Raudongyslė rūgštynė – daržui ir gėlynui

Raudongysles rūgštynes jau galima pastebėti mūsų daržuose, gėlynuose ar viename kitame ūkyje. Ievos ir Tomo Andriukevičių ekologiniame ūkyje Le­onpolio kaime (Ukmergės r.) tarp kitų retenybių šios daugiametės lapinės dar­žovės auga ne pirmus metus.

„Tokios rūgštynės dėl savo ryškios spalvos įdomiau atrodo, jomis galima papuošti įvairius patiekalus, nekalbant jau apie salotas, – pasirinkimo priežastis vardino Ieva Stragytė-Andriukevičie­nė. – Tiesa, pailgi, ovalūs jų lapai kiek mažesni už įprastų rūgštynių, lysvėje šios rūgštynės kartais atrodo ir ne tokios švarios kaip žaliosios. Tačiau maistiniu požiūriu raudongyslės rūgštynės ypač vertingos.“

Šiose daržovėse, kurios dėl savo iš­vaizdos kartais vadinamos kruvinosiomis, gausu geležies, kalio, magnio, kalcio, fosforo, vitaminų A, C, B, flavonoidų, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu, kitų vertingų medžiagų. Raudongyslė rūgštynė kartais prilyginama vaistažolei, padedančiai mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Ją vertina sergantieji kraujo­takos sistemos ligomis. Šios rūgštynės nuo uždegimų, jų nuoviru gali būti gydomos žaizdos, nudegimai, bėrimai, vabzdžių įgėlimai. Jos gali būti naudin­gos inkstams, šlapimo kanalams valyti.

„Kruvinojoje“ šių rūgštynių dalyje gau­su oksalo rūgšties, lengvinančios vėžio požymius. Vis dėlto būtent ši rūgštis gali ir pakenkti – skatinti susidaryti akmenis inkstuose. Tad šias lapines daržoves patariama valgyti saikingai.

Raudongyslių rūgštynių derliumi ga­lima džiaugtis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. I. Stragytės-Andriu­kevičienės pastebėjimu, šios rūgštynės nėra lepios, jas galima auginti kaip ir kitas rūgštynes, o kad neužpultų ken­kėjai, iškart po žiemos pravartu užkloti agroplėvele. Žiemoja šios rūgštynės be priedangos.

Raudongysles rūgštynes lengva užau­ginti iš sėklų. Jos mėgsta drėgną, bet ne pažliugusią dirvą ir dalinį pavėsį, pusiau šešėlį. Pirmasis derlius užauga po 40–50 dienų, skaičiuojant nuo sudygimo. Anks­tyvam derliui šios rūgštynės auginamos šiltnamyje ar po priedangomis.

Valgomi jauni raudongyslių rūgštynių lapeliai, kurie užauga per 30–40 dienų nuo sudygimo, o peraugę lapai būna kietoki. Salotoms naudojami jauni lape­liai pasižymi citrinos poskoniu, švelnia rūgštele. Verta sunaudoti ir visiškai užaugusius šių rūgštynių lapus (jie gali siekti 35 cm), kurie skanūs pakepinti, dera su žuvies patiekalais, kiaušiniais. Šios rūgštynės tinka ir sriuboms, troš­kiniams, bet lapelius suberti reikėtų jau baigiant virti.

Dekoratyvumas – išskirtinė šių dau­giamečių augalų savybė, dėl kurios jie savo spalvomis užpildo tuščius žemės lopinėlius, šitaip pagyvindami daržovių, gėlių ar prieskonių lysves.

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS ir 123rf nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.