Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024
Ashburn +17,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 15 Bir 2024

Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Sostinėje gali pakvipti srutomis

2024/03/08


Lietuvoje stinga organinių trąšų, kurių taip reikia dirvožemiui, tačiau susidaro įspūdis, kad ministerijų atstovams mėšlas – lyg kokia itin kenksminga medžiaga, kurios nevalia net pajudinti be aukštų viršininkų leidimo. Po pernykščio šlapio rudens, kai vyko kadrilis – leisti ar neleisti tręšti – buvo sugalvota kone kiekvienam ūkiui paskirti po mėšlo prižiūrėtoją, koreguojama tręšimo tvarka. Tačiau, pasak žemdirbių organizacijų, reikalavimai ne normalizuoti, kaip žadėta, o tik dar labiau pabloginti.

Žadėjo pagerinti, bet pablogino

Vienas iš šių metų sausį vykusio istorinio Lietuvos žemdirbių protesto reikalavimų – netaikyti perdėtų aplinkosauginių mėšlo, srutų tvarkymo ir kitų sąlygų gyvulininkystei. Dar pernai, kai ne vieno krašto ūkininkai dėl įmirkusių laukų negalėjo išvežti mėšlo ir tręšti, prašyta nustatyti protingus tręšimo terminus. Žemdirbiams jau buvo susidaręs įspūdis, kad ir Aplinkos ministerijos (AM), ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybės pagaliau suprato, jog reikia pataisyti mėšlo ir srutų tvarkymo aprašą pagal protingumo kriterijus. Tačiau išvydę šios tvarkos pakeitimus – nusivylė, nes žadėtų pokyčių nėra, tręšimo datos nepakeistos.

„Vėl buldozeriu prieš ūkininkus“, – „Ūkininko patarėjui“ piktinosi abiem ministerijoms ir Seimo Kaimo reikalų komitetui pastabas dėl dviejų ministrų pasirašyto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimo išsiuntusi Telšių r. ūkininkų sąjungos (TRŪS) vadovė Zita Dargienė.

Ji perspėjo, kad telšiškiai nepamiršo savo akcijos „Mėšlo iššūkis“, kurią organizavo praėjusį rudenį. Tąkart ūkininkai su srutvežiais buvo susirinkę Telšiuose, bet kalbėjo, kad gali pasiekti ir Vilnių. „Tos minties neatsisakome, nes nieko nepakeitė, tad srutvežiais pasieksime ir sostinę. Ministerijos dar turi nemažai laiko, kad atsižvelgtų į mūsų siūlymus ir pastabas. Juk mes neprašome nei pinigų, nei ko kito, tik pakoreguoti datas – elementaraus ir logiško dalyko“, – apie pasiryžimą nenuleisti rankų kalbėjo ūkininkė.

Žemaitijoje laikoma dar nemažai galvijų, daug kur kitkuo verstis būtų sudėtinga, tad žemaičiai aktyviai prašo neįsprausti ūkių į nepajudinamus rėmus ir nepamesti proto. Tačiau jo kaip nėra, taip nėra.

„Tręšimo mėšlu sąlygų nepagerino, tik pablogino. Vasario 6 d. įvykusiame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos susirinkime, kuriame dalyvavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pasirodė, kad jis sutinka, jog rudenį tręšti būtų galima iki gruodžio 1 d., o pavasarį pradėti nuo kovo 1 d. Ministras sakė buvęs įtikintas dėl tokių terminų, jeigu ūkininkai laikosi kitų sąlygų – netręšia ant įmirkusios, įšalusios ar apsnigtos žemės. Bet susipažinus su ŽŪM parengtu ir vasario 15 d. pasirodžiusiu pakeistos tvarkos projektu, gerų pokyčių nematyti. Ar tai reiškia, kad ŽŪM vėl eina prieš ūkininkus?“ – stebėjosi Z. Dargienė.

Įžvelgia pasityčiojimą

ŽŪM siūlo palikti jau nustatytą tręšimo mėšlu ir srutomis draudžiamą terminą – nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d., nors gana dažnai dėl gamtos sąlygų ūkininkai galėtų laviruoti ir pavasarį tręšti anksčiau, o rudenį – vėliau. Bet sostinės viršininkai mano kitaip.

Tiesa, projekte įvedama nauja sąlyga dėl galimo vėlesnio tręšimo laikotarpio pabaigos visoje šalyje arba atskiruose regionuose, kai pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) raštu ŽŪM pateiktą 3 ateinančių parų prognozę numatoma vidutinė oro temperatūra yra ne žemesnė kaip +5 ℃. Tokiu atveju terminas gali būti pratęsiamas iki 3 dienų iki gruodžio 1 d. imtinai. Paskelbus vėlesnę tręšimo skystuoju mėšlu ir srutomis pabaigą, galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc., į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg/ha, draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos. O ankstesnė tręšimo laikotarpio pradžios data būtų nustatoma tada, kai 4 paras iš eilės faktinė vidutinė oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip +5 ℃.

„Kiek pasižiūrėjome duomenis, Lietuvoje pagal standartinę klimato normą +5 ℃ vidutinė paros temperatūra perkopia balandžio 7 d., o rudenį – lapkričio pirmąją. Vadinasi, pagal tokias standartines sąlygas niekados nebūtų nei paankstinama, nei pavėlinama tręšimo data. Tai ir vėl tyčiojamasi iš ūkininkų“, – konstatavo Telšių r. ūkininkė.

Ji aiškino, kad mėšlo tręšimo pagrindiniai apribojimai turėtų būti nustatomi ne pagal temperatūrą, o pagal dirvos įšalimą, įmirkimą ir apsnigimą. „Prisiminus 2023 m., kai buvo prašoma pavėlinti tręšimo terminą, tai pagal siūlomą naują tvarką to nebūtų galima padaryti. Žemiau +5 ℃ vidutinė paros temperatūra nukrito lapkričio 14–15 d., o tinkamos oro sąlygos tręšimui buvo nuo lapkričio 17 d. iki 22 d., bet vidutinė paros temperatūra buvo mažesnė nei +5 ℃“, – dėstoma telšiškių valdžiai išsiųstame rašte. Jame siūloma nustatyti draudžiamą tręšti laikotarpį nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Tai leistų ūkininkams pradėti tręšti laukus, kai tik būtų tam tinkamos sąlygos, ir nereikėtų nustatinėti nei oro temperatūros, nei kitų parametrų.

Svetur daugiau lankstumo

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys neslėpė nusivylimo, kad, keičiant tręšimo mėšlu ir srutomis tvarką, nieko gero nepadaryta. „Panašu, kad jeigu sutiksime su tokiu pakeistu aprašu, tai neturėsime galimybės prašyti terminų pratęsimo. Jeigu nebūna tokia temperatūra, kokia nurodyta apraše, o situacija ekstremali, kaip buvo pernai rudenį, ir negali mėšlo ar srutų išvežti, tada kur jas dėti?“ – retoriškai klausė ūkininkas.

Plungiškis sakė neseniai grįžęs iš Nyderlandų, kur lankėsi pieno ūkiuose. Ten ūkininkai tik kraipė galvas, išgirdę, kaip pas mus griežtai reglamentuojamas tręšimas organika. „Aišku, Nyderlanduose šiek tiek kitokios oro sąlygos, bet ten reikalavimai dėl mėšlo ir srutų tvarkymo nėra tokie griežti, kaip pas mus. Ten šiuo metu nedraudžia vežti srutų į laukus, bet ūkininkai patys kol kas to nedaro, nes laukai įmirkę. Toje šalyje į tai žiūrima lanksčiau, nors ten gyvulių tankis yra didelis. O mes esame labai suvaržyti“, – ŪP apgailestavo M. Kaktys.

Ministrai nesusitaria?

Į abu ministrus dėl pakeisto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo kreipėsi ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Pasak šios organizacijos generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, naujas aprašas nė kiek nepalankesnis žemdirbiams nei galiojantis dabar, jame neatsispindi protesto reikalavimai, be to, jis teikiamas net nesulaukus mokslininkų išvadų.

LŽŪBA kreipimesi teigiama, kad nurodomos sąlygos dėl temperatūros, kada gali būti pavėlintas ar paankstintas tręšimas, yra visiška fantazija, žemdirbių kvailinimas ir niekai. Taip pat pabrėžiama, kad dar keisčiau atrodo, jog ŽŪM priešinasi aplinkos ministro sutikimui tręšimo termino pabaigą nustatyti gruodžio 1 d. Tai jis išsakė Lietuvos pieno gamintojų ir LŽŪBA susirinkime. „Kiti aprašo projekto pakeitimai, išskyrus 10 punkto detalesnį išaiškinimą, yra tik bloginantys sąlygas tiems, kurie užsiima gyvulininkyste, todėl mūsų asociacija tokiam aprašo projektui nepritaria. Toks ŽŪM veikimas dar kartą parodo jos nuoseklią politiką, nukreiptą prieš žemės ūkio produkcijos gamybą, ypač gyvulininkystės. Pavyzdžių apstu“, – konstatuojama LŽŪBA rašte.

Bijo prarasti valdžios įrankį?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis