Sartininkų parapijos istorija: ištakos veda į jau išnykusį Margiškių kaimą

Margiškių bažnyčia neišliko

Pirmieji Sartininkų parapijos maldos namai, kaip skelbiama liuteronai.lt, buvo pastatyti Margiškių kaime, apie 3 km nuo Sartininkų. Tiksli statybos data nėra žinoma, tačiau atsižvelgiant į tai, kad XX a. pradžioje šis pastatas jau buvo nebetinkamas naudoti, galima teigti, kad pamaldos jame vyko jau XIX a. viduryje ar net pradžioje. Iki 1824 m. Margiškiuose įsteigta evangelikų liuteronų bendruomenės išlaikoma pradinė mokykla. Joje mokydavosi apie 40–50 vaikų. 1869 m. carinė valdžia visas religinių bendruomenių mokyklas, tarp jų ir Margiškių, uždarė. Parapiją tuomet aptarnavo sakytojai ir kunigai iš Tauragės. XX a. pradžioje Martiškių bažnyčia sudegė.

Kaip knygoje „Pietų Karšuva“ rašo istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai, Margiškiai – beveik sunykęs kaimas į šiaurės rytus nuo Sartininkų ir į pietvakarius nuo Pryšmantų. Dabartiniu vardu Margiškiai minimi, rodos, nuo 1667-ųjų. Pasak Almonaičių, istorikas Kazys Misius išsiaiškino, kad iki tų metų ten buvo suformuota maža, bet atskira didžiojo kunigaikščio valda, kurioje ilgainiui išaugo dvarelis. Jis gyvavo iki XX a. pradžios, kol dvarą nupirko ir pasidalijo penki broliai Nasvyčiai. 1902-aisiais Margiškiuose buvo 117 gyventojų, o 1923 m. surašyti 196 sodiečiai, 32 ūkiai. 1959 m. kaime gyveno 78 žmonės. Apie 1970 m. įsibėgėjus melioracijai dauguma Margiškių kaimo sodybų iškeltos. Paskutinieji gyventojai išsikėlė apie 1995 m. Oficialiais duomenimis, 2017 m. kaime buvo registruotos 2 sodybos, 3 gyventojai. Faktiškai testovėjo keli negyvenami namai.

Liko tik kaimavietė

Buvę gyventojai savo gimtinės nepamiršo. Kaip rašo Almonaičiai, apie 2015 m. išvalius apleistą teritoriją Margiškių kaimavietė tapo kraštiečių susitikimų erdve ir tiesiog patrauklia lankyti vieta. Čia kviečia užkopti viena iš aukštesnių apylinkės kalvų, nuo kurios atsiveria erdvus apylinkių peizažas: žvilgsnis pasiekia ir net kitapus Nemuno esančių Mažosios Lietuvos miestų kaminus. Į šiaurryčius dulsvuoja senosios Margiškių kapinės. Prie kaimavietėn atvedančio keliuko stovi paminklinis akmuo iki 1971-ųjų veikusiai kaimo pradinei mokyklia, kurią lankė vaikai iš Margiškių bei gretimų Laužininkų ir Urvinių. Šių kaimų sodybų schema netoliese įrengtame stende praneša, kad čia gyventa Paliokų, Šepučių, Merkelių, Gečų, Juškų, Mančų, Fetingių, Balserių – katalikų ir evangelikų liuteronų.

Pašventinta 1934-aisiais

Pasak V. ir J. Almonaičiai, manytina, kad Sartininkų evangelikų liuteronų bendruomenė susidarė daugiausia iš atsikrausčiusių lietuvininkų. „Štai 1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje nurodoma, kad vienas pirmųjų Sartininkų gyventojų Mikelis Taliataitis buvo ką tik atsikraustęs iš Prūsijos kunigaikštystės. Sartininkų apylinkių evangelikų liuteronų kilmę nusako ir asmenvardžiai. Pavyzdžiui, žmonės pavarde Aušra gyveno tiek šiapus sienos, tiek kitapus „rubežiaus“, – rašo istorikai.

Vietos centru tapus Sartininkų bažnytkaimiui liuteronai nusprendė čia pasistatyti savo maldos namus. Kaip teigiama liuteronai.lt, įsigijusi žemės sklypą parapija iš karto ėmėsi darbo. Iš valstiečio Meretskio, gyvenusio Gorainių kaime (Vainuto valsčius), buvo nupirkta paruošta miško medžiaga, už kurią parapija sumokėjo tuo metu nemažą 3000 litų sumą. Dailidė Jonas Simkaitis iš Skiržemių kaimo surentė sienas ir stogą. Namo vidų įrengė meistras Frydas Simkaitis iš Žemaičių Naumiesčio. Išorės apdailą atliko Emilis Dienas iš Urvinių kaimo. Parapija už šiuos darbus sumokėjo 4000 litų, tad iš viso bažnyčios statyba kainavo 7000 litų. Statybos išlaidas padengė patys parapijiečiai, kurie dosniai aukojo, nors ir nebuvo turtingi. Suolai, altorius ir kiti bažnyčios baldai buvo pargabenti iš senųjų, Margiškiuose buvusių maldos namų.

Naujoji Sartininkų bažnyčia pašventinta 1934 m. Bažnyčios statinys tinkuoto mūro, stačiakampio plano, savo forma panašus į gyvenamąjį namą. Bokštelis įrengtas pietrytiniame gale. Maldų patalpa užima apie pusę statinio. Erdvus šventorius aptvertas metaline tvora.

Parapiją ir toliau aptarnavo Tauragės kunigai. Bažnyčios pastatas sėkmingai išlaikė II Pasaulinio karo audras, tačiau jų metu parapija prarado savo archyvą ir biblioteką. 1944 m. prie jos prisijungė bažnyčios netekusi Natkiškių parapija. Pastarosios bokštą traukdamiesi susprogdino vokiečių kareiviai. 1950 m. Sartininkų parapijoje buvo 500 tikinčiųjų.

Pasak V. ir J. Almonaičių, 2001 m. surašymo duomenimis, Sartininkų ir Žygaičių apylinkėse gyveno apie pustrečio šimto evangelikų liuteronų.

Nuo 1941 m. parapiją aptarnavo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas (1914–1995) ir diakonas Artūras Timpa. 1995–2000 metais jos kunigas buvo vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas jaunesnysis. Šiuo metu Sartininkuose kunigauja Mindaugas Dikšaitis.

Raimonda ALYSIENĖ/TAURAGĖS ŽINIOS

Aušros Augustytės nuotr. Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia