Skurdo statistika

Skurdo rizikos lygis 2024 m. šalyje sudarė 21,5 proc. ir, palyginti su 2023 m., didėjo 0,9 procentinio punkto. 2024 m. apie 620 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2023 m., padidėjo 9,2 proc. ir sudarė 616 EUR per mėnesį vienam asmeniui ir 1 294 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Už skurdo rizikos ribą mažesnes ekvivalentines disponuojamąsias pajamas mieste gavo 18 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,5 proc., kituose miestuose – 24 proc.), kaime – 29,4 proc.

Labiausiai skursta 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai

Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2024 m. jis sudarė 36,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,8 procentinio punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2023 m.) buvo 539,1 EUR ir sudarė  87,5 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija nuo 2014 m. yra mažesnė už skurdo rizikos ribą, tačiau paskutinius trejus metus šis skirtumas mažėjo.

Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2024 m. sudarė 19 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 17,3 proc.

Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. buvo 16,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 1,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 0,5 procentinio punkto ir 2024 m. sudarė 25,3 proc.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,3 proc., tarp bedarbių – 59,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 39,9 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto, bedarbių asmenų – išliko toks pat, senatvės pensininkų – padidėjo 0,7 procentinio punkto.

Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo nuo 8,8 iki 7,5 procentinio punkto. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2024 m. padidėtų nuo 31,6 iki 49,1 proc.

Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 5,8 proc. gyventojų

Praėjusiais metais absoliutaus skurdo riba buvo 446 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 937 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Didėjant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiuotų pajamų, reikalingų minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti, dydžiui absoliutaus skurdo riba, palyginti su 2023 m., padidėjo 26 proc.

Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2024 m. sudarė 5,8 proc., palyginti su 2023 m., jis padidėjo 2,2 procentinio punkto. 2024 m. apie 167 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 4,2 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 3,9 proc., kituose miestuose – 4,7 proc.), kaime – 9,3 proc.

Darbingo amžiaus asmenų absoliutus skurdo lygis buvo didesnis nei vaikų iki 18 metų amžiaus ar pensinio amžiaus asmenų. Pernai jis sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 2,5 procentinio punkto.

Namų ūkiuose su vaikais absoliutaus skurdo lygis 2024 m. sudarė 5,3 proc. ir, palyginti su 2023 m., padidėjo 2,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų absoliutaus skurdo lygis per metus padidėjo 2,3 procentinio punkto ir pernai sudarė 6,3 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (9,4 proc.) ir asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 14,2 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 2,5 proc., tarp bedarbių – 35,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,9 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2023 m., padidėjo 0,7 procentinio punkto, bedarbių – 11,7, senatvės pensininkų – 1,3 procentinio punkto.

Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo vieno suaugusio asmens su vaikais absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2024 m. padidėtų nuo 14,2 iki 33 proc.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2024 m. sausio–balandžio mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 6,7 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: skurdo rizikos lygis šalyje netoleruotinai aukštas

„Statistika, kurią šiandien paskelbė Valstybės duomenų agentūra, patvirtina tai, kas žinoma jau daug metų – skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra netoleruotinai aukštas. Pagal paskelbtus skaičius tikėtina, kad Lietuva pagal skurdo rizikos lygį pateks į prasčiausių šalių visoje Europos Sąjungoje trejetą – prastesnius rodiklius turi tik Bulgarija ir Latvija“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja Jekaterina Navickė.

Pasak jos, skurdo problema savaime neišsisprendžia net esant ekonominiam augimui. Skurdo priežasčių yra labai daug ir jos yra kompleksinės. Paminėti trys svarbiausi aspektai – netoleruotinai aukštas skurdo rizikos lygis tarp pensinio amžiaus žmonių, skurdas tarp tėvų vienų auginančių vaikus ir skurstantys bedarbiai.

 Buvo nuveikta nemažai darbų tam, kad situacija gerėtų – pavyzdžiui, padidinta bazinė pensijos dalis. Tačiau akivaizdu – to nepakanka. Vienas iš pagrindinių tikslų – siekti dar spartesnio „Sodros“ senatvės pensijos individualios dalies didinimo. Taip pat planuojama peržiūrėti vaiko išlaikymo išmokas bei šalpos pensijų indeksavimo tvarką. Numatyti kryptingi sprendimai ir sprendžiant skurdo tarp bedarbių klausimą – išmokų dydžių korekcijos, apsauga nedarbo atveju, lankstesnė ir labiau subalansuota išmokų tvarka. 

Valstybės duomenų agentūros informacija