Seniau Nemunas ties Kaunu kartais užšaldavo dar lapkritį

Štai prieš 128 metus, 1896 m. lapkričio 17 d., užšalo Nemunas. Pučiant vakarų vėjui temperatūra krito iki -12,5 °C (-10 °R) ir upė pasidengė ledu.

Kad prieš 128 metus buvo neįprastai šalta, atskleidžia ir turimi Vilniaus (bei Klaipėdos) vidutinės oro temperatūros duomenys. 1896 metų lapkritis sostinėje buvo vienas šalčiausių per beveik 250 metų oro temperatūros stebėjimų istoriją (Klaipėdoje – tarp dešimties šalčiausių per 144 metus). Tuomet vidutinė mėnesio oro temperatūra Vilniuje buvo žiemiška ir siekė -2,4 °C (1991–2020 m. lapkričio mėn. vidurkis yra +1,8 °C, t. y. net 4,2 laipsnio daugiau). Lyginant su šių laikų vidurkiais, labai šaltas buvo ir po to sekęs gruodis (-5 °C) bei sausis (-8,2 °C). Paskutinį kartą ypač šalti lapkričiai Lietuvoje buvo pasitaikę 1993 ir 1998 metais.

Dėl šaltesnių ir ilgesnių žiemų kovas seniau dažnai buvo ne pavasario, o žiemos mėnuo. Tai parodo ne tik oro temperatūros stebėjimų istorija, tačiau ir užfiksuotos datos, kuomet Nemunas pradėdavo vaduotis nuo jį sukausčiusio ledo. XIX a. pabaigoje upės srovė ledus išnešdavo tik kovo viduryje ar pabaigoje. Kartais dėl susidariusių ledo sangrūdų kildavo labai stiprūs potvyniai, o šių laikotarpis nusitęsdavo iki pat balandžio pabaigos.

Šiais laikais ledo reiškiniai išnyksta kur kas anksčiau, tačiau rizika, nors ir gerokai mažesnė, išlieka. Problemos rimtumą gerai parodė kaimyninės Latvijos pavyzdys. 2023 m. dėl ledo sangrūdų įvyko didžiausias per keturis dešimtmečius potvynis. Gera žinia, jog šiuo metu, įgyvendinant ICEREG projektą, Lietuvoje ir Latvijoje intensyviau tyrinėjamos sangrūdos. Pasibaigus projektui tikimasi, jog ledo sangrūdų sukeliamų potvynių modeliavimas ir ankstyvojo perspėjimo sistemos sukūrimas gerokai padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regiono atsparumą ledo ir sniego sangrūdų sukeliamiems potvyniams, o tai ypač svarbu atsižvelgiant į vykstančią klimato kaitą. Sukurtas modelis bus naudojamas esamai ankstyvojo perspėjimo sistemai tobulinti, naudojant informaciją apie ledo sangrūdų potvynius. Projektas padidins Latvijos ir Lietuvos pasienio regionų saugumą ir atsparumą iššūkiams, susijusiems su ledo sangrūdų sukeliamų potvynių rizika, dažnėjančia dėl klimato kaitos.

Kol kas vietoj ledo matysime plikledį

Kol kas nuolatinė ledo danga nesiformuos, tačiau vietomis formuosis plikledis, numatomi vėjuoti, su krituliais (ypač sniegu) orai, termometro stulpelis naktimis kris žemiau nulio.

Penktadienio dieną aukščiausia temperatūra – nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Šeštadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi krituliai, vyraus sniegas. Vėjas naktį pietvakarių, vakarų, 5–10 m/s vakariniuose rajonuose, 11–13 m/s, pajūryje gūsiai iki 17 m/s, dieną vakarinių krypčių, 8–13 m/s, vietomis gūsiai 15–20 m/s. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šalčio, pajūryje – apie 0 laipsnių, dieną nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktį kai kur silpni krituliai. Vėjas vakarų, pietvakarių, dieną pereinantis į pietryčių, 7–12 m/s, pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 0–5 laipsniai šalčio, vakariniame šalies pakraštyje 1–3 laipsniai šilumos, dieną 0–5 laipsniai šilumos.

Vakarų Lietuvos gyventojai perspėjami dėl stichinį meteorologinį reiškinį – žiemos reiškinių kompleksą

Šiuo metu vietomis vakarinėje šalies pusėje sninga, formuojasi šlapio sniego apdraba. Po trumpos pertraukos nakties iš ketvirtadienio į penktadienį pirmoje pusėje vakariniuose rajonuose vėl pradės snigti, daug kur snigs smarkiai, formuosis šlapio sniego apdraba. Reiškiniai tęsis iki penktadienio vidurdienio.

Šlapio sniego apdraba yra viena iš apledėjimo rūšių, apibūdinama kaip šlapio sniego sluoksnis, prilipęs prie laidų, medžių ir kitų paviršių. Tai gali laužyti medžius (ar jų šakas), nutraukti elektros linijas ir pan. Reiškinys formuojasi gausiai krintant šlapdribai, kuomet oro temperatūra laikosi apie nulį laipsnių.

Rekomenduojama vengti miškingų vietovių, aukštų, senų medžių, nestatyti šiose vietose automobilių. Lauke būti atidiems, saugotis nuo stogų galinčių kristi sniego nuošliaužų.

LHMT informacija