Startavo „Agromaisto Forumas 2024“

Renginio organizatorė „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė, Europos klasterių aljanso viceprezidentė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pasveikino visus forumo dalyvius ir pristatė renginio programą bei tikslus. Mūsų portale renginys jau buvo anonsuotas.

Forumo prasmė – siekimas tikslų įgyvendinimui pritraukti visas suinteresuotas puses

Specialiai „Ūkininko patarėjui“ K. Šermukšnytė-Alešiūnienė forumo tikslus pakomentavo taip:

„Šiandien šiame forume mes daugiausia kalbame apie ateities perspektyvas – kokią mes turime maisto grandinės viziją. Prieš kelis metus, kai mes pradėjome skaitmeninę transformaciją, pradedant įgyvendinti Žaliojo kurso iškeltus tikslus, pamatėme, kas konkrečiai veikia, kas – neveikia, o kur reikėtų tobulinti ir į kurią pusę judėti. Tuomet labai aiškiai pamatėme, jog į šių tikslų įgyvendinimą reikia įtraukti visus: ūkininkus, maisto pramonę, galutinius vartotojus, be to, kas labai svarbu – politikos formuotojus bei verslo bendruomenę. To reikia, kad visi dalyvautų numatytuose pokyčiuose, priešingu atveju mes negalėsime sujungti grandinės ir procesinis vyksmas tiesiog neprasidės... Tai štai šiame forume mes ir bandome sujungti visą šią grandinę, nes viskas prasideda nuo bendradarbiavimo. Šiandien dar daug kalbėsime apie skaitmenines inovacijas, kaip šioje srityje mums gali pagelbėti dirbtinis intelektas – kaip regeneracinį dirbtinį intelektą galima pritaikyti žemės ūkyje ir daugelį kitų inovatyvių dalykų.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius apžvelgė Lietuvos ir pasaulio agrosektoriaus perspektyvas, geopolitinę situaciją bei laukiančius ateities iššūkius ir sudalyvavo netrukus prasidėjusioje diskusijoje, kurią pristatė „EIT Food CLC North-East“ direktorė Marija-Liisa Meurice.

Diskusijos temos

Diskusijoje „Ateities laukas: Agromaisto sektoriaus transformacija atsparumui ir tvarumui užtikrinti“ pranešėjai dalinosi įžvalgomis apie svarbiausias sąsajas tarp tvarumo, inovacijų ir konkurencingumo agromaisto sektoriuje.

Buvo išskirtos trys svarbiausios temos:

• Strateginių partnerysčių vaidmuo stiprinant atsparumą ir tvarumą agromaisto sistemose.
• Europos Sąjungos vizija dėl skaitmeninės ir Žaliojo kurso transformacijos agromaisto sektoriuje, akcentuojant atitikimą EK vadovės Ursulos von der Leyen 2024–2029 m. iškeltiems prioritetams.
• Lietuvos lyderystė skatinant pramonės inovacijas ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, prisidedant prie regioninio ir pasaulinio konkurencingumo.

Neobjektyvi emisijų apskaita

Diskusijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Europos Komisijos Klimato veiksmų generalinio direktorato Žemės ūkio ekonomikos ir anglies pašalinimo skyriaus vadovas Christian‘as Holzleitner‘is akcentavo emisijų mažinimo svarbą bei EK indėlį į šį procesą, kviesdamas į bendrą veiklą įsijungti visus žemės ūkio sektorius, laikantis Komisijos nustatytų taršos normatyvų. Būtent ši diskusijos dalis labiausiai sudomino ir Forume dalyvavusį LŽŪBA prezidentą Eimantą Pranauską.

„Mums aktualiausia yra emisijų apskaita, - specialiai „Ūkininko patarėjui“ sakė E. Pranauskas. – Kaip ir įvardinta šiame Forume: „anglis – kaip valiuta“. Kaip tik rytoj aš dalyvausiu Copa-Cogeca posėdyje, kuriame svarstysime kitą šio klausimo medalio pusę, t. y. temą „anglis – kaip mokestis“... Kitaip tariant, čia mes kalbame apie anglį, kuri gali generuoti ūkininko pajamas, o ten kalbėsime apie tai, kad tos pačios emisijos gali būti apmokestintos. Ir šioje vietoje mums svarbiausias dalykas, kad emisijų apskaitos metodologija būtų objektyvi. O dabar mes matome, jog ši metodika yra nepatikima, nuolat kintanti ir neobjektyvi“.

Užtikrinti pažangą

Be minėtų svečių bei organizatorių diskusijoje aktyviai dalyvavo ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, kuris taip pat specialiai mūsų leidiniui pakomentavo, kokius mato svarbiausius šio Forumo akcentus:

„Mūsų diskusijoje didžiausi akcentai buvo skirti inovacijoms maisto ir žemės ūkio sektoriuje. Čia reikia ieškoti visus tenkinančių sprendimų gerai apgalvojant, juolab, kad pačiam sektoriui yra labai reikalingas balansas – šią žinutę ir norėjau išsakyti diskusijoje. Balansas – tai reiškia ir tęstinumą, užtikrinant maisto saugumą, tvarumą, o tam, žinoma, reikalingas ir solidarumas. Šiandien pabandėme prie šių keturių dalykų pridėti ir inovacijas, kaip ypatingai svarbų elementą, kadangi inovacijos aprėpia visus šiuos išvardintus dalykus. Suprantama, kad kalbėdami apie tai ir ieškodami inovatyvių sprendimų, galime užtikrinti ir progresą žemės ūkio sektoriuje“.

Tolimesnėje sesijoje buvo nagrinėjama, kaip verslas ir inovatoriai gali efektyviai bendradarbiauti su vyriausybėmis, naudotis naujomis duomenų platformomis, siekdami kurti tvarias ir konkurencingas rinkos strategijas. Sujungus politikos, duomenų ir pramonės sričių ekspertines žinias, diskusijoje buvo aptariami besivystantys modeliai, formuojantys agromaisto sistemų ateitį.

Parengė Ričardas Čekutis