Strateginį planą – per tankų rėtį

Galima buvo nualpti

Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) aptariant 2025 m. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių projektą, KRK narys Bronis Ropė stebėjosi, kad Lietuva savo SP yra numačiusi labai daug papildomų reikalavimų, kurių nėra europiniame reglamente. „Reikėtų revizuoti, ar jie visi reikalingi ir veiksmingi, matau, kad dalies jų jau atsisakyta, ir dar siūloma kai ką keisti. Susidaro įspūdis, kad į Briuselį važiuojama derėtis visko neaptarus ir nesuderinus su žemdirbiais.

Linkėčiau vežtis visą paketą, išsiaiškinus problemas ir turint motyvus“, – kvietė buvęs europarlamentaras.

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika tarstelėjo, kad reikalai visgi krypsta į gerąją pusę, nes ankstesniais metais galima buvo net nualpti išvydus, jog į Briuselį važiuojama laikantis tokios nuomonės, kuri iš viso nutolusi nuo žemės ūkio. KRK narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius antrino, kad visai nebuvo atsižvelgiama į KRK ir žemdirbių lūkesčius. „Dabar mums reikėtų susidaryti planą ateičiai, kad visi dirbtume kryptingai ir kitas deklaravimas būtų dar racionalesnis visais atžvilgiais“, – siūlė politikas.

Žemdirbių atstovai sveikina gerus pokyčius, tačiau turi nemažai pastabų bei pasiūlymų, ką reikėtų pakeisti ir kaip išravėti SP piktžoles. Gyvulininkystės ūkiai pasigenda deramo dėmesio šiai šakai, kuri Vyriausybės programoje minima kaip prioritetinė, tačiau realiai apipančiota keistomis papildomomis prievolėmis.

Logikos beieškant

Esminių pasiūlymų turi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Vienas jų – dėl nelemtų daugiamečių pievų, prikūrusių visą kamuolį problemų, apibrėžimo pakeitimo. LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad pagal dabartines taisykles, daugiametes pievas galima atsėti tik nesuariant, tačiau Europos Teisingumo Teismas (ETT) anksčiau yra išaiškinęs, jog daugiametes ganyklas galima atnaujinti jas suariant ir atsėjant žolėmis. Pagal ETT daugiametės ganyklos apibrėžtis turi būti aiškinama taip, kad ji apima žemės plotą, kuriame esamu momentu ir bent jau penkerius metus auginama (pasėta) žolė ar kitokie žoliniai pašarai, net jei per šį laikotarpį šis žemės plotas buvo suartas ir apsėtas kitos nei anksčiau jame buvusios rūšies žolėmis.

„Tačiau įvestas nacionalinis reikalavimas, kad daugiametėmis žolėmis laikomos tokios, kurios nesuariamos 5 metus. Jei suariame ir atnaujiname, jos virsta ne daugiametėmis. Nonsensas! Tai prieštarauja ETT sprendimui. Galop įsivaizduokime praktinę situaciją – žolyną giliomis vagomis iškniso šernai ar jį ištrypė didieji kanopiniai gyvūnai, jis išnyko ir jo vietoje susidarė kieta pluta. Be plūgo neapsieisi. Bet pagal ŽŪM surašytas taisykles jo suarti ir atsėti negalima. Matyt, ŽŪM valdininkai pasijuto esantys viršesni už ETT. Siūlome to atsisakyti ir į daugiamečių pievų apibrėžimą įtraukti nuostatą, kad tai plotas, kuris penkerius metus ar ilgiau nebuvo įtrauktas į valdos sėjomainą“, – dėstė LŽŪBA prezidentas.

Taisyklėse dėl pievų yra ir daugiau „pievų“. Siūloma ariamąją žemę keisti daugiametėmis žolėmis, bet naujai įrengtus žolynus antraisiais–penktaisiais metais persėti draudžiama. „O ką daryti, jeigu žolės išnyko, žolynas neteko kai kurių komponentų? Kas nusprendė, kad daugiamečių žolių nebegalima atsėti ir pagerinti? Ar piktžolėmis užsisėjęs arba juodas plotas bus pieva? Toks reikalavimas tikrai nesuprantamas. Kaip ir draudimas pievas, įrengtas pagal ekoschemą „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, tręšti. Juk jas gali tręšti, kad gautum daugiau šieno, kodėl draudžiama? Toks reguliavimas yra perteklinis ir stokojantis elementarios logikos“, – įsitikinęs E. Pranauskas.

SP yra „sukalti“ argumentai, kodėl ariamuosius durpžemius ir eroduotas žemes reikia keisti pievomis – tai leis pasiekti maksimalaus rezultatyvumo, mažinant durpžemių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, didinant anglies sekvestraciją bei mažinant eroziją. „Deklaruojama viena, bet daroma – kita. Pagal tarptautinę IPCC metodiką anglies sekvestracija žolėse padidėja 14 proc., jeigu jų žolinė sudėtis yra atnaujinama arba jos yra tręšiamos. Jeigu abi priemonės taikomos kartu, sekvestracija padidėja dar 11 proc. Tad šiuo požiūriu nėra jokios logikos nei ŽŪM į SP įrašytuose draudimuose, nei Europos Komisijos (EK) pritarime“, – konstatavo LŽŪBA prezidentas.

„Mina“ į žemdirbių laukus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.