Europos Komisijos pasiūlyme nustatyta, kad 2026 m. ES biudžetas sieks 193,26 mlrd. eurų, o pagal programą „NextGenerationEU“ bus išmokėta apie 105,32 mlrd. eurų. Didžiausią kitų metų biudžeto dalį sudarys išlaidos Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) – 53,80 mlrd. eurų.
Remiantis ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra, kitų metų biudžeto projektas parengtas siekiant remti strateginius tikslus.
Kaip teigia Europos Komisija, šis biudžeto pasiūlymas pateiktas po daugybės nenumatytų įvykių 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, įskaitant pasaulinę pandemiją, energetikos krizę ir sparčiai augančią infliaciją, karo sugrįžimą į Europos žemyną ir didėjančią geopolitinę įtampą pasaulinėje arenoje.
„Kaip matome, žemės ūkiui šiame biudžete numatyta skirti daugiausia lėšų – daugiau nei 50 mlrd. eurų. Pakankamai ar ne? Atsakymas priklausytų nuo to, kurios socialinės grupės žmonių paklaustume“, - sako ekonomistas Marius Dubnikovas. – „Jeigu paklaustume ūkininkų, tai jie pasakys, kad tikrai nepakankamai skirta ir ši suma net arti nėra realių jų sąnaudų. Bet jeigu paklaustume kitų sričių atstovų, kurie konkuruoja su žemės ūkiu dėl išmokų, neabejotinai išgirstume, jog žemės ūkiui skiriama per daug ir kad nuo žemės ūkio reikėtų kažkiek nusigręžti, o atsisukti į švietimą ar ekonomikos skatinimą... Čia vienareikšmiško atsakymo nėra, nes tikrai sunku pamatuoti, kiek pinigų reikia skirti žemės ūkiui, kad išlaikytum žemesnes maisto prekių bei ŽŪ produkcijos kainas? Manyčiau, kad šiuo atveju biudžetas tiesiog atspindi esamas ES galimybes – jis yra toks, koks yra... Tam, kad objektyviai įvertinti – reikia skirti daugiau ar mažiau – reikėtų labai ilgos, didelės ir itin brangios studijos, nes priešingu atveju nuomonė būtų subjektyvi...“
„Dėl antro biudžeto prioriteto jau galima kalbėti konkrečiau – kiek daugiau nei 42 mlrd. eurų skirta paremti regioninei plėtrai bei sanglaudai", – sako ekonomistas. – „Tai reiškia, jog Europos Sąjunga nusiteikusi kreipti dėmesį tiek į savo regionus, tiek ir į naująsias valstybes-nares, o tokiu būdu siekiama arba suvienodinti, arba bent jau priartinti gyvenimo sąlygas atskirose valstybėse. Nes dabar, sutikime, lyginti kokį nors Liuksemburgą su Bulgarija būtų sudėtinga, o ir artimiausiu metu vargu ar tai pavyks, bet gyvenimo standartus pagerinti įmanoma. Vadinasi, reikia konstatuoti, jog ES tikslai ir kitąmet išlieka tie patys: regionų ekonominis augimas per ekonominės-socialinės lėšų įsisavinimą. Tuo ir grindžiamas visos ES ekonominis augimas: kreipiamas dėmesys į besivystančius Bendrijos regionus, kurie potencialiai gali duoti impulsą spartesniam visos Sąjungos ekonominiam augimui“.
Tačiau biudžete pastebimos ir tam tikros keistenybės: pavyzdžiui, daugiau lėšų tiesiogiai skiriama migracijos problemoms spręsti, prieglobsčio prašytojams ir migrantų integracijai, nei visos Bendrijos gynybai. Kaip tai paaiškinti, jeigu visuose svarbiausiuose ES forumuose keli metai netyla kalbos apie iš Rytų ateinančias grėsmes, nekalbant jau apie ketvirtus metus vykstantį karą Ukrainoje?
„Reikia nepamiršti, kad Europos Sąjunga nėra karinis blokas“, – atsako M. Dubnikovas. – „Tai pirmiausia yra ekonominė sąjunga, kurios pagrindas yra laisvas prekių ir žmonių judėjimas. Todėl niekas neturėtų tikėtis, jog gynybos biudžeto dedamoji čia bus pagrindinė – ne, ši sąjunga sudaryta visai kitu pagrindu ir turi visai kitus tikslus. Kalbant apie lėšas, skirtas migracijai, tai čia taip pat yra dalis saugumo aspekto, nes dalis tų lėšų pateks ir išorinių sienų apsaugai: migrantai gali čia patekti arba nepatekti, tačiau kuomet jie patenka, tada jais reikia rūpintis... Biudžetas tam tikrai turi būti skiriamas, nes ypatingai pietinės ES valstybės – Italija, Graikija, net Ispanija – patiria didžiulį spaudimą dėl migrantų srautų, o pavienės valstybės su tokiais srautais tiesiog fiziškai nebūtų pajėgios tvarkytis, tad reikia joms padėti“.
Dar vienas keistokas prieštaravimas: visu milijardu eurų daugiau skirta ES partneriams ir interesams pasaulyje remti, nei investicijoms į pačios Bendrijos žmones ir socialinę sanglaudą. Vadinasi, ES suteikia didesnį prioritetą būsimiems naujiems nariams ar investicijoms į trečiąsias šalis, nei į jau esamų šalių-narių piliečius?
„Nebūtinai taip yra – prioritetas ne nauji nariai ar užsienis, o investicijos į regionus, kaip minėjau, siekiant sumažinti gyvenimo lygio skirtumus tarp ES valstybių, - atsako ekonomistas. – Tačiau reikia nepamiršti, jog ES vaidina labai svarbų vaidmenį, ruošiant įvairias programas tos pačios į Europą migruojančios Afrikos valstybėse. Tokių investicijų reikia, tame tarpe ir bandant suvaldyti migracijos srautus bei juos užkardyti, dar jiems neprasidėjus. Todėl dalijamasi dalimi lėšų, kad jos kurtų gerbūvį ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už Bendrijos ribų tam, kad nuimti migracijos spaudimą ir tokiu būdu sutaupyti pinigų, kuriuos tektų skirti migrantų integracijos programoms bei kitiems socialiniams jų poreikiam tenkinti“.
2026 m. biudžeto projekte ir toliau bus numatytas itin svarbus finansavimas ES politiniams prioritetams. Jame numatytas stabilus ir nuspėjamas finansavimas Ukrainai pagal Ukrainos priemonę, taip pat padidintas finansavimas saugumo ir gynybos, prieglobsčio ir migracijos srityse. Be to, svarbus biudžeto projekto pokytis yra papildomas finansavimas, numatytas pagal Sanglaudos politikos vidurio laikotarpio peržiūros pasiūlymą.
„Tai suteikia valstybėms narėms didelių paskatų ir lankstumo perprogramuoti turimą Sanglaudos finansavimą, atsižvelgiant į naujus prioritetus, visų pirma konkurencingumo, gynybos, įperkamo būsto, atsparumo vandens tiekimui ir energetikos pertvarkos srityse“, - teigiama biudžeto pristatyme.
Pristatyme taip pat teigiama, jog ES susiduria su precedento neturinčiais saugumo iššūkiais, kuriuos reikia spręsti nedelsiant, be kita ko, sparčiai priimant siūlomą Europos gynybos pramonės programą (EDIP), kuria siekiama stiprinti Europos gynybos technologinės ir pramoninės bazės konkurencingumą ir reagavimą, kartu užtikrinant gynybos produktų prieinamumą ir tiekimą. Gynybos prioritetus taip pat padės įgyvendinti papildomas finansavimas, skirtas pagal Europos gynybos fondą (EGF), skirtas projektams, susijusiems su Strateginių Europos technologijų platforma (STEP).
Balandžio 22 d. Komisija pateikė pasiūlymą skatinti su gynyba susijusias investicijas ES biudžete, siekiant įgyvendinti „ReArm Europe Plan / Readiness 2030“. Siekiant sustiprinti valstybių narių gynybos pajėgumus, naujai priimta Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonė leidžia Komisijai suteikti valstybėms narėms 150 mlrd. EUR paskolų, užtikrintų ES biudžeto lėšomis, kurios galios iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Dabar biudžeto valdymo institucija turės oficialiai priimti 2026 m. metinį biudžetą iki šių metų pabaigos.
2026 m. ES biudžeto projekte numatytos išlaidos, padengiamos asignavimais pagal ilgalaikes biudžeto viršutines ribas, finansuojamomis iš nuosavų išteklių. Jas papildo išlaidos pagal programą „NextGenerationEU“, finansuojamos skolinantis kapitalo rinkose.
Biudžeto projekte „pagrindiniam“ biudžetui kiekvienai programai siūlomos dvi sumos – įsipareigojimai ir mokėjimai. „Įsipareigojimai“ reiškia finansavimą, dėl kurio galima susitarti sutartyse konkrečiais metais, o „mokėjimai“ – faktiškai išmokėtas lėšas.
Turėdama iki 807 mlrd. eurų biudžetą „NextGenerationEU“ padeda atitaisyti tiesioginę koronaviruso pandemijos padarytą ekonominę ir socialinę žalą. Ši priemonė padeda sukurti žalesnę, labiau skaitmeninę, atsparesnę ir geriau pasirengusią dabartiniams ir būsimiems iššūkiams ES po COVID-19.
Svarbiausias „NextGenerationEU“ elementas yra Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (RRF) – priemonė, skirta teikti dotacijas ir paskolas reformoms ir investicijoms ES valstybėse narėse remti. Su skolinimusi susiję mokėjimai pagal šią priemonę bus atliekami iki 2026 m. pabaigos.
Parengė Ričardas Čekutis