Šokiruojantis atvejis Turkijos pasienyje galimai paskatins gyvūnų gerovės klausimo svarstymą ES

Transporto priemonėse Turkijos pasienyje įkalinti gyvūnai buvo itin prastai prižiūrimi, šeriami. Karvės buvo priverstos iki kulkšnių stovėti savo mėšle, kai kurios tokiomis sąlygomis veršiavosi. Kelios iš jų nugaišo.

Viena pirmųjų reagavo ir apie nerimą keliančią situaciją pranešė organizacija Animal Welfare Foundation (AWF).

„Turkijos valdžia privalo veikti nedelsiant! Reikalaujame, kad gyvūnai Kapikule (sienos kirtimo punkte – ŪP red.) būtų nedelsiant išleisti ir aprūpinti pakankamu vandens ir pašarų kiekiu, kad galėtų veršiuotis. Gyvūnų kančios turi tuoj pat baigtis!“, – į gyvūnų gelbėjimo kampaniją nedelsdama taip pat įsijungė Animals’ Angels reikalaudami imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų padarytas galas Turkijos pasienyje „siaubingomis sąlygomis“ laikomų gyvūnų kančioms.

Sunkvežimių sulaikymo priežastis buvo biurokratinė. Vokietijos Brandenburgo žemė, kuri yra sulaikytųjų gyvūnų kilmės vieta, vos gyvajam kroviniui išvykus, buvo paskelbta mėlynojo liežuvio ligos paveikta teritorija. Gyvūnams atliktas ligos testas buvo neigiamas, to nepaisant Europos gyvūnų vežimo sistema TRACES dėl duomenų bazės klaidos užblokavo sunkvežimių judėjimą ar grįžimą į Vokietiją. Taip gyvūnai tapo įkalinti Turkijos pasienyje.

Pažymima, kad Turkija yra svarbi gyvų galvijų importuotoja iš ES. Kaip pažymi gyvūnų gerovės organizacijos, gyvų gyvūnų vežimas iš ES į Turkiją trunka varginamai ilgai, kartais kelias dienas ar net savaites. Neretai Bulgarijos ir Turkijos pasienyje kyla problemų dėl veterinarinių patikrinimų ar dokumentų, o kol sprendžiamos problemos, gyvūnai pasmerki laukti prastomis sąlygomis be tinkamos priežiūros.

Tačiau pastarasis atvejis, atrodo, gyvūnų gerovės nepaisymu pranoksta kitus.

„Vokietijos valdžios institucijos žinojo apie ekstremalią padėtį nuo rugsėjo 23 d., tačiau nesikišo“, – piktinasi AWF. Pasak organizacijos, nuo tos datos gyvūnų dalia buvo palengvinta tiek, kad jie buvo trumpam iškraunami, aprūpinami vandeniu ir pašarais bei apgyvendinami laikiname tvarte. Spalio 2 dieną jie vėl buvo pakrauti į furgonus. Gyvūnų sąlygos blogėjo su kiekviena diena.

AWF išdėstė tolesnių įvykių chronologiją: spalio 11 d. Brandenburgo žemė priėmė sprendimą šiuos gyvūnus paskersti; spalio 14-osios vakarą jie buvo nugabenti į netoli sienos esančią skerdyklą (daugelis telyčių ir naujagimių veršelių jau buvo nugaišę furgone), o spalio 15 d. paskersti netaikant anestezijos. Nugaišusių gyvūnų kūnai liko furgonuose, kad vėliau būtų išmesti į atliekų sąvartyną.

Apskundė teismui

Vokietijos žiniasklaida praneša, kad gyvūnų gerovės organizacija „Four Paws“ spalio 18 d. pateikė ieškinį teismui, kaltindama veterinarijos tarnybą, kuri atsakinga už išmuitinimą, taip pat atsakingus vežėjus ir organizatorius žiauriu gyvūnų gabenimu iš Brandenburgo į Turkiją. Organizacijos teigimu, šioms transporto priemonėms neturėjo būti leista išvykti. „Veterinarijos institucijos neatsakingai veža gyvūnus į užsienį, nepaisant siaučiančios mėlynojo liežuvio ligos. Kadangi Vokietija nuo 2024 m. rugpjūčio prarado šalies, kurioje nėra šios ligos, statusą, reikėjo tikėtis, kad trečiosios šalys nepriims gyvūnus“, – cituojama „Four Paws“ gyvūnų pervežimo ekspertė Ina Müller-Arnke.

Jau anksčiau siekta stabdyti eksportą į Turkiją

Kelios gyvūnų gerovės organizacijos nuo 2010 m. siekia nutraukti gyvų gyvūnų vežimą į Turkiją.

Jos teigia atlikusios penkerius metus trukusį tyrimą, o tuomet kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos stabdyti gyvų gyvūnų eksportą šia kryptimi. Tvirtinama, kad Kapikule, kuris yra Turkijos pusėje nuo Bulgarijos ir Turkijos sienos, nėra infrastruktūros gyvų gyvūnų importui, nėra patalpų, kuriose gyvūnus būtų galima laikyti susiklosčius probleminėms situacijos ar užtrukus kelionei, gyvūnams pailsinti. Gyvūnai paliekami perpildytuose sunkvežimiuose automobilių stovėjimo aikštelėje, saulės atokaitoje, kur yra tik viena vandens žarna. Kai kuriomis dienomis čia stovi 30 sunkvežimių su gyvuliais. Be to, Turkijoje esą apskritai nėra nė vieno kontrolės posto, kuriame gyvūnai galėtų būti iškrauti, jais galima būtų tinkamai pasirūpinti. Oro temperatūra vasarą siekia 45 laipsnių karščio, o žiemą ji nukrenta žemiau nulio, neretos pūgos.

Ragina persvarstyti ES teisės aktus

Gyvūnų gerovės gynėjai ragina ES Parlamentą ir Tarybą persvarstyti teisės aktus dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir nutraukti nereikalingas gyvūnų kančias. Siūloma apskritai uždrausti gyvų gyvūnų eksportą į trečiąsias šalis; juos gabenti juos jūra; vežti nenujunkytus gyvūnus ir kt.

„Nors Europos Komisija praėjusiais metais pasiūlė gyvūnų vežimo reglamento reformas, jose trūksta ambicijų skatinti realius pokyčius. Matome akivaizdžius galiojančių ES teisės aktų pažeidimus, pvz., tebesitęsiantį nenujunkytų veršelių vežimą iš Airijos į Prancūziją, kuris tęsiasi be pasekmių. FOUR PAWS ragina Europos Parlamentą ir valstybes nares šalinti dabartinių teisės aktų spragas skatinant griežtesnes sankcijas ir iš dalies keičiant ES Komisijos pasiūlymą užtikrinti gyvūnų gerovę juos vežant“, – teigia aktyvistė iš „Four Paws“ Corinna Reinisch.

Parengė Irma Dubovičienė