Kaunas +23,5 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +23,5 °C Mažai debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025

Profesoriui, atradusiam būdų diagnozuoti ligas iš balso, – mokslo premija

2023/12/21


„Balso gydytojas“: tokia pirmoji asociacija kyla sužinojus, kiek daug Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriui habil. dr. Virgilijui Ulozui gali pasakyti pacientų balso duomenys. Pasak profesoriaus, gydytojo otolaringologo, informacine prasme balsas – tai ištisas okeanas informacijos. Vien įvairių akustinių balso parametrų šiuo metu priskaičiuojama arti tūkstančio.

Pasitelkus informacines technologijas, profesoriaus drauge su LSMU bei KTU mokslininkų komanda sukurtos balso funkciją analizuojančios programos jau gelbsti pacientų sveikatą ir gyvybę. Pas profesorių V. Ulozą konsultacijoms jau atvyksta pacientų, kurių balsą išanalizavusi mobilioji programėlė „VoiceScreen“ nukreipė ankstyvajai gerklų ligos diagnostikai.

Prieš keletą metų sukurta mobilioji programėlė „VoiceSreen“ šiuo metu parengta naudoti 13 pasaulio kalbų, pasiekiama tiek „iOS“, tiek „Android“ informacinėse sistemose. Ką tik sėkmės susilaukė ir Balso sveikumo indeksas – o prof. V. Ulozas su kolegomis jau dirba prie naujo itin svarbaus pakaitinio balso po onkologinių operacijų analizės ir jo pagerinimo projekto.

Už šiuos nuopelnus LSMU profesorius, gydytojas otorinolaringologas habil. dr. Virgilijus Ulozas įvertintas 2023 metų Kauno miesto mokslo premija.

Kas paskatino Jūsų susidomėjimą informacinėmis technologijomis medicinoje?, – paklausėme profesoriaus.

Pažintis su informacinėmis technologijomis, kurias būtų galima pritaikyti diagnostikai, prasidėjo labai seniai. Įvairūs balso sutrikimai, užkimimas vargina beveik 10 proc. visų žmonių. Priežastis gali būti ne tik įprastos peršalimo ligos ar balso nuovargis po didelio krūvio. Kaip gydytojui laringologui, tenka diagnozuoti įvairias gerklų ligas, tarp jų – ir gerklų vėžį.

Gydymo tikslas neretai yra balso sutrikimų atstatymas, balso pagerinimas, patį gydymą vadiname fonochirurgija, arba balso chirurgija. Tokiais atvejais paciento balso įvertinimas yra labai svarbus tiek diagnozuojant ligą, tiek ir vertinant gydymo efektyvumą. Tą padaryti objektyviai tapo įmanoma pradėjus sparčiai plėtotis informacinėms technologijoms, kurias mes moderniausiais metodais panaudojome balso signalui analizuoti. Vystantis mokslui ir technologijoms, sukaupti duomenys ir atradimai virto realiais produktais.

„VoiceSreen“ – viena sėkmingiausių, bet jau nebe vienintelė programėlė, kurią galima pasitelkti, jei kelia nerimą, tarkime, balso funkcionavimas?

Taip – ji iki šiol neturi atitikmenų pasaulyje ir yra vis tobulinama. „VoiceScreen“ sėkmingai plinta tarptautinėje erdvėje: įvairių mokslo renginių metu tenka bendrauti su daugybe nepažįstamų žmonių iš įvairiausių šalių – jie dalijasi aplikacijos naudojimo patirtimi, teiraujasi apie panašius produktus, kartais sako: kai jau padaryta – tai atrodo šitaip paprasta, kaipgi patys to nesugalvojome. Toks įvertinimas, pripažinimas, žinoma, malonu – bet jau esame sukūrę ir kitų su balso analize susijusių produktų. Tarp jų – Balso sveikumo indekso („Voice Welness Index“) mobilioji programėlė, kuri jungia ir akustinę paciento balso, ir specialiame klausimyne pateiktą informaciją. Ši nauja programėlė žymiai padidina diagnostikos tikslumą.

Tiek „VoiceScreen“, tiek „Voice Wellness Index“ aplikacijos – paprasti, prieinami, vartotojui patogūs įrankiai, kuriuos kaip gydytojas naudoju ir kasdieniame savo darbe. Įdomu tai, kad jau atvyksta pacientų, kuriuos konsultacijai atsiuntė gydytojai, ištyrimui panaudoję „VoiceScreen“ programėlę, kuri aptiko paciento balso pokyčių.

Kokių iššūkių teikia mokslinė veikla? Ar išties technologijos, dirbtinis intelektas (DI) galėtų pakeisti gydytoją laringologą?

Bene labiausiai pribloškusio iššūkio teko sulaukti iš garbaus britų kolegos, prieš keletą metų Jungtinėje Karalystėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pristatant tuo metu dar tik kuriamą automatinės akustinės balso analizės metodą. Garbus britų mokslininkas pasipiktino: jei kuriama automatinė balso analizė – vadinasi, daktarai bus nereikalingi, juos pašalins, negalime šito leisti, tokią programą reikia sustabdyti.

Toks gerbiamo mokslininko – tiesa, ne mediko, o balso specialisto, – išpuolis nemaloniai nustebino ir išsyk priminė darbininkus, kurie daugiau nei prieš du šimtmečius Didžiojoje Britanijoje priešinosi mašinų diegimui pramonėje. Negana to, iš to asmens sulaukėme ir kliūčių mūsų mokslinėms publikacijoms. Tad ir mokslo pasaulyje iššūkių neretai pateikia ne technologijos, o žmonės.

Nuo šios įsimintinos konferencijos praėjo jau nemažai laiko – ir nei informacinės technologijos, nei kiek vėliau sparčiai įsigalėjęs dirbtinis intelektas (DI) nepakeitė gydytojo. DI – patogus, darbą palengvinantis įrankis, ir tiek. Jis pagreitina, patobulina, pagilina išmanymą ir darbą, tačiau kokia ta technologija bebūtų, tai yra tik patariamasis instrumentas, o galutinį sprendimą priima gydytojas.

Jūsų ateities planai: galbūt jau kuriate kokią naują programą?

Laimėję du Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamus mokslinius projektus, šiuo metu kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto mokslininkais specialistais, vadovaujamais profesoriaus Ryčio Maskeliūno, esame susitelkę ties darbais, kuriais bandome spręsti vadinamojo pakaitinio balso po onkologinių gerklų vėžio operacijų problemas.

Pakaitiniu vadinamas balsas, kuriuo pacientai kalba po sudėtingų gerklų operacijų, kai pašalinama viena ar abi balso klostės. Tada balsas išgaunamas kitomis, pakaitinėmis, struktūromis, jo kokybė labai prasta, tad pacientas sunkiai susikalba, patiria daug sunkumų – socialinę ir kitokią izoliaciją ir pan.

Kartu su kolegomis mokslininkais iš KTU, panaudojant informacines technologijas, kuriami metodai ir algoritmai, padėsiantys tokį balsą analizuoti. Jau turime sėkmingų rezultatų, kurie publikuoti prestižiniuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Kuriame ir algoritmus, kurie padėtų automatiškai pagerinti tokio pakaitinio balso kokybę – išvalytų balso signalą, kitaip jį praturtintų, kad jis būtų kiek įmanoma panašesnis į normalų balsą.

Tai didelis, technologiniu ir kitais atžvilgiais sudėtingas projektas, kurį laikau pirmo svarbumo moksline užduotimi. Tikiuosi, projektas bus sėkmingas: juolab kad pristatant tarptautinėse konferencijose, forumuose, mokslo bendruomenė pripažįsta, kad mes šioje srityje esame pirmaujanti, daugiausia įdirbio turinti komanda.

Su kokiomis mintimis priėmėte Kauno miesto mokslo premiją?

Labai malonu, kai atlikti darbai, skirti mokslo ir visuomenės labui, yra deramai įvertinami. Tai – visos mūsų mokslininkų komandos ilgamečių pastangų įvertinimas.

LSMU
Iš kairės: akad. Gintautas Dzemyda, akad. Rimantas Benetis, prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas, Kauno miesto vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, LMA prezidentas Jūras Banys.


 

LSMU informacija

Virginijos Valuckienės / LMA nuotraukos

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Septyniolika dienų – iki Žalgirio mūšio lauko

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Žmogus ir žirgas. Septyniolika dienų šiuo metu Kelmės rajone, Skruzdėlynės viensėdyje, gyvenantis Rytis Dragūnas savo Žemaitukų veislės žirgeliu Alniu jojo iki Griunvaldo, kur Ž...
2025/07/19

Grėsmė spygliuočių miškams

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pristato Europos Sąjungos prioritetinių karantininių kenkėjų sąraše įtrauktą drugį – Dendrolimus sibiricus. Šio kenkėjas Lietuvoje kol kas neaptiktas, tačiau ...
2025/07/19

Baltijos šalyse pigiausi degalai yra Lietuvoje, o benzinas Lietuvoje pigesnis nei Lenkijoje

Praėjusią savaitę Lietuvoje benzino vidutinė kaina sumažėjo 0,8 procento, o dyzelino kaina padidėjo 0,3 procento. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina nepakito, o dyzelino vidutinė kaina padidėjo 1 procentu. Palyginti su E...
2025/07/19

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupei metai buvo nuostolingi

Žemės ūkio produkcijos ir trąšų prekybos grupė „Imlitex Holdings“ po pelningų 2023-ųjų pernai patyrė 1,86 mln. eurų grynojo nuostolio (užpernai – 757 tūkst. eurų pelno), jos konsoliduotos pajamos mažėjo 9,8 proc. iki 306 m...
2025/07/19

Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų. Dėl šios priežasties gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos...
2025/07/19

Rusijos alkoholio pramonė traukiasi

Rusija – keistų paradoksų šalis: nors rusai apskritai vartoja daugiau alkoholio, nei 2024 m., tačiau alkoholinių gėrimų gamyba smarkiai sumažėjo. Dėl to jau kenčia šalies biudžetas.
2025/07/19

Valstybės kontrolė: taikydama dirbtinį intelektą valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko

Pritaikydama dirbtinį intelektą (DI) valstybė galėtų sutaupyti iki 30 proc. darbo laiko, bet tik 15 proc. institucijų juo naudojasi. Lietuvos viešajame sektoriuje neužtikrinama DI sistemų veikimui reikalinga infrastruktūra. 2021–...