Pušynų kenkėjų - kirpikų populiacija mažėja antrus metus

2025 metais buvo tęsiamas kasmetinis miško medžių liemenų pavojingų kenkėjų, didžiųjų ir mažųjų kirpikų (Blastophagus piniperda Eich. ir Blastophagus minor Eich.) populiacijos monitoringas, kuris vykdomas VĮ Valstybinių miškų urėdijos 4 regioniniuose padaliniuose: 16 girininkijų, 58 miško sklypuose. Be tų pastovių apskaitų vietų, 2024 metais buvo parinkta 12 papildomų kenkėjo populiacijos stebėjimo vietų Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje, kur 2023-2024 metais buvo susidaręs pušinio pjūklelio išplitimo židinys, siekiant nustatyti ar spyglius graužiančių vabzdžių pažeistuose pušynuose išaugs šių kinivarpų populiacija.

Kirpikų populiacija vertinama pagal ant miško paklotės nukritusias pušies šakeles, kurių šerdyje kirpiko vabalas išgraužė taką ir jos nulūžo nuo vėjo. Šakelės vizualiai atrodo kaip „nukirptos“. Kiekvienoje apskaitos vietoje po pušų lajomis 100 m² plote (dviejų metrų pločio ir penkiasdešimt metrų ilgio juostoje) surenkamos visos nulūžusios pušies smulkios šakelės. Po to iš jų atrenkamos ir suskaičiuojamos šakelės su charakteringais kirpikų išgraužimais. „Nukirptų“ šakelių kiekis atspindi kenkėjo populiacijos gausumą vertinamame pušyne.

Gausiausiai šakučių 1 m² plote ant miško paklotės rasta Švenčionėlių regioninio padalinio Žeimenos girininkijoje. Mažiausiai „nukirptų“ šakelių surinkta Druskininkų regioninio padalinio Grūto girininkijoje. Vidutiniškai rastų šakelių kiekis šiemet sumažėjo 29 procentais: 2024 metais rastos 23,6 „nukirptos“ nukritusios šakelės ant 100 kvadratinių metrų miško paklotės, o 2025 metais – tik 16,7 šakelės. Daugiausiai „nukirptų“ šakelių kiekis paaugo Švenčionėlių regioniniame padalinyje (2,5 karto). Kituose padaliniuose kirpikų populiacija sumažėjo: labiausiai sumenko Druskininkų regioniniame padalinyje (72 procentais). 2025 metais pušinių kirpikų populiacija, lyginant su 2024 metais, sumenko ir šiais metais kenkėjas neturės didesnės įtakos pušynų sanitarinei būklei.

Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvusiame pušinio pjūklelio židinyje kirpikų populiacija per metus nepagausėjo ir atitinka daugiametį vidurkį keturių regioninių padalinių, kuriuose nuolat vykdomas kenkėjo monitoringas. Apskaitos rodo, kad kol kas kirpikų populiacija neišaugo pušynuose, kurių spyglius prieš 1-2 metus buvo nugraužę pušinio pjūklelio lervos.

Kirpikų populiacija visuose regioniniuose padaliniuose toliau išlieka žemame lygyje ir netgi antrus metus yra žemesnė už daugiametį vidurkį.

Nuo 2008 metų „nukirptų“ šakelių metodu vykdomas pušinių kirpikų populiacijos stebėjimas rodo, kad šių kinivarpų pušynuose nėra labai gausu. Ant 100 m2 miško paklotės rastų „nukirptų“ šakelių kiekis svyruoja nuo 10 iki 50 vnt. Atskirais metais tam tikruose miško sklypuose buvo randama po 300-400 šakelių miško paklotės 100 m² plote. Tokiam pagausėjimui buvo nustatyti objektyvūs veiksniai, nes dažniausiai šalia vertinamo medyno būdavo palikti nuo kenkėjų apnikimo neapsaugotos pušies medienos sandėliai. Sanitarinės miško apsaugos priemonės medynuose reikalingos, kai ant 100 m² miško paklotės randama 500 vnt. ir daugiau šakelių su kirpikų charakteringais pakenkimais.

Valstybinės miškų tarnybos informacija