Senkantys fosforo ištekliai riboja žemės ūkį, tačiau nėra padėties be išeities

Pasisavinti padeda mikroorganizmai

Žemės ūkyje augalai įprastai įsisavina vos iki 20 proc. dirvožemyje esančio fosforo. Pagrindinės to priežastys – dirvožemio erozija ir išplovimas, taip pat neefektyvus mėšlo, biologiškai skaidžių atliekų ir nuotekų naudojimas. Nors dirvožemyje gausu fosforo atsargų, augalams prieinamo yra gana nedaug, nes šie gali pasisavinti jį tik tirpios formos. Tačiau padėti augalams šiuo atveju gali dirvožemyje esantys mikroorganizmai. Pasak J. Ignatavičiaus, „Nando“ inovacijų vadovo, būtent jie išskiria tam tikras organines rūgštis ir kitas medžiagas, dėl kurių fosforas virsta augalams prieinamos formos.

„Mikroorganizmai, naudodami organines medžiagas kaip maisto ir energijos šaltinį, skaido jas į mineralinius junginius, kuriuos augalai lengvai pasisavina. Viename hektare dirbamo dirvožemio esantys mikroorganizmai sukaupia net 17,4 kilogramo fosforo, kurį iš mineralinės formos išlaisvina mikroorganizmų išskiriamos organinės rūgštys (citrinų, gliukono, oksalo ir kt.) ir sideroforai. Dalį fosforo savo reikmėms pasisavina bakterijos ir grybai. Mikroorganizmams žuvus, organinės medžiagos yra mineralizuojamos gyvųjų mikroorganizmų ir taip fosforas tampa prieinamas augalams“, – pasakoja J. Ignatavičius.

Todėl dirvožemyje esantys mikroorganizmai yra itin svarbūs tiek užtikrinant fosforo išsaugojimą mikroorganizmų biomasėje, tiek prieinamumą augalams. Kadangi chemizuotuose ir nualintuose dirvožemiuose nėra pakankamai naudingųjų mikroorganizmų, jie turi būti tikslingai ir kuo efektyviau įvedami į dirvą.

Sprendimas – mikrobiologiniai produktai

Siekiant nustatyti atskirų, papildomai į dirvožemį įterpiamų mikroorganizmų efektyvumą, 2020 m. biotechnologijų bendrovė „Nando“ pradėjo bendradarbiauti su VDU Žemės ūkio akademijos doktorantu Justinu Anušausku, pasirinkusiu „Nando“ mikroorganizmus savo disertacijos tyrimams.

„Laboratorinių tyrimų metu siekėme tiksliai identifikuoti atskirų mikroorganizmų poveikį dirvožemyje esančiam fosforui, todėl tyrimus vykdėme pasitelkę monokultūras, o lauko tyrimams taikėme „Nando“ mikroorganizmų kompleksą (Paenibacillus azotofixans, Bacillus megaterium, Bacillus mucilaginosus, Bacillus mycoides), kurį šiandien galima rasti ir mūsų mikrobiologiniuose produktuose“, – kalba įmonės inovacijų vadovas J. Ignatavičius.

Anot jo, nors mokslinėje literatūroje labiau žinomi fosforo prieinamumą augalams didinantys Bacillus megaterium, „Nando“ naudojama bakterija Bacillus mucilaginosus taip pat efektyvi siekiant padėti augalams pasisavinti fosforą.

„Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Bacillus megaterium naudoja didesnį fosforo kiekį ir juo papildo gyvų mikroorganizmų biomasę, o Bacillus mucilaginosus fosforą iš karto paverčia augalui laisvai prieinamos formos, mažiau jo palieka gyvoje biomasėje. Abi šios mikroorganizmų grupės yra itin naudingos mažinant fosforo nuostolius žemės ūkyje ir didinant jo prieinamumą augalams. Skirtingi šių bakterijų veikimo principai leidžia užtikrinti nuoseklų ir ilgalaikį augalo aprūpinimą fosforu“, – teigia J. Ignatavičius.

Lemia didesnį derlių ir efektyvesnį trąšų naudojimą

Lauko tyrimus su minėtais mikroorganizmais J. Anušauskas dvejus metus vykdė Alytaus rajone, Raubonių kaime. Analizuojant pirmųjų tyrimo metų (2020 m.) miežių grūdų derliaus rezultatus pastebėta, kad naudojant „Nando“ mikrobiologinę technologiją gaunamas 9,34 proc. didesnis derlius (šiaudų masė padidėjo tik 2,73 proc., ir tai rodo, kad didesnis produktyvumas nereiškia didesnio žalios masės auginimo ir nealina dirvožemio). 2021 m. analogiško tyrimo rezultatas – 6,97 proc. didesnis derlius, o 2022 m. fiksuotas net 17,24 proc. gausesnis derlius.

„2021 m. nustatėme, kad naudojant „Nando“ mikrobiologinį produktą augalams prieinamo fosforo kiekis padidėjo net 55,6 proc., palyginti su standartinėmis trąšomis. Naudojant produktą kartu su puse normos mineralinių kompleksinių trąšų, augalams prieinamo fosforo padidėjo tiek pat, kaip ir naudojant visą trąšų normą be biologinio preparato“, – dėsto J. Ignatavičius.

Jo teigimu, tyrimo laikotarpiu pastebėta ir teigiama preparato įtaka dirvos humusui (+0,15 proc. dirvožemio masės vienete, palyginti su standartine technologija). Taip pat tais atvejais, kai buvo naudotas biologinis preparatas, galima fiksuoti nežymiai sumažėjusį dirvos pH, ir tai patvirtina ankstesnių laboratorinių tyrimų išvadas, kad aktyvią mikroorganizmų veiklą galima fiksuoti ne tik vertinant augalams prieinamo fosforo kiekį, bet ir dirvos rūgštingumą.

Fosforo trūkumo problema susijusi tiek su senkančiais jo ištekliais, tiek su tiekimo grandinės trikdžiais bei ribotu dirvoje esančiu augalams prieinamos formos fosforo kiekiu. Todėl mikroorganizmai gali tapti efektyviu sprendimu. „Nando“ gaminami mikrobiologiniai produktai „Biostart“, „BioSpektrum WG“ ir „BioNPK Powder S“, kurių sudėtyje yra reikiamų mikroorganizmų kompleksas, padeda ne tik padidinti derlių, bet ir suefektyvinti trąšų naudojimą bei ilgainiui padaryti teigiamą įtaką dirvos humusingumui.

Partnerio turinys