Seniūnijų gyventojus gąsdina jungimosi vajus

Mažėja gyventojų, turi mažėti ir administracijos

Prieš keletą savaičių į Tytuvėnus atvykę Kelmės rajono savivaldybės atstovai ir Tarybos nariai su gyventojais pasidalijo mintimis apie ketinimus sujungti Tytuvėnų miesto ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijas. Esą vis tiek abiejų seniūnijų administracija įsikūrusi tame pačiame pastate. Iš Tytuvėnų apylinkių kaimų žmonės reikalų tvarkyti atvažiuoja į tą patį pastatą kaip ir miesto gyventojai. Taigi, užtektų vienos seniūnijos ir vieno seniūno. Darbuotojų skaičius kol kas nebūtų mažinamas. O vieno seniūno atlyginimas – apie 40 tūkstančių per metus būtų sutaupytas.

Tytuvėnų miesto seniūnas Romas Čerkauskas išeina užtarnauto poilsio. O Tytuvėnų apylinkių seniūnijos seniūną Valdą Ivanauską dėl reorganizacijos tektų atleisti ir skelbti naują konkursą naujos – sujungtos seniūnijos seniūno pareigoms.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Danutė Laivienė „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog Savivaldos įstatyme rekomenduojama jungti seniūnijas, jeigu jose nėra penkių tūkstančių gyventojų.

Rajone kasmet mažėja gyventojų. Todėl ir galvojama apie administracinės naštos mažinimą.

Gyventojai sureagavo audringai

„Tačiau gyventojai sureagavo audringai, – nusivylimo neslepia D. Laivienė. – Jeigu sumanymus įgyvendintume nesitarę su gyventojais, būtų blogai. Bet, kai tariesi – dar blogiau.“

Netrukus po valdžios atstovų vizito tytuvėniškiai ir Tytuvėnų apylinkių gyventojai pradėjo rinkti parašus prieš dviejų seniūnijų sujungimą. Surinko jų beveik tūkstantį.

Gyventojai pasipiktinę, jog jungimų vajų norėta pradėti nuo tiek teritorija, tiek gyventojų skaičiumi didžiausių rajono seniūnijų. Tytuvėnuose gyvena 1859, Tytuvėnų apylinkių seniūnijos kaimuose – 2397 žmonės. Ir gimstamumas čia nemažėja. Tuo tarpu rajone yra seniūnijų, kuriose nėra nė tūkstančio ar tik kiek per tūkstantį gyventojų. Jeigu jau taip būtina jungti seniūnijas, gal pradėti nuo jų?

Juokingai tytuvėniškiams atrodo ir motyvas, kad bus sutaupytas vienas seniūno atlyginimas – 40 tūkstančių eurų. Pavadinimo keitimas ir kiti su reorganizacija susiję dalykai kainuos daugiau.

Be to, tytuvėniškių nuomone, administracinė našta turėtų būti mažinama pačioje Savivaldybėje. Mažėja gyventojų, tai ir Savivaldybėje specialistų, teikiančių jiems paslaugas, turėtų būti gerokai mažiau.

Savivaldybės administracijos direktorė tikino: „Jeigu jau gyventojai nenori, kol kas bus susilaikoma dėl seniūnijų jungimo. Specialistai analizuoja, kurios seniūnijos mažiausios ir kurias būtų galima jungti mažiausiai skausmingu būdu bei racionaliausiai.“

Pati mažiausia rajone Vaiguvos seniūnija. Joje – tik per 700 gyventojų. Tačiau teritorija – išsiplėtusi į kelias puses: dalis į Kražių, dalis – į Kelmės, dalis – į Užvenčio pusę. Prie vienos seniūnijos neišeitų prijungti. Tektų „draskyti“ ir dalimis atiduoti kitoms seniūnijoms.

Karti patirtis

Kukečių seniūnė Kristina Turevičienė sako, jog Kukečių ir Vaiguvos seniūnijų gyventojai jau šiek tiek paragavo jungimosi skonio. Šioms dviems seniūnijoms skirta tik viena specialistė socialinėms išmokoms. Pustrečios dienos ji dirba Kukečiuose ir pustrečios dienos – Vaiguvoje. Žmonės nesusigaudo, atvyksta tvarkyti reikalų, o darbuotojos neranda. Juolab, kad ir atvykti į seniūnijos centrą iš tolimesnių kaimų nėra taip paprasta. Autobusų mažai arba visai į kai kuriuos kaimus nevažiuoja. Sudėtinga ir posėdžius dėl išmokų skyrimo suorganizuoti.

„Jeigu sujungtų seniūnijas, ant dviejų kėdžių būtų priverstas sėdėti ir seniūnas –pustrečios dienos dirbti vienoje, pustrečios – kitoje seniūnijoje. O štai šiandien paskambina, kad kelius gadina daugiau nei aštuonias tonas sveriantis miškavežis. Nuvažiavau, sudrausminau. O jeigu dirbčiau kitoje seniūnijoje, negalėčiau taip operatyviai sureaguoti į gyventojų skambutį,“ – svarsto K. Turevičienė.

Seniūnės nuomone, reikėtų pasidomėti, kaip seniūnijų jungimas atsiliepia kitų rajonų savivaldai. Antai Marijampolės rajone pradėjus jungti seniūnijas, iš darbo traukiasi seniūnai.

Be to, sujungus miestelio ir kaimo seniūnijas, bus sunku dirbti ir dėl skirtingos specifikos.

Miesteliai dar labiau skriaustų kaimus

Netrukus užtarnauto poilsio išeisiantis Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas įsitikinęs, jog, sujungus seniūnijas, vienos biudžetas bus mažesnis negu dviejų atskirų seniūnijų. Tuomet atkampesni seniūnijos kaimai dar labiau kentės.

Pavyzdžiui, jeigu, kaip ketinta, būtų sujungtos Tytuvėnų miesto ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos, miestui būtų skiriama daugiau dėmesio. Čia daugiau veiksmo. Lankosi daug piligrimų ir turistų. Vyksta festivalis ir daugybė kitokių renginių. Taigi, svarbiausias dėmesys ir būtų skiriamas miestui.

Pavyzdžiui, lėšos keliams pirmiausia būtų naudojamos tvarkyti miesto šaligatvius ir lyginti asfalto duobes, o ne kaimų žvyrkeliams. Kaimai tenkintųsi tuo, kas liks.

Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Budraičių kaime gyvenanti Justina Viržintienė pasakoja, jog ir jų kaime vyko rajono vadovų ir gyventojų diskusija dėl seniūnijų jungimo.

„Žmonės labai įsiskaudinę. Išliejo viską, kas per kelis dešimtmečius susikaupę. Iš kaimo viskas atimta: mokyklos, paštas, biblioteka, kultūros namai, autobusai. Palikite bent seniūną, kuris atstovautų ne miesto, bet kaimo gyventojų interesams, – apie susitikimą pasakoja ponia Justina. – Kodėl pačioje Kelmės savivaldybėje niekas nemažėja? Etatų gal net daugėja. O kaimui neištaikoma net vieno autobuso sekmadieniais, kad žmonės galėtų nuvažiuoti į bažnyčią Tytuvėnuose.“

Pasak J. Viržintienės, jeigu kaimams būtų skiriama daugiau lėšų ir dėmesio, jie atsigautų. Ir dabar Budraičiuose daugėja jaunų žmonių. Nueini į parduotuvę ir vos ne kiekvieną savaitę pamatai naują nematytą veidą. Jaunimas nuperka ištuštėjusias sodybas ir butus. Budraičiai dar nėra visiškas užkampis, kol veikia profesinė mokykla, kurioje yra baseinas, valgykla, yra darbo vietų.

Panašios nuomonės ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pagryžuvio kaime gyvenanti mokytoja Rožė Šimkuvienė: „Padėjau parašą prieš seniūnijų jungimą. Plati, didelė mūsų seniūnija. O Pagryžuvis – gyvybingas. Dar yra ir vaikų, ir jaunų šeimų. Visi kotedžai ir pavieniai namai apgyvendinti. Jauni žmonės grįžta iš užsienio, nusiperka būstą Pagryžuvyje. Gyvenvietė prie gero asfaltuoto kelio, ir Tytuvėnai, ir Kelmė netoli – tik už kelių kilometrų. Prijungus prie Tytuvėnų seniūnijos, mums liks tik tai, kas liks. Natūralu, kad bus mažesnis finansavimas ir prioritetai būtų skiriami miestui. Vienintelis gerumas iš to prijungimo tik toks, kad mažiau valdžios.“

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Autorės nuotraukos

Viršelyje: Į Pagryžuvį, priklausantį Tytuvėnų apylinkių seniūnijai, taip pat atsikelia vis daugiau iš užsienio grįžusių ar mokslus baigusių jaunų šeimų. Tuščių kotedžų ar individualių namų beveik nėra.