Remigijus Žemaitaitis: premjerui logiška pasitikrinti pasitikėjimą, prieš jį – žvėriškas puolimas

„Tas puolimas, žvėriškas puolimas prieš jį, prieš visą šeimą, tai akivaizdu, kad yra sistemiškai viskas suderinta. Istorijos imamos išvis iš kosmoso, dešimties, penkiolikos metų senumo. (...) Premjeras turi valdančiosios daugumos palaikymą, kol nėra komisijų, tyrimų, tarnybų sprendimų, logiška būtų pasitikrinti šitą klausimą Seime ir, esant jam (pasitikėjimui – BNS), galės toliau važiuoti“, – BNS trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

Apie pasiryžimą pasitikrinti pasitikėjimą vis naujų klausimų dėl asmeninės ir verslo praeities sulaukiantis premjeras G. Paluckas pranešė trečiadienį vakarop partijos pranešimu. Tą padaryti jį paragino prezidentas Gitanas Nausėda.

Ministras pirmininkas pasitikrini pasitikėjimą Seime sako norintis, kad užtikrintų sklandų tolesnį Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą.

G. Palucko teigimu, pastaruoju metu kylantys klausimai yra „tebesitęsiančios koordinuotos oponentų atakos“, kurios nėra pagrįstos faktais.

Tuo metu parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis BNS teigė, kad Seimo statutas nenumato galimybės premjerui asmeniškai pasitikrinti pasitikėjimo, dėl šios priežasties jis tvirtina nežinantis, kaip tą reikėtų padaryti.

S. Skvernelio teigimu, statute numatytos dvi procedūros – nepasitikėjimas visa Vyriausybe ir interpeliacija Ministrų kabineto nariui, taip pat ir premjerui.

Dar prieš paskelbiant premjerui apie pasiryžimą tikrintis pasitikėjimą, trys opozicinės parlamento frakcijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjunga – išreiškė norą surengti neeilinę Seimo sesiją, siekiant aptarti galimybes jam toliau eiti Vyriausybės vadovo pareigas.

„Jeigu opozicija surenka parašus, tai labai gerai. (...) Aš nematau jokios problemos, jeigu bus sprendimas, darysime neeilinę, jei ne – rinksimės rugsėjį, aš jokios problemos nematau. Kol nėra tarnybų atsakymų, klausausi visokių fantazijų ir pasakojimų, kas kartais su realybe, žiūriu, prasilenkia. Dėl to ir reikėtų, matyt, Seime, kad pasitikrintų pasitikėjimą“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Nemuno aušros“ lyderis teigia, kad tiek jis, tiek „aušriečiai“ pasitiki G. Palucku.

„Mano tikrai turi (pasitikėjimą – BNS), darbus tikrai dirba, yra to palaikymo. Aš žinau tą puolimą iš vidaus, pats tą patyriau. Tai yra koordinuotas, sakyčiau, netgi savotiškas gaujos veikimo būdas“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.

Opozicijai surinkus pakankamai parašų surengti neeilinei sesijai, R. Žemaitaitis prieš ją matytų poreikį susirinkti ir koalicinei tarybai.

„Visi koalicijos partneriai tikrai ramiai į šitą dalyką reaguoja. (...) Jeigu reikės, susirinksime ir pasitarimą kokį pasidarysime“, – sakė „aušriečių“ vedlys.

Kaip trečiadienį paskelbė visuomenininkas Andrius Tapinas, pernai Klaipėdos rajone įsteigta „Dankora“ gavo beveik 173 tūkst. eurų paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamos programos LEADER, ji buvo skirta plėsti elektromobilių ir laivų įkrovimo infrastruktūrą Drukių kaime.

Iš pradžių įmonės akcininku buvo Kostas Mikalajūnas, vėliau pardavęs savo akcijas premjero brolio Dano sutuoktinei Virginijai Paluckienei, dirbančiai Palangos kurorto muziejaus direktore.

2025 metų vasarį „Dankora“ paskelbė pirkimą įsigyti baterijų sistemoms su dviem inverteriais. Pirkimą laimėjo vienintelė jame dalyvavusi įmonė „Garnis“, kurioje G. Paluckas turi 49 proc. akcijų.

BNS rašė, kad pernai įsteigtas „Garnis“, kurio likusias akcijas valdo premjero verslo partneris Mindaugas Milašauskas, figūruoja ir anksčiau skelbtame žurnalistiniame tyrime, kur žurnalistinių tyrimų centras „Siena“ ir A. Tapino įkurta „Laisvės TV“ atskleidė, jog minima bendrovė, G. Paluckui būnant premjero, gavo 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

Premjerui ir M. Milašauskui priklauso ir kita panašioje srityje ilgiau veikianti įmonė „Emus“, todėl kelti klausimai, ar paskolos „Garniui“ lėšos nebuvo neteisėtai panaudojamos „Emus“, negalėjusios gauti lengvatinės paskolos iš ILTE dėl per ilgos veiklos trukmės, naudai.

Dėl šios istorijos ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) savo ruožtu aiškinasi, ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai Vyriausybėje priiminėjo su ILTE susijusius sprendimus.

Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atskirame tyrime aiškinasi premjero ryšius su verslininku Darijumi Vilčinsku, aplinkybes G. Paluckui praeitame dešimtmetyje perkant nekilnojamąjį turtą ir vystant įmonę „Sagerta“, kurią finansavo D. Vilčinsko atstovaujama bendrovė „Uni Trading“.

Praėjusią savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė, kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.

Autorius Vilmantas Venckūnas

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.