Stiprins aplinkosaugos kumštį

Siūlo kartais didinti baudas už žalą gamtai

AM yra parengusi ir teikusi derinti Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad jų rengimą paskatino nemažėjantis, o kai kuriose srityse ir didėjantis pažeidimų skaičius, net ir tais atvejais, kai numatyta atsakomybė. „Tai rodo, kad nustatyti baudų dydžiai už aplinkosauginius nusižengimus nepasiekia pagrindinio tikslo – neatgraso nuo neteisėtų veiksmų. Teikiamais projektais siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama veiksmingesnio – atgrasančio – sankcijų poveikio už pažeidimus aplinkosaugos srityje“, – dėstoma aiškinamajame rašte.

Siūloma griežtinti administracinę atsakomybę ir stipriai didinti baudas už žalą gamtai. Atskirais atvejais baudos didėtų net iki 5 kartų. Pavyzdžiui, už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą, teisės aktų nustatyta tvarka negavus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) sprendimo, ir ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimo arba PAV sprendimo, siūloma baudas didinti 5 kartus, palyginti su šiuo metu įtvirtintomis.

Pokyčiai laukia ir dėl mėšlo tvarkymo, miško atkūrimo reikalavimų, neįteisintų gręžinių naudojimo ir kt. AM skelbė, kad „didėtų ir baudos už veiklos vykdymą neturint taršos leidimų, miško atkūrimo, mėšlo tvarkymo reikalavimų nesilaikymą, neįteisintų gręžinių naudojimą, baudas būtų galima taikyti su nusižengimo padarymo įrankių, priemonių konfiskavimu.“ Ūkininkams tapo neramu, ar, pavyzdžiui, aplinkosaugininkų požiūriu blogai įrengus mėšlo rietuvę ar kitaip nusižengus, gali būti konfiskuoti traktoriai ir srutovežiai?

Didėjant baudoms nebenorės dirbi

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) pateikė pastabų dėl minėtų įstatymų pakeitimų. „Sutinkame, kad gamtą ir jos išteklius reikia saugoti, bausti piktybinius pažeidėjus, tačiau susipažinus su įstatymų projektais susidaro įspūdis, kad neadekvačiomis baudomis, palyginti žalos mastą ir veiklos pajamas, siūlomi bausti fiziniai ar juridiniai asmenys tiesiog nebegalės ir jau nebenorės vykdyti jokios ūkinės veiklos Lietuvoje. Jau ir dabar žemės ūkio veiklą tikrina tokia daugybė institucijų, kad ūkininkai skundžiasi ne visada turintys pakankamai laiko savo darbui“, – „Ūkininko patarėjui“ dėstė LŪS vadovas Raimundas Juknevičius.

Įstatymų projektuose numatyta, kad „kontrolę vykdys Aplinkos apsaugos departamentas prie AM, muitinė, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos transporto saugos administracija, policija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei savivaldybių administracijos“.

Pasak LŪS vadovo, vadinasi, dar padaugės ūkinės veiklos tikrintojų, o kai kuriais atvejais bus galima konfiskuoti ir pažeidėjų turtą. Ir dabar galiojantys griežti aplinkosauginiai reikalavimai, ypač gyvulininkystės ūkiuose, dažnai prisideda prie šios šakos veiklų atsisakymo. O aplinkosauginių reikalavimų nuolat daugėja, todėl gali didėti ir pažeidimų skaičius, nes labai skirtingas žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų gebėjimas prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

LŪS rašte taip pat pastebima, kad dalis pažeidimų yra ne dėl tyčinės veiklos, o dėl nuolat besikeičiančio teisinio reguliavimo. Kartais būna, kad reikalavimų įgyvendinimas verčia investuoti neproporcingai daug, palyginti su gaunamoms pajamomis iš žemės ūkio veiklos, todėl tokios investicijos būna atidedamos geresniems laikams (pavyzdžiui, gręžinių įteisinimas, PAV, atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymas). Tad baudų didinimas ne visada sprendžia problemą. Juo labiau kad baudų diferencijavimas turėtų būti platesnis, atsižvelgiant į žalos mastą ir nusikaltusio asmens pajamas. Neproporcingas pajamų augimui baudų didinimas vers asmenis dažniau kreiptis į teismą dėl skirtos baudos peržiūrėjimo.

Plaka tuos, kurie veža

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) viceprezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) vadovas Petras Puskunigis redakcijai sakė, kad su siūlomais pokyčiais nėra detaliai susipažinęs, tačiau, jo manymu, mintis didinti baudas už aplinkosauginius pažeidimus nėra perspektyvi. „Jeigu nori tik bausti ir drausti, o ekonomika visai nerūpi, tai kas gamins ir ką mes valgysime? Gal pagaliau reikia išlaikyti protingumo kriterijus, nes dabar vis labiau plaka tą, kuris veža. Brakonieriai išliks laisvi, o gamybininkai bus nubausti?“ – retoriškai klausė ŪP pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyvulininkystė labai sparčiai nyksta ir traukiasi, o tie, kurie rimtai užsiima, turi atitinkamą techniką srutoms ir mėšlui deramai tvarkyti. Kita vertus, reikia suprasti, kad žemės ūkis, o ypač gyvulininkystė, tikrai levandomis niekur nekvepia ir nekvepės.

„Tos šalys, kur protingai žiūrima į ekonomiką, žemdirbius, turi net kaimo garsų ir kvapų įstatymą, kad nebūtų skundų ir problemų dėl kaime giedančio gaidžio. Matome, kad kitose valstybėse užtenka vietos karvutėms. Neseniai gyvenau viešbutyje Vokietijoje, prie pat sienos su Austrija, kur visai šalia buvo ferma. Ten problemų nėra, o pas mus draudimai ir baudimai, o skatinimo, kad vyktų gamyba ir kaimas būtų iš tikrųjų gyvybingas, nėra“, – konstatavo P. Puskunigis.

Pasak jo, visiems suprantama, kad turime saugoti gamtą ir aplinką, bet įstatymai neturėtų peržengti protingumo ribų. Taip atsitinka, kai jų rengėjams galbūt pristinga kompetencijų. „Dabar būna, kad iššoka koks Pilypas iš kanapių ir aiškina, kaip užauginti grūdą, nors Žemės ūkio ministerijoje, regis, nėra agronomų. Ir AM atstovai būna paisto, kas užeina ant seilės“, – pastebėjo Griškabūdžio ŽŪB vadovas.

Diegia inovacijas

LŽŪBA viceprezidentas užsiminė, kad organinės trąšos įgyja vis didesnę vertę, jos labai naudingos dirvožemiui, augalams. „Labai jaučiamas skirtumas, kai naudojamos mineralinės trąšos, kurių kaina dabar kandžiojasi, ir organika, kurios labai mažėja Lietuvoje. Be organinių trąšų nualinsime žemę. Jeigu ir toliau tik grasinsime draudimais ir baudomis, o žemdirbį vadinsime didžiausiu kenkėju, neliks norinčiųjų gaminti ir visa Lietuva greitai apžels Sosnovskio barščiais“, – perspėjo P. Puskunigis.

Jis pastebėjo, kad žemės ūkyje investuojama į pažangius projektus, diegiamos inovacijos. Griškabūdžio ŽŪB yra baigiamas mėšlo perdirbimo projektas. „Kai tik pradėjome gyvulininkystės plėtrą, galvojome ir ieškojome būdų, kaip suvaldyti metaną ir iš jo gaminti biodujas ar elektros energiją. Tai dabar ir vyksta. Organinė trąša – labai reikalinga ir naudinga žaliava. Mes tikrai nelinkę nusižengti ir nepaisyti aplinkosauginių reikalavimų, bet jie neturėtų peržengti proto ribų“, – teigė vienos moderniausių žemės ūkio bendrovių šalyje vadovas.

Mėšlas tampa aukso vertės

Kupiškio rajono ūkininkė Danutė Adelė Adamonienė nesulaiko emocijų, kai reikia ginti žemdirbio veiklą: „Mes nesame teršėjai, bet vis puolami. Šiuo atžvilgiu tai yra tragedija mūsų valstybėje. Tos gyvulininkystės jau beveik nelieka, nes neįmanoma dirbti, esame tiesiog įbauginti, kad tik kas dėl ko nors neprisikabintų. Štai vietovėje, kur ūkininkauju, buvo penkios fermos, o dabar beliko du ūkiai, viename jų – viso labo 80 karvių ir maniškiame – apie 200 gyvulių. Panašiai yra visoje Lietuvoje, kur čia tie teršalai ir nusižengimai aplinkosaugai?“

Pasak pieno gamintojos, ūkininkai yra apsilankę daugelyje šalių, matę, kaip ten ūkininkaujama, domėjosi, kaip veikia kontrolieriai, ir susidarė įspūdį, kad niekur taip nėra, kaip pas mus. „Ko gero, tik Lietuvoje mėšlas tapo problema. Jeigu iš aparto griovelio išsisunkia srutos, tai jau kone nusikaltimas. Gi niekas nepila srutų į upelius ar marias. Per amžius gyvulių mėšlas buvo turtas. Dabar pas mus jį jau iš Nyderlandų veža. Mėšlas tampa aukso vertės, jo stinga. Kur naudojamos organinės trąšos, javai atgyja, tampa gražesni ir dirvožemis gerėja. Mėšlu tręšiama dirva kitaip atlaiko sausrą. Bet kas tai įvertins? Gal ministerijų specialistams pristinga išmanymo? Nors dabar Žemės ūkio ministerijos funkcijas jau perima AM, tai ko ir benorėti“, – nusivylimo neslėpė ūkininkė.

Konfiskuoti įrankių neketina

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 84, 2023 m. liepos 29 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.