Europoje vėl plinta kū (Q) karštligė

Iki šiol Q karštligė buvo laikoma ūkinių gyvūnų liga, kuria serga įvairūs atrajotojai, pavyzdžiui, avys, ožkos ir galvijai. Jų augintojai privalo pranešti apie šią ligą, kai tik ją įtaria. Be to, įmonėms, turinčioms daugiau nei penkiasdešimt avių ar ožkų, Nyderlanduose taikomas vakcinacijos reikalavimas.

Papildė reikalavimus

Žemės ūkio, žuvininkystės, maisto saugos ir gamtos ministrė Femke Wiersma (LVVN) jau netgi įvedė ataskaitų teikimo reikalavimą dėl elnių ir kupranugarių, nors anksčiau tai buvo taikoma tik avims ir ožkoms, informuoja portalas nieuweoogst.nl.

Liga gali pasireikšti ir elniams, tačiau tai nutinka nedažnai. Todėl manoma, jog LVVN ministrei nebuvo jokios priežasties nustatyti ataskaitų teikimo įpareigojimo ir imtis priemonių.

Q karštligės protrūkis tarp miško elnių zoologijos sode rodo, kad elniai taip pat gali užsikrėsti Q karštligės sukėlėju, o taip pat gali kilti pavojus visuomenės sveikatai. Todėl F. Wiersma Q karštligę priskyrė užkrečiamai gyvūnų ligai, kuria serga elniai ir kupranugariai. Toks atnaujintas reglamentas buvo priimtas ir paskelbtas birželio 5 d.

Turi pranešti apie įtarimus

Todėl savininkai arba veterinarijos gydytojai dabar privalo pranešti apie įtariamus šių gyvūnų užsikrėtimus Nyderlandų maisto ir vartotojų produktų saugos tarnybai (NVWA). Tai jau buvo padaryta avių, ožkų ir galvijų atveju, o dabar suteikti įgaliojimai prireikus imtis priemonių dėl elnių ir kupranugarių, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą.

„Gaiazoo“ zoologijos sode pagal šiuos įgaliojimus buvo užmigdytos paskutinės vaikingos laukinių elnių patelės, o visi kiti elniai paskiepyti. Gyvūnai bus apsaugoti nuo visuomenės iki rugpjūčio pabaigos. Lankytojams, kurie lankėsi zoologijos sode tam tikromis dienomis nuo balandžio mėnesio, patariama pranešti savo šeimos gydytojui, jei jaučia kokių nors simptomų, ir paminėti, kad jie galėjo būti paveikti Q karštligės.

Australijoje nematyto masto protrūkiai

Australijoje, kur ši zoonozė ypač paplitusi, šiomis dienomis (birželio 14-15 d.) organizuojamas specialus Q karštligės simpoziumas, jame dalyvauja žymiausi specialistai iš viso pasaulio.

Tuo tarpu Australijos galvijų auginimo organizacija „Cattle Australia“ (CA) ragina vyriausybę skubiai skirti 3 mln. dolerių, kad būtų galima pateikti rinkai naują vakciną nuo Q karštinės, atsižvelgiant į augantį atvejų skaičių kaimo vietovėse.

Q karštligė paplitusi visoje Australijoje, vien Viktorijos valstijoje praėjusiais metais, nuo rugpjūčio iki gruodžio mėn., buvo užregistruoti penki protrūkiai, o iš viso 77 atvejai – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutinis metinis sergamumo rodiklis valstijoje per pastaruosius penkerius metus.

CA generalinis direktorius dr. Chrisas Parkeris teigė, kad Australijos tyrėjų kuriamai naujai vienkartinei vakcinai, prieš pradedant komercializaciją, reikia skubiai finansuoti galutinius bandymus. „Naujos vakcinos išleidimas turi būti derinamas su nacionaline programa, skirta apsaugoti galvijų augintojus ir mėsos sektoriaus darbuotojus, taip pat padidinti bendrosios praktikos gydytojų, išmanančių Q karštligę ir užsiregistravusių skiepyti, skaičių“, – teigė dr. Ch. Parkeris.

Kokia tai liga?

Kaip informuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Q karštligė yra zoonozė, kurios sukėlėjas – bakterija Coxiella burnetii. Šis sukėlėjas patogeniškas ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Q karštligės klinikinė eiga gali būti įvairių sunkumo formų, kartais gali baigtis mirtimi.

Ligos sukėlėjas atsparus išorinės aplinkos veiksniams ir gali plisti vėjo pagalba. Kitas plitimo kelias – per infekuotos erkės įkandimą. Erkės platina ligos sukėlėją tarp laukinių gyvūnų ir naminių atrajotojų. Sukėlėjas plinta ir su erkių ekskrementais.

Šis ligos sukėlėjas išplitęs visose pasaulio šalyse, išskyrus Naująją Zelandiją, Šiaurės Skandinavijos regioną bei Antarktidą. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regionuose. Šiaurės Amerikoje ir Europoje buvo išaiškintos natūraliu būdu užsikrėtusios avys, ožkos ir karvės.

Ligos sukėlėjo gamtinis rezervuaras – daugiau kaip 60 rūšių graužikų, apie 50 rūšių paukščių ir daugiau kaip 70 rūšių erkių. Infekuotos erkės endeminiuose židiniuose užkrečia naminius gyvūnus, kurie gali sirgti lėtine ligos eiga ir ilgai (2–3 metus) išskirti bakterijų į aplinką su fekalijomis, pienu, vaisiaus vandenimis. Todėl endeminiuose židiniuose infekcijos šaltinis žmonėms yra naminiai gyvuliai.

Žmonių užsikrėtimas siejamas su ligos paplitimu atrajotojų bandose bei žmonių kontaktu su šiais gyvūnais. Dažniausiai žmonės užsikrečia nuo sergančių avių, ožkų ir galvijų tiesioginio sąlyčio būdu, taip pat vartodami sergančių naminių gyvulių pieną ir mėsą. Dažnai užsikrečiama aerogeniniu būdu (t. y. įkvėpus) per užkrėstų pašarų dulkes. Sausose dulkėse bakterijos gali išgyventi mėnesius, todėl žmonės užsikrečia per kvėpavimo takus, kontaktuodami su gyvulių vilna, plaukais, šiaudais ar šienu. Kartais užsikrečiama transmisiniu būdu, t. y. įsisiurbus erkėms.
Didžiausia rizika susirgti Q karštlige kya ūkininkams, skerdyklų darbuotojams, veterinarijos gydytojams, asmenims, dirbantiems su vilna.

Paplitimas

2022 m. 25 Europos Sąjungos valstybės narės pranešė apie 719 patvirtintų Q karštligės atvejų, sergamumas siekė 0,17 atvejo 100 tūkst. gyventojų (2021 m. – 0,11 atv. 100 tūkst. gyv.). Didžiausi sergamumo rodikliai buvo stebimi Vengrijoje (0,69 atv. 100 tūkst. gyv.), Ispanijoje (0,64 atv. 100 tūkst. gyv.) ir Kroatijoje (0,57 tv. 100 tūkst. gyv.).

2022 m. Q karštligės atvejai buvo registruojami ištisus metus, tačiau daugiausiai atvejų registruota balandžio–rugpjūčio mėn. 2022 m. žmonių sergamumas Q karštlige padidėjo lyginant su 2020–2021 pandemijos metais, tačiau buvo panašus į priešpandeminį laikotarpį. Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje ir Ispanijoje registruoti atvejai sudarė 78,2 proc. visų Q karštligės atvejų. Kroatijoje buvo registruotas Q karštligės protrūkis (20 patvirtintų atvejų).

Kaip pavojinga žmonėms?

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras teigia, jog dauguma žmonių, sergančių ūmine Q karštinės infekcija, visiškai pasveiksta, tačiau kai kuriems gali pasireikšti sunki liga – plaučių uždegimas, granulomatozinis hepatitas, miokarditas ar centrinės nervų sistemos komplikacijos.

Nėščioms moterims, kurios yra užsikrėtusios (net ir nesant klinikinių simptomų), gali kilti persileidimo, negyvo kūdikio gimimo, priešlaikinio gimdymo arba mažo naujagimio svorio rizika.

Lėtinė Q karštligė pasireiškia maždaug 5 procentams pacientų, užsikrėtusių Coxiella burnetii. Ji gali pasireikšti per kelias savaites po ūminės infekcijos arba po daugelio metų. Kiekvienas, užsikrėtęs Coxiella burnetii, gali susirgti lėtine Q karštlige, tačiau žmonėms, kuriems anksčiau turėjo širdies vožtuvų ydų, arterijų aneurizmų ar kraujagyslių transplantatų, yra didesnė rizika.

Endokarditas yra dažniausiai nustatomas lėtinės Q karštinės pasireiškimas ir jeigu jis negydomas, tuomet pacientas gali mirti. Pacientams, sergantiems endokarditu, reikalingas ilgalaikis gydymas antibiotikais (mažiausiai 18 mėnesių), kad gydymas būtų sėkmingas. Kitos lėtinės Q karštinės formos yra kaulų, kepenų, kraujagyslių aneurizmų ar reprodukcinių organų infekcijos.

Parengė Ričardas Čekutis