2021-ųjų vasarą Lietuvą nustebino Padievaičio piliakalnio grožis ir mūsų kraštui ypatingą svarbą suteikianti istorija – tvarkant piliakalnį, Kultūros paveldo departamentas paskelbė, kad čia stovėjo pirmoji Gedimino tvirtovė, buvusi savotiška Lietuvos valstybės „karine baze“ Žemaitijoje.
Piliakalnio ir priešpilio tvarkybos darbus Šilalės savivaldybė atliko už tarptautiniam projektui „Šilalės ir Sovetsko istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas“ skirtas Europos Sąjungos lėšas – 445,1 tūkst. Eur. Projektas turėjo baigtis 2021m. gruodžio mėnesį, tačiau jo dokumentų tvarkymas „įveiktas“ tik pernai. Sutartį su Sovesko miestu bei kitais Kaliningrado srities miestais partneriais – Slavsku bei Momonovu – Šilalės savivaldybė nutraukė 2022 m. vasario mėnesį, Rusijai užpuolus Ukrainą.
Tai, jog dabar Sovetsko miestas iš Šilalės savivaldybės reikalauja 57 tūkst. Eur, paaiškėjo praėjusį ketvirtadienį, savivaldybės tarybai svarstant rajono biudžeto pakeitimus. Perskirstydama biudžetą, savivaldybės administracija paprašė tarybos teisinės pagalbos išlaidoms papildomai numatyti 14 tūkst. Eur. Nors šiemet iš biudžeto savivaldybė bylinėjimuisi buvo skirta 30 tūkst. Eur, šios sumos neužteko teisininkams samdyti ir teismų išlaidoms apmokėti.
Šilalės savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas Artūras Mikalauskas politikams aiškino, kad šiuo metu savivaldybė turi dvi nebaigtas bylas, tačiau grėsmingiausiai atrodo būtent iš Kaliningrado arbitražinio teismo atsiųstas ieškinys.
Pasak A. Mikalausko, Lietuva yra denonsavusi (pranešusi, kad nutraukia) teisinės pagalbos sutartį su Rusijos Federacija, tačiau šis sprendimas galutinai įsigalios tik ateinančių metų sausio 21 d. Kol tai neįvyks, abiejų šalių teismų sprendimai tampa privalomais.
„Kol Lietuvos valstybės teisinės pagalbos sutartis su Rusijos Federacija nėra nutraukta, mes turime reaguoti į teismo pranešimą. Didelė tikimybė, jog Lietuvos teismai Kaliningrado arbitražinio teismo sprendimą gali pripažinti tinkamu ir tada savivaldybei teks patenkinti ieškinį bei padengti bylinėjimosi išlaidas“, – neslėpė A. Mikalauskas.
Savivaldybės teisininkas tikino, jog Šilalės savivaldybės sprendimas nutraukti bendradarbiavimo sutartį su Sovesko miestu neturėjo jokios įtakos projekto „Šilalės ir Sovetsko istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimas“ finansavimui, nes, prasidėjus karui, ES sustabdė visų Rusijos projektų finansavimą.
„Bet jie bylinėjasi ne su techniniu sekretoriatu, nutraukusiu finansavimą, o su mumis, nes šį projektą administravo Šilalės savivaldybė“, – sakė savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas.
Šilalės savivaldybės meras Tadas Bartkus teigė girdėjęs, kad jau yra buvę panašių situacijų, tačiau ar savivaldybės, kurioms pretenzijų turėjo buvę Rusijos partneriai, mokėjo priteistas sumas, meras sakė nežinantis. Kad ir kokį sprendimą priimtų Kaliningrado arbitražinis teismas, jį turėtų svarstyti ir visų procesinių procedūrų teisėtumą įvertinti Lietuvos aukščiausiasis teismas.
„Niekas dėl to, kas atsitiko, nėra kaltas. Tokia buvo valstybės pozicija, visi nutraukė buvusias sutartis, nors jos tik iš dalies susijusios su projektu, finansavimui jokios įtakos neturėjo“, – „Šilalės artojui“ teigė meras.
T. Bartkaus duomenimis, Šilalės savivaldybei atsiųstas ieškinys yra parašytas rusų kalba, todėl savivaldybės administracijos specialistai parengė raštą Kaliningrado arbitražiniam teismui, kuriame prašoma ieškinį išversti į lietuvių kalbą, kaip tai numato procedūros. Be to, pasak mero, savivaldybės teisininkai rengia raštą ir mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijai.
„Laukiame, kol pradės dirbti nauja Vyriausybė, nes dabartinei šie reikalai, manau, jau nerūpi“, – svarstė meras.
Šilalės savivaldybė su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities miestais įgyvendino tris bendradarbiavimo per sieną projektus. Ryšiai su Mamonovo savivaldybe leido šilališkiams rekonstruoti miesto stadioną, o bendradarbiaujant su Slavsku buvo gauta lėšų savivaldybės tarybos posėdžių salei modernizuoti. Abu šie projektai jau buvo įgyvendinti anksčiau. Nutraukus bendradarbiavimo sutartis, buvo nepasibaigęs tik Šilalės ligoninės įgyvendinamas projektas „Medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimo programa Baltijsko ir Šilalės miestuose“. Nors tada ir kilo grėsmė, jog Šilalės ligoninė gali negauti 160 tūkst. Eur, viskas, regis, išsisprendė.
Belieka tikėtis, kad kažkaip pavyks išspręsti ir dabartines šalies agresorės pretenzijas.
Daiva BARTKIENĖ