Šauniausia močiutė gyvena Šilalėje

Šauniausios močiutės rinkimų tradicijas puoselėjanti Tauragė šiais metais pasišovė išaiškinti, kur gyvena močiučių močiutė: praėjusį šeštadienį Tauragės kultūros namuose surengtos pirmosios varžytuvės „Šauniausia Lietuvos močiutė 2015“. Ja tapusi šilališkė Virginija Geštautienė pasipuošė specialiai konkursui menininko Gražvydo Kasparavičiaus sukurtu gintaro vėriniu ir laimėjo kelionę į Romą.

Pasak renginio sumanytojo, tradicinio konkurso „Šauniausia Tauragės močiutė“ organizatoriaus, Tauragės radijo vadovo, kultūrinių projektų prodiuserio Valdo Latožos, iki šiol šauniausios močiutės buvo renkamos kai kuriuose Lietuvos miestuose bei rajonuose, tad ir kilo sumanymas rengti varžytuves visos šalies mastu. Varžytis dėl „Šauniausios Lietuvos močiutės 2015“ titulo atrinktos penkios pretendentės: Virginija Geštautienė iš Šilalės, Laima Geležiūtė-Geležė iš Kauno, Danutė Lapienė iš Jurbarko, Dalia Vyšniauskienė iš Kauno rajono, Narėpų kaimo, ir Julijona Popendikienė iš Tauragės. Iš pažiūros konkurso dalyves vargu ar galima vadinti močiutėmis: švytintys veidai, spindinčios akys, pasitempusios, linksmos, jauniausiai – 45-eri, vyriausiai – 59-eri. Močiutės porą savaičių konkursui rengėsi namuose, o penktadienį suvažiavo į Tauragę – susipažino, repetavo, tobulino savo pasirodymus, padedamos sportinių šokių kolektyvo „Skrydis“ bei jo vadovų Danguolės ir Daivaro Linaburgių, mokėsi suktis romantiško valso ritmu. Tiesa, dalyvės ne tik šoko valsą, bet ir išradingai prisistatė publikai, atskleidė savo talentus, sekė anūkams pasakas ar dainavo lopšines. Visas jų pastangas vertinti buvo pasiruošusi kompetentinga komisija, kurios pirmininkas – Nacionalinio Kauno dramos teatro generalinis direktorius, aktorius Egidijus Stancikas. „Šiuo atveju įvaizdis nesvarbus. Kaip sakė Antuanas de Sent Egziuperi, „žvelgsime širdimi“ – tik taip galima pamatyti, kuo šios žavios konkurso dalyvės išsiskiria, – sakė komisijos pirmininkas. – Nieko nėra nuostabesnio, kaip turėti močiutę. Jos netekau būdamas penkiolikos, niekas jos man neatstojo, niekas nemylėjo taip, kaip ji. Linkiu, kad anūkai jus mylėtų taip, kaip jūs mylite juos. O nominacijos... Jos nieko nereiškia: juk kiekvienam anūkui visada pati šauniausia yra ir bus tik jo močiutė.“ Pritardama šiems žodžiams it bičių avilys dūzgė sausakimša Tauragės kultūros namų salė: neišsigandę atstumų suvažiavo ne tik dalyvių anūkai ir artimieji, bet ir gausios palaikymo komandos iš skirtingų Lietuvos rajonų, iš pačios Tauragės – kas su plakatais, kas su gėlėmis, o kai kurie buvo pasiryžę ir į sceną lipti, padėti savajai močiutei. Kiekviena močiutė sublizgėjo gabumais: Virginija stebino pasakotojos talentu, Dalia puikiai dainavo, Laima surengė fotografijų parodą, Danutė armonika pritarė balsingam vaikinų ansambliui, Julijona skaitė pačios sukurtas eiles. Nuo savo močiučių neatsiliko ir anūkai, kiekvienas scenoje siekė įrodyti, kad jo močiutė – šauniausia. Ne vieną gražią akimirką žiūrovams dovanojo renginio vedėjas, kultūros, švietimo ir žiniasklaidos atstovas Eugenijus Šaltis – apie kiekvieną dalyvę jis sukūrė po trumpą ir nuotaikingą eilėraštuką, tarp rungčių augančią įtampą sėkmingai tirpdė Deimantės Ūsienės vadovaujamo Kauno vaikų mados teatro atlikėjų ir Tauragės sportinių šokių kolektyvo „Skrydis“ pasirodymai, o kol komisija tarėsi, salė audringai pritarė „Jonio“ dainoms.

„Neišmylėta meilė vaikams“ „Tik likus porai savaičių iki renginio supratau, ką padariau, – atvirauja jauniausia konkurso dalyvė 45-erių metų Virginija Geštautienė iš Šilalės. Ją važiuoti į Tauragę ilgai įkalbinėjo ne tik suaugę sūnūs Egidijus ir Ramūnas, bet ir Šilalės kultūros skyrius. – Ne juokai – konkursas respublikinis, didelė atsakomybė ir prieš šeimą, ir prieš miestą, bet labiausiai jaudinausi dėl penkiametės anūkės Lėjos. Esu maksimalistė: jei imuosi, viską darau labai atsakingai ir nuoširdžiai. Savo jaudulį suvaldyti galiu, o anūkė dar maža, scenos bijo, jei išsigąs, jei pamirš eilėraščio žodžius?..“ Virginija anketoje save apibūdino žemaitišku posakiu: „I pri tunciaus, i pri ruožunčiaus.“ Linksmą būdą, humoro jausmą šilališkė parodė ir prisistatydama žiūrovams, ir sekdama pasaką anūkei. Ji sakė, kad mėgsta šokti, dainuoti, tačiau didžiausia aistra – vaidyba: jau dvylika metų V. Geštautienė – Bilionių mėgėjų teatro aktorė. Ji yra pelniusi nominaciją už geriausią moters vaidmenį mėgėjų teatrų festivalyje „Skaudvilės rampa 2012“. „Esame išvažinėję visą Šilalės rajoną, dalyvaujame įvairiuose šalies renginiuose. Visus spektaklius vaidiname žemaitiškai. Man patinka persikūnyti į įvairius personažus, kartu išlieju susikaupusias emocijas. Teatras – mano saviraiška, gyvenimo būdas“, – prisipažįsta V. Geštautienė, dirbanti buhaltere Šilalės knygyne. Pasak Virginijos, „Lietuvos šauniausios močiutės 2015“ titulas įpareigoja būti pavyzdinga močiute. Beje, pirmiausia, ką ji turės padaryti grįžusi namo, – nupirkti Lėjai pažadėtą suknelę, o vėliau dar ir nuvežti anūkę pas Kanadoje gyvenančią tetą. Štai tokios buvo močiutę konkurse palaikiusios mažylės sąlygos. „Anūkė – neišmylėta meilė savo vaikams. Pas mane ji leidžia savaitgalius ir vasaras, abi skaitome Lėjos mėgstamą knygą „Gražiausios lietuviškos pasakos“, – pasakoja Virginija. – Jos mama turi daug darbų, skuba, o aš turiu daugiau laiko, esu atidesnė, bendraudama stengiuosi nekartoti klaidų, kurias dariau auklėdama sūnus.“

„Be savų trijų, turiu dar 150 anūkų“ Linksma, aktyvi, puikiai bendraujanti su visais – tokia vyriausia 59-erių metų konkurso dalyvė Danutė Lapienė iš Jurbarko. Į Tauragę jos palaikyti atvyko didžiulė 30 žmonių komanda: artimieji, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius su šeima ir būrys auklėtinių. Daugiau kaip 35-erius metus Danutė dirba Antano Sodeikos meno mokykloje chorvede, vadovauja net keturiems chorams. Neatsitiktinai Tauragės kultūros namų scenoje ji pasirodė tai su akordeonu rankose, tai lydima gražaus vaikinų kolektyvo. „Šie vaikinai – iš choro „Bildukas“. Susipažinome, kai jiems buvo vos šešeri. Vadovauju ir merginų, ir vaikinų chorams, kai reikia, iš jų padarau ir mišrųjį. Be mūsų pasirodymų neapsieina nė viena šventė Jurbarke, dažnai dalyvaujame įvairiuose šalies renginiuose, konkursuose Lietuvoje ir užsienyje. Labai myliu visus šiuos vaikus – dažnai sakau, kad turiu net 150 anūkų, – juokiasi chorvedė, 2011 metais pelniusi Metų kultūros žmogaus nominaciją. – Neįsivaizduoju savo gyvenimo be muzikos, jaunimo: atsistoju prieš chorą, pakeliu rankas ir širdis pradeda labiau plakti, siela įgauna sparnus.“ Su muzika gyvenimą susiejo ir Danutės sūnus Laurynas – daugeliui pažįstamas kaip grupės „InCulto“ narys, jis yra profesionalus muzikantas, groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. O štai dukra Kristina tapo farmacininke. Didžiausias Danutės džiaugsmas – anūkai: Lauryno sūnus Kristupas dar mažas, o Kristinos dukros aštuonmetė Gustė ir penkiametė Meda dalyvavo šauniausio vaikaičio rinkimuose, skaitė eilėraštį apie šiuolaikinę močiutę.

„Naujas patyrimas ir didelė atsakomybė“ Julijona Popendikienė (53 metų) iš Tauragės buvo vienintelė iš dalyvių, turėjusi panašaus renginio patirties: per „Šauniausios Tauragės močiutės 2012“ rinkimus ji išrinkta ne tik šauniausia, bet ir linksmiausia močiute. „Man buvo sunkiausia: atstovavau savo miesto ir rajono močiutėms. Jaučiau didžiulę atsakomybę, todėl labai jaudinausi išeidama į sceną“, – prisipažįsta J. Popendikienė. Dalyvauti konkurse Julijoną paskatino renginio sumanytojas Valdas Latoža. „Kodėl gi ne? Kartą jau buvau Tauragės močiutės rinkimuose, – šypsosi tauragiškė. – Kiekvieną močiutę paraginčiau išbandyti jėgas konkurse: turime ką papasakoti, kuo pasidalinti. Konkursas – nauja patirtis, su ja atsiranda naujų minčių, kurios leidžia visai kitaip pažvelgti į įprastus dalykus, rasti atokvėpį gyvenimo kasdienybėje.“ Julijona turi dvi anūkes – keturmetę Viltę ir vienuolikmetę Gabrielę. Pastaroji ne tik paragino močiutę dalyvauti, bet ir pati varžėsi dėl šauniausio vaikaičio vardo.

„Noriu, kad anūkai mokėtų lietuviškai“ „Buvau gal šešiolikos, kai sau pažadėjau, kad jei bus renginys, panašus į šį, būtinai jame dalyvausiu. Taigi pažadą ištesėjau“, – šypsosi 57-erių metų močiutė iš Kauno Laima Geležiūtė-Geležė, puikiai žinoma meno žmonėms. Ji – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė, fotografė, pelniusi daug tarptautinių apdovanojimų. Laimos širdis priklauso Lietuvai ir anūkams Hariui bei Tomui, deja, jie gyvena labai toli, Australijoje. „Du kartus buvau nuvykusi, kurį laiką gyvenau. Kol ten buvau, visas 24 valandas dirbau močiute. Aš dar nesena, turiu daug sumanymų, todėl grįžau į Lietuvą ir žadu daryti geriausia, ką moku, – fotografuoti. Laikas parodys, ar man seksis. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonėms pradėti verslą nėra sąlygų. Turiu svajonę dalyvauti misijoje „SOS pasaulio vaikai“, – atvirauja L. Geležiūtė-Geležė. Išmoninga, mėgstanti ne tik fotografuoti, bet ir šokti, vaidinti kaunietė konkursui pasirengė per dvi dienas, pristatė meniškų fotografijų parodą. Ištikimų draugių kompanija ne tik ją palaikė plojimais, bet ir pavadavo anūkus Laimai atliekant užduotis. Beje, su užsienyje gyvenančiais šauniais vaikaičiais žiūrovai ir komisija susipažino iš vaizdo įrašo: visiems tapo aišku, kad tiek trimetis Haris, tiek metų ir trijų mėnesių Tomas labai mėgsta šokti, piešti ir gana aiškiai kalba lietuviškai. „Aš net negalėjau įsivaizduoti, kad mano anūkai nemokės kalbėti lietuviškai: skaičiau jiems pasakas, dainavau, mokiau žodžių. Koks didžiulis džiaugsmas užplūdo, kai Haris labai gražiai lietuviškai pasakė: „Myliu tave, mamuk.“ Mamukas – tai aš“, – juokiasi L. Geležiūtė-Geležė.

„Dar vienas iššūkis mano gyvenime“ „Maniau, kad sunkiausia profesija yra kulinarės, bet apsirikau: sunkesnio darbo už aktoriaus nėra, – po renginio tvirtino iš Kauno rajono, Narėpų kaimo, atvykusi visuomeninio maitinimo specialistė 53-ejų metų Dalia Vyšniauskienė. – Jaunystėje buvau puiki sportininkė, mėgstu dainuoti, moku groti pianinu. Atrodo, viską galiu, tačiau dėl jaudulio tarsi nesava – scenoje man labai nejauku, ne veltui dainos žodžius išsispausdinau – bijojau pamiršti.“ Atvykti į Tauragę Dalią prikalbino draugai, o ji ilgai negalvojo, sutiko – mėgsta iššūkius. Palyginti neseniai išmoko slidinėti kalnų trasomis, nors nuo mažens bijojo aukščio – dabar Dalia sliuogia ne tik Austrijos, Šveicarijos kalnais, išbandė net Solt Leik Sičio (JAV) olimpines trasas. Iššūkių dovanoja ir D. Vyšniauskienės profesija: moteriai tenka atidaryti naujus restoranus, kurti valgiaraščius, patiekalus, ji dirba energingame jaunų žmonių kolektyve. Į Tauragę Dalią atlydėjo dvi anūkės – keturmetė Valerija ir vienuolikmetė Auksė. Vilniuje gyvenanti Valerija močiutę lanko rečiau, o vyresnioji Auksė jai tarsi dukra – galbūt todėl, kad kauniškė turi tik sūnų Algirdą. „Auksė pati pasišovė važiuoti kartu, sakė: „Aš būsiu tavo prodiuserė“, – juokiasi D. Vyšniauskienė ir pasakoja, kad anūkė – scenos žmogus: turi aktorystės talentą, lanko dramos būrelį, vaikų popgrupę „Lašeliukai“.

Konkurso nominacijos

• Šauniausia Lietuvos močiutė 2015 –Virginija Geštautienė, Šilalė
• Darbščiausia močiutė – Julijona Popendikienė, Tauragė
• Elegantiškiausia močiutė – Laima Geležiūtė-Geležė, Kaunas
• Fotogeniškiausia močiutė ir publikos numylėtinė – Danutė Lapienė, Jurbarkas
• Išradingiausia močiutė – Dalia Vyšniauskienė, Kauno r.
• Šauniausi vaikaičiai – Haris ir Tomas iš Australijos, jų močiutė Laima Geležiūtė-Geležė.

Eglės Leonovienės ir Laimučio Brundzos fotopasakojimas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.