Kaip pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius, trečią mėnesį iš eilės blogėjantys Lietuvos pramonės lūkesčiai rodo nuoseklią neigiamą tendenciją.
„Įmonės vis atsargiau vertina savo plėtros galimybes – tam įtakos turi tiek stagnuojanti Europos pramonė, tiek eksporto rinkose mažėjanti paklausa ir auganti konkurencija. Prie to prisideda ir vidaus veiksniai – ką tik priimta mokesčių reforma kuria papildomą neapibrėžtumą ir apsunkina sprendimus dėl investicijų bei veiklos apimčių. Pramonė šiandien balansuoja tarp poreikio išlikti konkurencinga ir būtinybės prisitaikyti prie besikeičiančių taisyklių.
Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose matome atsargų, bet aiškų optimizmą. Jį demonstruoja tie, kurie pastaraisiais metais nuosekliai investavo į technologijas, energijos efektyvumą, orientavosi į aukštesnę pridėtinę vertę ir diversifikavo eksporto rinkas. Tokie verslai veikia lanksčiai, greitai reaguoja į pokyčius ir mažiau priklauso nuo vieno veiksnio. Tai rodo, kad net ir sudėtingomis sąlygomis Lietuvos pramonė gali būti atspari, kai remiasi ilgalaikėmis investicijomis, inovacijomis ir strateginiu mąstymu. Toks kelias turėtų tapti norma, o ne išimtimi”, – sako LPK prezidentas.
Laukiant visai Europos Sąjungos pramonei svarbaus tarptautinio prekybos susitarimo su JAV, ima stagnuoti nuo metų pradžios gerėję euro zonos pramonės lūkesčiai. Euro zonos pramonės pirkimo vadybininkų indeksas (PMI, angl. Purchasing Managers’ Index) birželį siekė 49,4 – tiek pat, kiek ir gegužę, nors rinkose buvo tikėtasi augimo.
Artimiausios gamybos perspektyvos taip pat nekelia optimizmo:
Labiausiai neigiami vertinimai fiksuojami chemikalų ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) sektoriuose – apie 20 proc. šių įmonių tikisi gamybos kritimo.
Tuo tarpu kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių, tekstilės, drabužių siuvimo bei medienos ir kamštienos sektoriai išsiskiria optimistiškesnėmis prognozėmis – net 40 proc. jų tikisi augimo.
Nuo metų pradžios toliau mažėja pasitikėjimas eksporto apimčių augimu. 60 proc. įmonių nemato didelių pokyčių, tačiau 40 proc. pažymi per mažą paklausą užsienio rinkose. Labiausiai šią problemą akcentuoja tekstilės, guminių ir plastikinių, elektronikos ir nemetalo mineralinių produktų gamintojai – net kas antra jų įmonė vertina paklausą kaip nepakankamą.
Birželį fiksuotas nežymus užsakymų mažėjimas, tačiau dauguma įmonių kol kas išlaiko esamą darbuotojų skaičių.
Birželio mėnesį Lietuvos pramonės pajėgumų panaudojimo lygis pakilo iki 71,5 proc. (gegužę – 70,6 proc.), tačiau vis dar nesiekia ilgalaikio vidurkio (75 proc. per 2015–2024 m. laikotarpį).
Aukščiausias panaudojimo lygis:
Žemiausi rodikliai fiksuoti tekstilės (58,5 proc.), metalo gaminių (62,3 proc.) ir nemetalo mineralinių produktų (64,3 proc.) sektoriuose.
Birželį tik maisto pramonės sektoriuje lūkesčių indeksas viršijo neutralųjį 50 punktų slenkstį – jis siekė 50,1.
Pagerėjimas fiksuotas:
Ryškiausias lūkesčių indekso smukimas fiksuotas kitų nemetalo mineralinių produktų sektoriuje – nuo 62,8 iki 49,6 (−13,2 punktai). Žemiausi bendro lygio lūkesčiai fiksuoti chemikalų, gumos ir plastiko, bei metalo gaminių sektoriuose.
*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.
LPK informacija