Seimas priėmė 2025 metų valstybės biudžetą

Balsuodami susilaikė aštuoni liberalai – Virgilijus Alekna, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Arminas Lydeka, Viktoras Pranckietis, Edita Rudelienė ir Jevgenijus Šuklinas, septyni „valstiečių“ frakcijos nariai – Dainius Gaižauskas, Eimantas Kirkutis, Ligita Girskienė, Jaroslavas Narkevičius, Česlavas Olševskis, Bronis Ropė ir Rita Tamašunienė bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.  

Premjeras Gintautas Paluckas prieš balsavimą sakė, kad 2025-ųjų biudžetą galima vadinti kompromisiniu, nes ir šios Vyriausybės programoje yra panašūs į praėjusios Vyriausybės siekius dėl darbo užmokesčio sveikatos, švietimo srityse.

„Tos korekcijos (biudžeto tikslinimas kitais metais – BNS) priklausys nuo to, kaip mums pavyks sutikti dėl tam tikrų priemonių plano, nes eilės poliklinikose ir ligoninėse yra reikšmingas dalykas, tolesnis švietimo sistemos, mokslo įstaigų darbo užmokesčio kėlimas, sisteminiai trūkumai vidaus saugumo tarnybų darbo užmokesčio srityje, reikalaujantys šimtų milijonų eurų. Tai yra tie iššūkiai, su kuriais susidursim metų eigoje ir žiūrint į 2026 metų biudžetą“, – žurnalistams komentavo G. Paluckas.  

Jis pabrėžė, kad pakoregavus pirminį biudžeto projektą finansavimas gynybai gerokai išaugo ir pasieks 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be to, skirtas papildomas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui: „Visi šitie dalykai atsispindi ir galima sakyti, kad tai yra tam tikra prasme kompromisinis sprendimas.“

Premjeras tikino, jog Vyriausybės laukia iššūkis sugalvoti, kaip tvariai finansuoti augančią valstybės skolą nutarus padidinti 2025 metų skolinimosi limitą 800 mln. eurų iki 44 proc. BVP.

„Todėl Vyriausybė turės pirmąjį pusmetį labai sunkų darbą paruošti papildomų, tvarių pajamų planą, atitinkamai su juo supažindinti, diskutuoti su visuomene, su koalicijos partneriais, su opozicija ir pasistengti, kad ta našta nekristų ant eilinių, mažas pajamas gaunančių žmonių, o mūsų verslo konkurencingumas taip pat nesumažėtų“, – aiškino G. Paluckas. 

Opozicija: valdantieji projekto nesugadino 

„Valstiečių“ frakcijos narys Eimantas Kirkutis apgailestavo, kad valdantieji biudžete nenumatė lėšų savo programos ir pažadų vykdymui, o konservatorius Matas Maldeikis dėkojo, kad taisydami buvusios Vyriausybės parengtą biudžetą valdantieji „nieko nesugadino“.   

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad balsavimas už biudžetą, kuris „yra labai blogas“, svarbus, kad nebūtų sukelta politinė ir finansinė krizė, kaip ištiko Prancūziją. 

Pasak jo, finansiniai valstybės įsipareigojimai išaugo neturint tvarių ilgalaikių pajamų. A. Butkevičiaus teigimu, pajamų ir išlaidų subalansavimui nereikės tokios didelės sumos skolintis, kuri numatyta biudžete – beveik 6 mlrd. eurų. 

„Naujoji Vyriausybė turėjo tam tikrą pareiškimą padaryti ir įvertinti, koks yra biudžetas ir su kokiais sunkumais susidurs ateityje“, – sakė jis pabrėždamas, kad suplanuotos pajamos iš pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių yra per didelės.

Buvusios Vyriausybės 2025 metų biudžeto projektą rengusi konservatorė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad naujos socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybės pasiūlyti pokyčiai yra labai maži. 

„Jame atliepti esminiai prioritetai, kuriuos ir mūsų Vyriausybė buvo išskyrusi, – tai yra žmonių pajamų didinimas, investicijų skatinimas, taip pat gynybos finansavimas“, – teigė ji.

Pasak G. Skaistės, žmonių pajamų didinimui 2025 metais skiriama beveik 2 mlrd. eurų, iš kurių 800 mln. eurų –  dirbančiųjų pajamų augimui dėl minimalios algos, mokytojų ir medikų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui. Dar 600 mln. eurų skirta pensijų, 0,5 mlrd. eurų – socialinių išmokų indeksavimui. Vaiko pinigai augs virš 25 proc. 

„Investicijos į Lietuvos ateitį sudarys daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų“, – tvirtino G. Skaistė.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas mano, kad biudžetas „toks blogas, kad nauji valdantieji net nesiryžo jo kažką reikšmingiau koreguoti“: „Europinių lėšų panaudojimas, kuris buvo tragiškas, ir lieka tragiškas“.

Socialdemokratas Algirdas Sysas taip pat teigė, kad „biudžetu neišspręstų dalykų visa aibė“, nes vien papildomų pasiūlymų buvo už beveik 2 mlrd. eurų.

„Valstiečio“ Broniaus Ropės teigimu, valdantieji nevykdo pažadų dirbti „nuo pirmos dienos“, nes biudžeto iš esmės nekoregavo.  

„(Teigėte – BNS), kad konservatorių parengtas projektas visiškai netinkamas, tinkamas tiktai šiukšlių dėžei, bet rezultate pasirodo kitaip, kad konservatorių parengtas projektas išlieka dar vieniems metams – gyvensime pagal tas taisykles, kaip gyvenome iki šiol, nors visuomenė pasakė, kad nenori taip gyventi“, – pareiškė B. Ropė. 

„Liūdna, kad valdančioji dauguma nesurado jėgų rimčiau susėsti ir pertvarkyti tą biudžetą, nors vieną rimtesnę savo programos priemonę įkelti“, – pridūrė jis. 

Tuo metu Emanuelis Zingeris teigė, kad toks biudžetas buvo sukonstruotas Vyriausybei reaguojant į karą Ukrainoje: „Tokia smulkmena yra – karas ir gresiantis antrame etape mums, Baltijos šalims ir Lenkijai“.   

Auga pajamos, algos, išmokos, pensijos 

Didžiąją dalį biudžeto priėmimo laiko parlamentarai svarstė Seimo narių siūlymus, kuriems išvakarėse nepritarė Vyriausybė. 

Beveik visi jie parlamento salėje buvo atmesti – 2025-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokiam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas – jo siūlymu papildomai numatyta 704 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai (minėjimams ir renginiams, leidiniams ir edukacijos priemonėms bei reprezentacinių erdvių priežiūrai) bei Lietuvos kalėjimų tarnybai (darbuotojų, atsakingų už sveikatos priežiūrą ir sveikatinimą, darbo užmokesčiui didinti). 

Seimas, be to, nutarė dar 0,3 mln. eurų skirti Seimo kanceliarijos darbuotojų algoms. 

2025-ųjų valstybės biudžetą naujoji Vyriausybė koregavo minimaliai, nes jo deficitas siekia maksimalią galimą 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą, o jį žada tikslinti kitais metais. 

Praėjusią savaitę Vyriausybė pasiūlė 2025-ųjų biudžeto išlaidas padidinti beveik 42 mln. eurų, iš jų 20 mln. eurų numatyta žvyrkelių asfaltavimui, 6 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui (VSD), 5 mln. eurų – neformaliajam mokinių krepšeliui, taip pat kitoms reikmėms.  

Beto, 800 mln. eurų padidintas skolinimosi gynybai limitas – tai leis padidinti jos finansavimą iki 3,5 proc. BVP. Skaičiuojama, kad dėl to 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. BVP.  

Pasak Finansų ministerijos, kitąmet 800,1 mln. eurų skirta darbuotojų pajamų didinimui, iš kurių 394 mln. eurų –  mokytojų, dėstytojų, mokslininkų bei kitų pedagoginių ir neakademinių darbuotojų atlyginimams.

230 mln. eurų skirta medikų, 113,3 mln. eurų – ugniagesių, policijos pareigūnų, prokurorų, tyrėjų, kultūros įstaigų ir meno bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad kitąmet gydytojų atlyginimai „į rankas“ augs vidutiniškai 305 eurais (10 proc.), slaugytojų – 141 euru (10 proc.), rezidentų – 144 eurais (10 proc.), kultūros ir meno darbuotojų – 83 eurais (7,6 proc.), nuo rugsėjo mokytojų atlyginimai didės 142 eurais (8,2 proc.), dėstytojų  164 eurais (8,2 proc.). 

Pensijų augimui biudžete numatyta 616 mln. eurų. Jos didės vidutiniškai 12,7 proc.  iki 721 euro, arba 81 euru būtinąjį stažą turintiems senjorams. 

Socialinių išmokų indeksavimui skirta 425 mln. eurų, todėl didės išmokos vaikams, individualios pagalbos išlaidų kompensacijos, šalpos išmokos. Vienišo asmens išmoka kitąmet didės 10,6 proc. iki 42,29 euro. 

Kitąmet transporto lengvatoms papildomai skirta 6,5 mln. eurų – nuo balandžio 1 dienos pigiau už keliones tolimojo susisiekimo autobusais ir traukiniais mokės visi žmonės, sulaukę pensinio amžiaus.   

2025 metais valstybės biudžete numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų (su Europos Sąjungos lėšomis), o išlaidos sieks 23,1 mlrd. eurų. 

Redaktorė Roma Pakėnienė / BNS