Columbus +29,8 °C Rūkas
Penktadienis, 20 Rgs 2024
Columbus +29,8 °C Rūkas
Penktadienis, 20 Rgs 2024


Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė  

„Rail Baltica“ vėžė: pasigailėjimo ūkininkui nebus

2023/08/19


Svarbus europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas artėja prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kur eis „Rail Baltica“ geležinkelio linija ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Ir nors projekto rengėjai džiaugiasi, kad iš kelių siūlomų pasirinktas optimalus ir nuo urbanizuotų vietovių labiausiai nutolęs variantas, Marijampolės savivaldybės teritorijoje dėl „Rail Baltica“ ir jos infrastruktūrinių statinių dalis gyventojų praras namus, nemažai ūkininkų neteks dirbamų laukų, sklypai bus suskaldyti, atsidurs abipus vėžės. Investicijos į „Rail Baltica“ projektą sieks beveik 6 mlrd. Eur, Lietuvoje – apie 2,5 mlrd. Eur. Kiek iš jų numatoma skirti sodyboms nukeldinti, sklypams paimti ir kitiems nuostoliams kompensuoti, kol kas nežinia.

Vienas sodybas griaus, kitas galbūt paliks

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks 870 km, Lietuvoje jis drieksis 392 km. Planuojama, kad keleiviniai traukiniai šioje trasoje galės važiuoti 250 km/val., o krovininiai – iki 120 km/val. greičiu. 

Projekto „Rail Baltica“ atkarpa nuo Jiesios iki Lenkijos sienos Marijampolės savivaldybėje kerta ir tankiai gyvenamas vietoves. Pasak Marijampolės sav. administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo, vyr. architekto Arvydo Bekerio, nuo pietinės Marijampolės sav. ribos planuojama vėžė eis pro Lakinskus, tarp Liudvinavo ir Liucinavo, Netičkampio vakariniu pakraščiu pro Nartelį, toliau drieksis tarp Patašinės ir Triobiškių, tada vakariniu Trakiškių kaimo pakraščiu, Baraginę pasiektų vakariniame krašte, paskui driektųsi į pietus nuo Tautkaičių, į rytus, o nuo Smilgių pro Barštinę pasiektų Kazlų Rūdos sav. ribas.

Valstybės reikmėms, visuomenės poreikiams bus paimta nemažai sklypų, sodybų, kurios bus išperkamos ir griaunamos. Architektas pripažįsta, kad ypač skaudi vieta yra Trakiškių gyvenvietėje esanti Steponiškių gatvė, kur dėl infrastruktūrinių geležinkelio statinių planuojama griauti net 10 sodybų. „Trakiškių gyventojai ketina atsisakyti čia suprojektuoto viaduko, tuomet yra tikimybė, kad galbūt tų sodybų nereikėtų griauti. Tačiau yra 7 sodybos, kurias griauti teks neišvengiamai, nes per jas suplanuota pati geležinkelio vėžė“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino savivaldybės vyr. architektas.

Vieniems – džiaugsmas, kitiems – rūpesčiai

Susisiekimo ministerijos (SM) teigimu, naują europinės vėžės geležinkelį planuojama tiesti naujomis teritorijomis ir, kur leidžia techninės galimybės, panaudojant esamo europinio geležinkelio ruožus. Anksčiau nutiestas ruožas ir toliau bus eksploatuojamas regioniniam keleivių susisiekimui bei karinio mobilumo reikmėms. Planuojama, kad atkarpoje nuo Kauno iki Lenkijos sienos bus pastatyta 116 naujų statinių, reikalingų būsimai geležinkelio infrastruktūrai – tunelių, tiltų, viadukų, gyvūnų perėjų, pralaidų. Nutiesus „Rail Balticą“, kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Varšuvos truks apie 4 valandas. Regioninės stotys yra numatomos Marijampolėje, Kazlų Rūdoje ir Šeštokuose.

„Į pabaigą artėja specialaus plano rengimas, kuriame tiksliai matysime būsimo geležinkelio „Rail Baltica“ trasą, privažiuojamuosius kelius, privačius sklypus, statinius, kurie bus paimti valstybės reikmėms. Atidžiai nagrinėjome šio plano sprendinius. Labai svarbu, kad iki numatyto paskutinio svarstymo (spalio 5 d.) kiekvienas žemės savininkas pasižiūrėtų savo konkrečios žemės situaciją ir teiktų projektuotojams siūlymus, kur yra problema, siūlytų, kaip reikėtų padaryti geriau ar tiesiog informuoti, kad kas nors nenumatyta, negalima privažiuoti ir t. t. Planuojama „Rail Baltica“ vėžė turės atšaką į Marijampolės geležinkelio stotį, čia galės sustoti keleiviniai traukiniai, mūsų kelionės taps greitos ir patogios. Taip pat bus įrengta kariuomenės logistikos aikštelė, į kurią reikalui esant bus atgabenama karinė technika. O svarbiausia, kad Marijampolė turės savo prekinę stotį – krovinių terminalą. Ateityje šis geležinkelis nuo Suomijos iki Lenkijos duos didžiulės naudos mūsų miestui“, – tikina Marijampolės meras Povilas Isoda.

Žemės sklypų savininkai ir naudotojai, kurių valdose planuojamas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, kaimyninių sklypų savininkai bei naudotojai apie parengtus konkretizuotus sprendinius bus informuojami registruotaisiais laiškais. Dalis šių laiškų jau pasiekė adresatus. Numatoma, kad specialusis „Rail Baltica“ planas bus parengtas ir pateiktas Vyriausybei tvirtinti šių metų pabaigoje. Patvirtinus specialųjį planą, bus pradėtos visų reikalingų žemių paėmimo procedūros.

„Nelaukdami metų pabaigos jau ruošiamės atskirų objektų – automobilių viadukų, gyvūnų perėjų – statybai. Vyriausybė neseniai pritarė, kad dar iki specialiojo plano patvirtinimo iš privačių savininkų būtų galima išpirkti 154 žemės sklypus. Tai tik dalis naujajai linijai reikalingų sklypų, bet taip greičiau imsimės geležinkeliui reikalingų infrastruktūros objektų statybos“, – sako Dovydas Palaima, AB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas.

Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio linijos Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena–Jiesia modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendiniai papildomai viešinami Web GIS internetinėje erdvėje

https://arcg.is/1OevCL.

Vieša specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ekspozicija nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 4 d. imtinai vyks Kalvarijos, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Lazdijų rajono, Marijampolės ir Prienų rajonų savivaldybių administracijų patalpose.

Viešas svarstymas, kurio metu visuomenė bus supažindinta su specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, vyks spalio 5 d., 17 val., Marijampolės savivaldybės administracijos I a. salėje (Jono Basanavičiaus a. 1). Svarstymas taip pat bus tiesiogiai transliuojamas internetu per „MS Teams“ platformą. Vaizdo transliavimo nuoroda: https://byt.lt/1Epaf.

Ką dar privalu žinoti?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 92, 2023 m. rugpjūčio 19 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis