Sodininkystė – rizikos sritis

Pasirinko sodininkystę

M. Bulovas sodininku tapo įkvėptas tėvų – Svetlanos ir Virgilijaus – pavyzdžio, kurie beveik prieš ketvirtį amžiaus Rokiškio r. 4 ha plote įveisė verslinį obelų ir kriaušių sodą. Sode dominuojantys vaismedžiai buvo obelys. „Man tada buvo vos 11 metų, todėl aš augau kartu su sodu, matydamas visus sodininkystės rūpesčius ir pagal galimybes padėdamas tėvams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo M. Bulovas.

Atėjus laikui rinktis profesiją, to net daryti nereikėjo, M. Bulovas buvo tvirtai nusprendęs savo gyvenimą susieti su sodais. Įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (tada Aleksandro Stulginskio universitetą) ir baigė sodininkystės ir želdininkystės studijas. Studijuodamas jis ne tik gavo daug vertingų žinių, bet ir, susipažinęs su kitais sodininkais, sužinojo apie jų patirtį.

Iš karto po mokslų baigimo M. Bulovas perėmė tėvų sodą ir jau beveik dešimtmetį jam savarankiškai vadovauja, o abu tėvai, turintys kitus darbus, teisininke dirbanti žmona Lina ir šešiametis sūnus Jonas padeda.

„Sodininkystė mane žavi išskirtinumu žemės ūkyje. Nesigailiu ją pasirinkęs, nors, kaip ir kiekviename versle, iššūkių netrūksta. Tai jau antrai kartai perduotas mūsų šeimos verslas“, – kalbėjo M. Bulovas.

Išplėtė plotus

Tėvų sode augo tų veislių vaismedžiai, kurias patirties neturintiems naujiesiems sodininkams rekomendavo sodininkystės ir daržininkystės specialistai. Taip buvo pasodintos ‘Šampinion’, ‘Alva’, ‘Lobo’, ‘Gloster’, ‘Nova’ veislių obelys. „Vienos jų buvo skirtos ekologinei sodininkystei, kitos – priešingai – buvo labai jautrios ligoms, tad reikėjo daug apsaugos priemonių. Todėl pirmąjį sodą iki šiol vadiname mokomuoju“, – sakė ŪP pašnekovas.

M. Bulovas sodą labai greitai išplėtė iki 11 ha. Pasodino naujausių, bet jau spėjusių pasiteisinti vaismedžių veislių. Bulovų soduose šiemet auga daugiau kaip 15 tūkst. keliolikos desertinių veislių vaismedžiai.

„Orientavausi į tas veisles, kurių obuolių pageidavo pirkėjai. Pagrindinė veislė išliko ‘Šampinion’, pasižyminti ypač geromis skonio savybėmis, bet ne itin dideliu atsparumu šalčiui. Iš lietuviškų veislių sodinome ‘Auksį’, bandome naujas veisles ‘Skaistis’, ‘Poema’, dar nežinome, ar jos pasiteisins. Pasodinome daugiau ‘Redkroft’ ir ‘Rajka’, jau augusių mūsų sode, veislių obelų. Atsižvelgdami į pirkėjų pageidavimus, ypač iš Vilniaus krašto, pasodinome ‘Bogatyr’ veislės obelų, kurios užaugina rūgštesnio skonio obuolius. Juos renkasi žmonės, negalintys dėl sveikatos ar nemėgstantys saldžių obuolių bei jaučiantys nostalgiją senosioms veislėms. Ko prašo, tą stengiamės ir užauginti“, – akcentavo M. Bulovas ir pridūrė, kad daugelis lietuvių labiausiai mėgsta saldžius, sultingus ir minkštus obuolius.

Sodininko pastebėjimu, išsirinkti veisles pagal aprašymus gana sudėtinga, nes ne viskas praktikoje būna taip, kaip parašyta. Skiriasi dirvožemiai ir klimato sąlygos Lietuvos regionuose. Vienuose kai kurios veislės puikiai pasiteisina, kituose tenka jų atsisakyti.

Išplėstuose sodų plotuose M. Bulovas augina jau pasiteisinusias kriaušių veisles ‘Paten’ ir ‘Mramornaja’. Abiejų šių veislių kriaušių skonio savybės puikios – ‘Mramornaja’ ankstyvesnė, skirta greitam vartojimui, o ‘Paten’, laikoma standartiniame vaisiams skirtame šaldytuve, išsilaiko iki Kalėdų ir Naujųjų metų.

„Bandome auginti ‘Ksena’ veislę, tačiau, ko gero, šios kriaušių veislės teks atsisakyti, nes jau trečias sezonas, ir nors žiemos nepasižymėjo dideliais šalčiais, ant kamienų vis atsiranda žievės papleišėjimų. Vadinasi, pašąla patys vaismedžiai“, – kalbėjo redakcijos pašnekovas.

M. Bulovo nuomone, Lietuvoje nėra didelio kriaušių veislių pasirinkimo, nes daugelis neatsparios šalčiams, todėl ekonomiškai neapsimoka jų auginti, ypač šiaurės rytų Lietuvoje.

Didžiąją dalį sodinukų Bulovai pasiruošia patys, pirkdami dauginamąją medžiagą ir norimą veislę įskiepydami akiavimu. Šis būdas pasirinktas ir dėl patikimumo, ir dėl ekonomiškumo.

Kadangi sodas yra žemaūgių veislių, sodininkas pasirinko atitinkamus poskiepius P60 ir B396. Tarp žemaūgių veislių obelų eilių yra 4 m tarpas, o tarp obelų – 1,5 m. „Augesnes ‘Bogatyr’ veislės obelis pasodinome kas 3 m, tarp eilių palikdami
5 m. Tankiau susodinus, vėliau joms suvešėjus, nebūtų galima atlikti sodo priežiūros darbų“, – aiškino M. Bulovas.

Dauginasi patys

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Marius Bulovas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.