Pristatytas dokumentinis filmas apie Joną Žemaitį-Vytautą

Šios dokumentinės kino juostos premjera įvyko 2024 m. lapkričio 29 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose.

Joje dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Jūratė Litvinaitė, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Remigijus Motuzas, Jono Žemaičio-Vytauto giminės ir artimieji, Lietuvos partizanų artimieji, šauliai ir kiti garbūs svečiai.

Renginio pradžioje J.Žemaičio-Vytauto atminimas buvo pagerbtas tylos minute ir sugiedotas Lietuvos himnas.

„Džiaugiuosi šiandien galėdama sveikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų bendruomenę ir dokumentinio filmo „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ kūrybinę grupę šio įstabaus ir reikšmingo įvykio proga. Naujo filmo sukūrimas ir pristatymas visada yra įvykis kūrėjams, dalyviams, žiūrovams.

Bet šiandienos įvykis ypatingas. Išskirtinis. Ir jį turime sutikti ne tik sveikinimais, bet ir keleriopa padėka.

Padėka, pirmiausiai, už istorinės atminties gaivinimą ir stiprinimą. Nė viena tauta nestovi tvirtai savo žemėje, jei jos nemaitina praeities tvirtybės šaknys. Jei ji neturi atramos savo iškiliose asmenybėse, neblėstančiuose drąsos, pasiaukojimo pavyzdžiuose. Režisierė Rūta Sinkevičienė, imdamasi kurti filmą apie Joną Žemaitį Vytautą, kartu ėmėsi ir mūsų visų, mūsų valstybės pamatų sutvirtinimo. Pasakoti istoriją apie žmogų, kuriam tėvynė Lietuva buvo daugiau, nei gyvenimas, reiškia, papildyti ir mūsų tikėjimo Lietuva, laisve, jos žmonėmis atsargas“, – perduodama LR prezidento sveikinimo žodžius kalbėjo jo patarėja J. Litvinaitė.

Sveikinimo žodį atsiuntė Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis. Jį perskaitė renginio vedėja – LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Driaučiūnaitė.

„Lietuvos partizaninio karo vadas Jonas Žemaitis-Vytautas – viena iš tokių asmenybių, kuri dėl savo pasiaukojančios kovos už demokratinės, laisvos Lietuvos atkūrimą ne tik pelnė kovojančios Lietuvos valstybės vadovo, bet ir Lietuvos laisvės kovotojų vienytojo vardą.

Sveikinu kūrybinę filmo komandą, nusprendusią įamžinti šią iškilią asmenybę. Jono Žemaičio-Vytauto vardą šiandien visi turime tarti su didžiausiu pasididžiavimu ir pagarba, o jo kovą tiek ginklu, tiek žodžiu turime žinoti ne tik mes patys, bet irateinančios kartos. Nes mūsų atmintis yra mūsų galia, vienybė ir didžiausia dovana, leidžianti atminti, įvertinti iš šiandienos perspektyvos ir, svarbiausia, pagerbti“, – rašoma Seimo Pirmininko S.Skvernelio sveikinime.

,,Jonas Žemaitis – karys, sutuoktinis, tėvas, bendramokslis, bendražygis,Lietuvos partizanų generolas. Jis prisiėmė šią atsakomybę, kai jos labai prireikė Lietuvai, mūsų valstybei ir mūsų tautai. Jonas Žemaitis-Vytautas yra mūsų visų mokytojas. Drąsos ir Žmogaus pavyzdys, iš praeities tariantis – nebijokite, likite ištikimi“, – atėjusi į filmo premjerą kalbėjo Jono Žemaičio sesers Kotrynos Žemaitytės-Juškienės proanūkė Kotryna Buono. Ji rūpinasi J. Žemaičio-Vytauto atminties išsaugojimu išeivijoje.

Filmo autorė ir režisierė, žurnalistė Rūta Sinkevičienė pristatydama dokumentinę kino juostą sakė, kad žiūrovai išgirs ir pamatys visuomenei nežinomų pasipriešinimo okupacijai istorijos įvykių pasakojimų, pirmą kartą apie Jono Žemaičio-Vytauto kovą ir likimą kalba vienintelė gyva liudininkė, ištyrę išlikusius sovietų dokumentus, partizaninio karo liudijimus apie šią istorinę asmenybę pasakoja istorikai.

Žmogus, turėjęs tapti pienininku, tapo prezidentu. Lemtį lėmė daug ženklų. Dar baigiant gimnaziją ant absolventų nuotraukos mokytojas P. Mikšas J. Žemaičiui-Vytautui užrašė: „Prie siekių kilnių, kad ir dygliuotu keliu, keliauki tu.“

Išėjęs su bendraminčiais į miškus Jonas Žemaitis-Vytautas siekė suvienyti partizaninį pasipriešinimą ir įsteigti vieningą organizaciją. Vėliau įkurtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis, o 1949 m. J. Žemaitis išrinktas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininku, tai reiškė, kad jis vykdė kovojančios Lietuvos prezidento pareigas. Generolas J. Žemaitis okupuotos šalies vadovas, kurio prezidentūra – giliai po žeme, joje jis praleido pusantrų metų. Jo vienintelį ištikimą ryšininką Juozą Palubeckį saugumiečiai tardydami privertė generolo Žemaičio slėptuvę išduoti... Suimtą Joną Žemaitį susitikimui į Maskvą lėktuvu atskraidino Lavrentijus Berija, kuris tuo metu įtakingiausias sovietų imperijos žmogus. Apie ką jie kalbėjosi? Generolo Jono Žemaičio paskutinis žodis, pasakytas Vilniuje teisme, tapo Lietuvos ateities pranašyste...

Filmas „Jonas Žemaitis-Vytautas. Paskutinis noras“ dar kartą primena, kiek mes, kaip valstybė ir tauta, kone dešimt metų priešinęsi okupacijai, praradome. Šiemet lapkričio 26 d. sukanka 70 metų, kai Maskvos Butyrkų kalėjime J. Žemaičiui-Vytautui buvo įvykdyta mirties bausmė. 2009 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu jis pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu.

Apie J. Žemaičio-Vytauto neeilinę asmenybę ir jo svarbą Lietuvos ginkluotojo antisovietinio pasipriešinimo istorijoje kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys. Jis sakė, kad yra išleista Nijolės Gaškaitės-Žemaitienės knyga „Žuvusiųjų prezidentas“. Pasak jo, norėtųsi, kad per šią knygą ir dokumentinį filmą tai būtų – Atminties prezidentas ateinančioms kartoms.

Susirinkusiems į filmo premjerą koncertavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, kuriam vadovauja Laima Purlienė.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Martyno Ambrazo nuotr.