Strazdų etnokultūriniame kaime krašto bendruomenė atstatė koplytstulpį

Senoji Šv. Jono Nepomuko medinė skulptūra kadaise stovėjo dabar jau sunykusiame, kaip spėjama, tarpukariu statytame koplytstulpyje. Koplytstulpis puošė Vinco Strazdo žemę prie tilto per Būkos upę. Kai senasis koplytstulpis sunyko, 1993 m. buvo atstatytas Aukštaitijos nacionalinio parko ir vietos gyventojų iniciatyva. Pagal Vinco Strazdo palikuonių išsaugotą originalą buvo padaryta Šv. Jono Nepomuko statulėlės kopija – Nepomukas vaizduojamas vyskupo drabužiais, vienoje rankoje laikantis maldaknygę, kitoje – kryžių. Koplytstulpio viršūnėje stovėjo ornamentuotas kryžius. 2020 m. nuo prieš tris dešimtmečius atstatyto koplytstulpio skulptūra nukrito. Kurį laiką šalia tilto kaimo prieigose styrojo keistas medinis stulpas be Šv. Jono Nepomuko, turėjusio saugoti Strazdų kaimo gyventojus ir jo svečius nuo nelaimių vandenyje, skulptūros.

2021 m. Daunorių krašto bendruomenei „Ažu Tauragną“ išreiškus norą atkurti sunykusį Strazdų etnokultūrinio kaimo koplytstulpį, stovėjusį prie Būkos upės kranto, 2022 m. Utenos rajono savivaldybės paminklotvarkos programoje tam buvo numatytos lėšos. Utenos rajono savivaldybės paminklotvarkos programoje kiekvienais metais yra skiriamos lėšos kryždirbystės išsaugojimui: smulkiems kryžių, stogastulpių, koplytstulpių remonto darbams (samanų, kerpių nuvalymas, trūkstamų elementų atkūrimas ir impregnavimas). Vidutiniškai kasmet savivaldybė pasirūpina 2–3 objektais. Viena iš viešųjų pirkimų sąlygų buvo, kad pirkimuose gali dalyvauti turintys patirties kryždirbystės srityje. Koplytstulpio atkūrimo darbai buvo atlikti 2022 m. gruodžio mėn. o pastatymas buvo nukeltas į šių metų pavasarį dėl palankesnių oro sąlygų. 2022 m. balandžio 22 dieną per krašto bendruomenės organizuotą talką, kurioje dalyvavo ir KPD veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Donata Armanavičienė su šeima, koplytstulpis pakilo naujam gyvenimui.

Utenos rajono savivaldybės administracija, sudarydama paminklotvarkos programą, skiria dėmesį kultūros paveldo objektams, kurių duomenys gaunami atliekant stebėseną ir iš seniūnijų. Vienas iš pagrindinių programos pagrindų – objektas neturi būti privačioje nuosavybėje. Tokiu objektu gali tapti ir neregistruoti Kultūros vertybių registre objektai, kaip nutiko šiuo atveju. Tokiu būdu tvarkomi piliakalniai, skiriamas dėmesys kryždirbystei, avarinės būklės šalinimui (priežiūros darbų kontekste). Vienas iš svarbesnių šio indėlio rezultatų yra Strazdų kaimo koplytstulpio atstatymas, kurio nebūtų buvę be savivaldybės skirtos paramos ir krašto bendruomenės pastangų.

Koplytstulpis neabejotinai yra potencialus kultūros paveldo objektas, liudijantis gyvosios atminties reikšmę. Kartu tai padėka jo istoriją išsaugojusiems žmonėms ir labai džiugu, kad jo atkūrimas įvyko kaimo gyventojams dalyvaujant. Atkurtą koplytstulpį planuojama įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių. Kartu tai rodo, jog etnokultūrinio kaimo ribos nesibaigia ties kultūros paveldo vietovės ribomis, nustatytomis Kultūros vertybių registre. Dėkojame Utenos rajono savivaldybei ir Daunorių vietos bendruomenei už indėlį saugant kultūros paveldą ir jo tradicijas, taip pat puikiam meistrui Raimondui Žieviui už pastangas. Koplytstulpio pašventinimas vyks gegužės 20 dieną.

***

Šv. Jonas Nepomukas gimė 1340 m. Pomuke (Čekija), netoli Pilzeno. Nužudytas 1393 m. kovo 20 d. Šį šventąjį, Čekijos globėją, 1729 m. kovo 19 d. kanonizavo popiežius Benediktas XII. Nepomukas turėjo kanonų teisės daktaro laipsnį, dirbo Prahos arkivyskupijoje. Ilgą laiką buvo manoma, kad už nepaklusnumą karaliui buvo numestas nuo arkinio Karolio tilto Prahoje į Vitavos upę. Naujesniais duomenimis nužudytas todėl, kad bažnyčios reikaluose gynė arkivyskupo viršenybę prieš karalių Vaclovą IV Žečpospolitoje. Tačiau paprastai sakoma, kad Jonas buvęs nužudytas, nes neišdavė išpažinties paslapties, kai Vaclovas IV pareikalavęs pasakyti karalienės meilužio pavardę, kurią ji esą išpažinusi Jonui. 1693 m. Jono garbei ant tilto, nuo kurio jis buvo nustumtas, pastatytas paminklas. Liaudies mene Nepomukas vaizduojamas kunigo rūbais, su kamža, stula ir bireta, knyga ar kryžiumi rankose, taip pat nimbu virš galvos su penkiomis žvaigždutėmis, palmės šakele rankoje. Nepomuko kultas Lietuvoje ėmė plisti XVIII a. pirmoje pusėje, greitai tapo vienu populiariausių šventųjų, kartais tapatinamas net su Jonu Krikštytoju. Lietuvoje Jono kultą išplatino Jėzuitai. *(Ištrauka iš Kazimiero Vitkaus rankraščio „Etnografinio Strazdų kaimo istorija“ 2022 m.“)

Kultūros paveldo departamento informacija

KPD (Donatos Armanavičienės) nuotr. – koplytstulpio su skulptūra atstatymas.