

„Mūsų tuometinė elektros sistema buvo projektuota vienam tikslui, o kontinentinėje Europoje ji dirba visai kitais principais. Tradiciniai Lietuvos generatoriai ne tik dirbokitaip, bet ir buvo nekonkurencingi šiuolaikinėje elektros energijos rinkoje, prie kurios prijungiama vis daugiau atsinaujinančių energijos išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė. Paaiškėjo, kad norint tapti nepriklausomiems nuo Rusijos, tradicinių metodų neužtenka – reikia inovatyvių ir naujų sprendimų“, – akcentuoja energetikos ekspertas.  

Lietuvos energetikos stabilumui – didžiausia Europoje energijos kaupimo sistema 

Naujų priemonių paieška paskatino inicijuoti pirmą Baltijos šalyse pilotinį projektą – 1 MW(megavato) baterijų energijos kaupimo sistemos galimybių testavimą perdavimo tinkle. Šis projektas davė pradžią energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ didžiajam projektui – 200 MW galios, keturių baterijų parkų sistemai. Projektą per mažiau nei trejus metus įgyvendino specialiai įsteigta grupės įmonė „Energycells“, prie kurios komandos Audrius taip pat prisijungė. „Energycells“nuo 2023 metų spalio sėkmingai teikia energetikos sistemos saugumui būtiną izoliuoto darbo rezervo paslaugą ir taip užtikrina nepertraukiamą elektros perdavimo sistemos veikimą. Tokia kaupimo sistema šiuo metu yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse, taip pat didžiausia veikianti kaupiklių sistema Europoje. 

Keturi energijos kaupimo sistemos baterijų parkai elektros tiekimo pertrūkio atveju užtikrina momentinį elektros rezervą ir padeda suvaldyti sistemos dažnį. Tai svarbu tiek ruošiantis atsijungti nuo BRELL žiedo, tiek po sinchronizacijos su Europa – paslaugą bendrovė teiks, kol bus įgyvendinti visi sinchronizacijos su KET programos projektai. 

„Momentinis energijos rezervas – kai kaupiklis žaibiškai (per 1 sekundę) reaguoja į trikdį sistemoje ir gali padėti suvaldyti sistemos dažnį. Kol dirbtų kaupimo sistema, specialistai galėtų imtis papildomų priemonių, kurios leistų ir toliau palaikyti galių balansą. Tokiu atveju galėtume energiją gauti iš Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, galinčios užtikrinti galią dvylikai valandų, taip pat turime nuolatinės srovės jungtį su Švedija, kurią taip pat galima panaudoti avarijoms valdyti“, – aiškina pašnekovas.  

Šis projektasfinansuojamas Europos Sąjungos (ES) ekonomikos atsigavimo po pandemijos iniciatyvos „NextGenerationEU“ lėšomis.Pagal šią ES iniciatyvą Lietuvai iš viso skirta 3,85 mlrd. eurų. Valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ įgyvendinamo projektotikslas – stiprinti Lietuvos energijos sistemos saugumą bei stabilumą irskatinti atsinaujinančios energijos gamybą.   

Pokyčių siekti nesutrukdė nei pandemija, nei karas 

Turėti galimybę suvaldyti dažnį savarankiškai buvo labaisvarbus žingsnis, stiprinantis Lietuvos energetinę nepriklausomybę pereinamuoju metu, ruošiantis atsijungimui nuo BRELL. Pasak A. Baranausko, mūsų valstybė jau turi daugybę sąsajų su Šiaurės šalimis ir kontinentine Europa, tačiau tik atsijungimas nuo BRELLžiedo Lietuvai leis tapti visiškai energetiškai nepriklausoma.  

„Toks suvokimas buvo didžiausias akseleratorius kuriant pokyčius. Šiuo metu tvirtai žinau, kad esameužtikrintai pasiruošę 2025 metais atsijungti ir garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, elektros sistemos patikimumą, sinchronizuotis su Vakarų Europa ir pagaliau užtikrinti pilnavertę Lietuvos nepriklausomybę“, – teigia A. Baranauskas.  

Jis priduria, kad nuo pat projekto pradžios teko susidurti ir su įvairiais iššūkiais, kuriuos lėmė geopolitinė situacija ir pasaulinė pandemija: „Pradėjus projektą prasidėjo pasaulinė COVID-19 pandemija, kuri dar kartą  parodė, jog net itin sudėtingomis sąlygomis Lietuvos energetikai geba įgyvendinti tokio masto projektus. Kiek vėliau, prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, kuris tik patvirtino, kaip svarbu užsitikrintienergetinę nepriklausomybę, visiems priminė didžiulę šio projekto reikšmę ir svarbą“, – aiškina A. Baranauskas.  

Ateityje dar viena inovacija  – virtualios elektros perdavimo linijos 

Pasak A. Baranausko, Lietuvai tapus energetiškai nepriklausomai, projektai nesibaigia. Jo ir komandos planuose – dar vienas svarbus pokytis.  

„Lietuvoje neturime nei naftos, nei dujų, todėl didelį dėmesį skiriame vėjui bei saulei.Tikimės, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių ne tik pavyks padengti šalies poreikį, bet ir eksportuoti dalį elektros energijos ar kitus produktus į Europos šalis. Atsižvelgiant į saulės bei vėjo efektyvumą, skaičiuojame, kad mūsų šalies poreikiui patenkinti reikia maždaug tris kartus daugiau elektrinių, nei jų yra dabar. Visgi saulės ir vėjo energija turi niuansų:yra tikimybė, kad šviečiant saulei nepūs vėjas, o pučiant vėjui, bus debesuota.Tačiau kas, jei vėjo ir saulės generacija sutaps? Gali kilti elektros tinklų perkrovų, todėl gimė idėja apie virtualų elektros tinklą“, – pasakoja pašnekovas.   

Pasak jo, 200 MW galiosenergijoskaupimo sistema ir keturi jos baterijų parkai Šiauliuose, Utenoje, Alytuje ir Vilniuje leidžia turėti šešias eksperimentines virtualias elektros perdavimo linijas: „Tai reiškia, kad šiuos keturis taškus mes galime sujungti ne fiziniais laidais, bet virtualiai. Jei Šiauliuose yra saulėta ir vėjuota, bet ten elektros vartojimas yra mažesnis, nepažeisdami galios balanso, galime pradėti krauti Šiaulių baterijos kaupiklį ir tokia pačia galia tuo pat metu generuoti energiją į Vilnių. Taip mes Šiaulių vėją galime perkelti į Vilnių virtualiai. Šiuo metu dirbame prie šios virtualaus tinklo studijos ir jeiši studija patvirtins mūsų hipotezes, Lietuva bus pirmoji šalis, kuri turės tokį virtualų tinklą ir tokįperkrovos valdymo būdą“, – tvirtina Audrius.  

Energijos kaupimo sistemos operatorės „Energycells“ įgyvendintas200 MW galios ir 200 MWh talpos energijos kaupimo sistemos projektas – pavyzdys to, kaip investuojamos ES iniciatyvos„NextGenerationEU“ lėšos stiprina Lietuvos energetikos sistemos saugumą bei stabilumą, o ateityjeskatins atsinaujinančios energijos gamybą. Planą „NextGenerationEU“ 2020 m. inicijavo Europos Komisija, siekdama padėti ES valstybėms sparčiau atsigauti po koronaviruso pandemijos, tuo pačiu skatinant ekonomikos skaitmenizaciją ir žaliąją pertvarką. Iš viso pagal šį planą visoje ES iki 2026 m. bus investuota daugiau nei 800 mlrd. eurų. 

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija