Serbentyno puoselėjimas – ne tik pomėgis, bet ir verslas

Pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą užaugintų šviežių uogų, vaisių ir daržovių augintojų Lietuvoje esama jau beveik 200. Tarp jų – ir Alvyda Tamulėnaitė iš Biržų. Ūkininkė didesniame nei 30 ha plote augina pagal šią sistemą sertifikuotus juoduosius serbentus ir ekologiškas aronijas. Nors šiame rajone – net aštuoni uogų augintojai, Alvyda nepabūgo konkurencijos ir, suradusi „savo uogą“ bei pasinaudojusi paramomis pagal Lietuvos kaimo plėtros programą (KPP), drąsiai skinasi kelią į rinką. Nepamirštamas vaikystės desertas – idėja verslui Alvyda Tamulėnaitė uogas augina jau trejus metus. Biržų rajone jai priklausančiame ūkyje auga pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą sertifikuoti juodieji serbentai ir ekologiškos aronijos. Tiesa, aronijos šiame plote užima tik 2 ha. „Mama paveldėjo kelis hektarus žemės. Labai norėjosi senelio žemę, kuri buvo tiesiog pieva, paversti kultūriniu lauku. Pradėjau ieškoti informacijos, kokią kultūrą auginti. Norėjau tokios, kuri būtų vertinga savo savybėmis, tinkama perdirbti ir nereikalaujanti labai daug žmogaus rankų darbo. Iškart supratau, kad auginsiu uogas, o ne javus“, – Alvyda pasakoja, kaip į jos gyvenimą „atėjo“ serbentai. Juo labiau, šias uogas ji labai mėgsta: dar nuo vaikystės iki šiol prisimena nepamirštamo vasaros deserto – pieno su serbentais ir cukrumi – skonį. Alvydos serbentynas sparčiai plečiasi – iš kelių hektarų ploto jis išsiplėtė iki trisdešimties. Serbentai čia susodinti eilėmis, jas skiria 4 metrų tarpai, jie yra šienaujami, o pokrūmiai – ravimi. Merginai, dirbančiai kitą darbą paslaugų srityje, ši veikla yra kaip pomėgis, užimantis nemažai laiko, ypač šiltuoju metų laiku. „Dirbdama serbentyne atsipalaiduoju ir pailsiu, nors labiau pavargstu fiziškai. Kai vasarą manęs klausia, kur važiuoju po darbo – ne visiems sakau, kad į ūkį. Dažnai juokauju, kad į sodą ar daržą“, – juokiasi Alvyda. Baimes įveikė laikas ir patirtis Sugalvojusi auginti vaiskrūmius, Alvyda patirties sėmėsi iš pažįstamų ūkininkų, informacijos ieškojo internete ir įvairiuose leidiniuose. Ji jau žino, kad daugiausia darbo auginant šią kultūrą būna keletą mėnesių per metus, kai reikia prižiūrėti, ravėti vaiskrūmių tarpueilius, skinti uogas. „Labiausiai bijojau, kad, neturėdama patirties, nesuprasiu ar nesugebėsiu laiku sureguliuoti darbų, bet kuo toliau, tuo vis lengviau“, – prisipažįsta Alvyda. Paklausta, kas šioje veikloje jai teikia daugiausia malonumo, ūkininkė pasakoja, kad svarbiausios čia yra emocijos. „Maloniausia – pirma uoga. Kai pamatai, kad jau užsimezgusi, o paskui ir prisirpusią paragauji. Bet nemaloniausia – klausyti skeptikų nuomonių, kol galiausiai tenka „pastatyti“ juos į vietą. Vis atsiranda aiškinančiųjų, „kam čia tau to reikia“ ar „negi dar kažkas valgo serbentus“, – sako Alvyda. Mergina džiaugiasi, kad jos ūkininkavimo idėją palaiko draugai ir kolegos, labai padeda šeimos nariai. Parama pasiteisino ir viršijo lūkesčius Alvydos Tamulėnaitės ūkiui skirta Europos Sąjungos (ES) parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Ši parama skirta skatinti kokybiškų maisto produktų gamintojus įsitraukti į žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemas. Pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą auginami ir sertifikuoti produktai turi atitikti aukštesnius nei įprasta kokybės reikalavimus. Tai – tik lietuviški produktai, kurie pasižymi savo natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais. Jie ženklinami vartotojui lengvai atpažįstamu ženklu „Kokybė“. Ūkininkai, gavę teisę savo produkciją žymėti šiuo ženklu, įgyja konkurencinį pranašumą rinkoje, nes tai – patikimos produkcijos ženklas, patrauklus pirkėjams ir jau įgavęs jų pasitikėjimą. Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos  dalyviams skiriama 2895 Eur per metus. Parama teikiama penkerius metus. Už šią paramą jaunoji ūkininkė sukūrė etiketės, pakuotės dizainą, spausdina vizitines korteles, lankstinukus, nupirko dėžutes uogoms parduoti, padarė dirvožemio ir lapų tyrimus, taip pat kompensuotas auginamos produkcijos sertifikavimo mokestis. „Ši parama labai pasiteisino ir man atrodo viena efektyviausių. Ji orientuota konkrečiai į pardavimų skatinimą, naujų rinkų paiešką, ragina įdomiai pristatyti savo produktą, išsiskirti rinkoje ir taip didinti konkurencingumą. O tai – verslo esmė. Ypač tokia paskata aktuali mažiems ūkiams, kurie dažnai užgožiami rinkoje jau esančių dalyvių“, – tvirtina A. Tamulėnaitė. Nors šie metai nebuvo palankūs uogoms, Alvyda savo ūkio derliumi patenkinta. Ūkininkė uogas kol kas parduoda tik tiesiogiai žmonėms ir tik Lietuvos vartotojams, bet tiki – greitai jos uogos pasieks ir kaimyninių šalių rinkas. Naujas verslo planas – produkcijos perdirbimas V. Tamulėnaitė ES paramą yra gavusi ne vieną kartą. Ji yra pasinaudojusi ES parama KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. „Jei ne ši parama, turbūt nebūčiau pasiryžusi pradėti ūkininkauti“, – pripažįsta Alvyda. Už šią paramą ji įsigijo žemės ūkio technikos laukams prižiūrėti, derliui transportuoti. Aktyvi ūkininkė mano, kad tikrai ne paskutinį kartą pasinaudoja ES parama. Ji jau brandina naują verslo planą – perdirbti užaugintą produkciją. Į ką? Savo planų ji neatskleidžia. Parama gali pasinaudoti ir kiti Iki spalio 31 d. dar renkamos paraiškos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“. Paramos gali kreiptis nustatyta tvarka žemės ūkio valdą įregistravę aktyvūs žemės ūkio veiklos subjektai, dalyvaujantys vienoje iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų arba nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės. Pagal šią priemonę kompensuojamos faktiškai patirtos produktų sertifikavimo, kontrolės, tyrimų, reikalingų įrodyti atitiktį keliamiems reikalavimams, produktų etiketės, pakuotės dizaino sukūrimo ir įsigijimo ir kitos su įsitraukimu į kokybės sistemą susijusios išlaidos. Parama teikiama ne ilgiau kaip penkerius metus. Didžiausia galima paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus gali siekti: - ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur; - ES pripažintų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 776 Eur; - nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur. Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).