Streikas „Achemoje“ – audra stiklinėje

Kelios dešimtys vienos stambiausių šalies trąšų gamybos įmonių – AB „Achema“ – darbuotojų antradienio rytą susirinko kelio, vedančio į bendrovę, šalikelėje. Vieni rankose laikė plakatus, raginančius išsaugoti žmones, o ne pelnus, didinti atlyginimus bei primenančius, jog „nuo sąžinės ir Šveicarijoje nepasislėpsi“, kiti jais buvo apkabinėję savo automobilius. Taip prasidėjo neterminuotas „Achemos“ darbuotojų streikas, kuriuo jie siekia darbdavį priversti pasirašyti 2 metų kolektyvinę sutartį. Tačiau įmonės vadovai kol kas to daryti neketina, aiškindami, kad bendrovės veiklos perspektyvos labiausiai priklauso ne nuo jų, net gi ne nuo situacijos trąšų rinkoje, o nuo geopolitinės padėties – Rusija kelia dujų kainas, streiko išvakarėse Baltarusija sustabdė lietuviškų trąšų tranzitą per savo teritoriją į Ukrainą.

„Eis iki galo“

Streiką organizuojančios „Achemos“ darbuotojų profesinės sąjungos (ADPS) pirmininkė Birutė Daškevičienė prie įmonės tvoros improvizuotoje spaudos konferencijoje teigė, jog profsąjunga esą padarė viską, kad su bendrovės atstovais būtų susitarta taikiai, tačiau nei argumentai, nei situacijos analizė, nei piketai ar priminimai apie duotų pažadų nesilaikymą niekur neatveda jau kelerius metus. Jos teigimu, tarp darbuotojų ir įmonės valdybos vis dar nepasirašyta kolektyvinė sutartis, nuo jų slepiama informacija. Todėl jie reikalauja pasirašyti 2 metų trukmės kolektyvinę sutartį, susitarti dėl ilgesnės, nei numatyta Darbo kodekse, viršvalandžių trukmės, o darbo apmokėjimo sistemą nustatyti kolektyvine sutartimi bei su ja supažindinti visus darbuotojus. Norima, jog įmonė kartą per metus indeksuotų darbuotojų tarifinį darbo užmokestį, o dėl konkretaus indeksacijos dydžio ateinantiems metams būtų susitarta iki metų pradžios. Taip pat prašoma visiems darbuotojams skirti vienkartinį paskatinimą už metinius rezultatus, priklausomai nuo pasiektų rezultatų.

„Pernai darbdavys buvo atsisakęs didinti atlyginimus, tik po balandį darbuotojų pareikšto protesto, jie buvo padidinti 6 proc. nuo gegužės 1 d. Bet vis vien darbuotojų pajamos pernai menko – dalis darbuotojų buvo išleisti į prastovas, todėl ir jiems mokamas atlyginimas buvo mažesnis“, – aiškino B. Daškevičienė, neslėpdama, kad vidutinis paskaičiuotas atlyginimas įmonės darbuotojams, be vadovų atlyginimų, siekia apie 1 900 Eur.

Prie įmonės vartų susirinkę streikuotojai teigė, kad jų netenkina ne tik „menkos algos“, kurios šiemet jau pakeltos 3,5 proc., bet ir tai, kad esą darbdavys nesiskaito su darbuotojais – „varo“ į prastovas. Todėl jie pasiryžę streikuoti tol, kol „Achemos“ vadovybė pradės šnekėtis su darbuotojais bei ieškoti susitarimo.

Nors buvo tikimasi, kad prie streiko prisijungs apie pusę iš 1 200 AB „Achema“ darbuotojų, tačiau pirmąją streiko dieną jame dalyvavo, skirtingais duomenimis, apie 120–160 darbuotojų. Kiek iš viso jų streikuoja, paaiškės tik šios savaitės pabaigoje, kai į darbą turės išeiti visos keturios pamainos.

ADPS pirmininkės teigimu, streiko išvakarėse tiems, kurie sutiks streiko metu ateiti dirbti, buvo pasiūlytas didesnis atlyginimas. Už darbą streiko dienomis – dvigubai didesnis, o už streikuojančiųjų pavadavimą – trigubai didesnis. „Natūralu, kad žmonės pasirenka didesnį atlygį šiandien, negalvodami apie ateitį. Tikiuosi, kad profesinės sąjungos nariai taip nedarys“, – vylėsi B. Daškevičienė. Ji teigė, kad streikuojančiųjų finansinei paramai yra įsteigtas streiko palaikymo fondas. Jame sukauptų lėšų pakako tik streiko organizacinių darbų išlaidoms, todėl tikisi solidarumo iš kitų profesinių sąjungų.

Streikuotojus aplankiusi Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė teigė, jog gal verta kolektyvinę sutartį pasirašyti vieneriems metams, tačiau ir dėl to reikia kalbėtis. „Neprarandu vilties, kad darbdavys sutiks pasirašyti. Esame pasiryžę to siekti“, – tikino D. Jakutavičė.

Vakar Vilniuje bei Klaipėdoje buvo rengiami piketai palaikyti Jonavos rajone esančios įmonės „Achema“ darbuotojų streiko reikalavimus. Piketus prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) bei prie koncerno „Achemos grupė“ būstinių rengė profesinių sąjungų atstovai. Mat tiek AB „Achema“, tiek ir KLASCO savininkai yra tie patys – koncernas „Achemos grupė“.

Šantažui nepasiduos

Susitikęs su protestuotojais bei žurnalistais, AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas antradienį teigė, kad dėl tokios kolektyvinės sutarties, kokios projektą yra pateikusi ADPS, jie pasirašyti neketina, o atlyginimai darbuotojams didinami ir be jos. „Šiemet darbo užmokesčio fondą vietoje planuotų 2 mln. Eur, nutarta padidinti iki 5 mln. Eur. Jau nuo sausio nuspręsta atlyginimus padidinti 3,5 proc., o vėliau, kai įmonė dirbs pilnu pajėgumu, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, – dar 6,5 proc. Be to, pakeista darbo užmokesčio sistema darbuotojams yra žymiai saugesnė, kadangi nebelieka kintamosios dalies – viskas yra perkelta į pastoviąją dalį. Nesvarbu, ar įmonė dirbs pilnu, ar nepilnu pajėgumu, darbuotojai gaus stabilų užtikrintą metinį atlyginimą“, – aiškino įmonės vadovas.

Jis kartu pripažino, kad kol kas įmonė dirba „į sandėlį“ – visa pagaminta produkcija yra sandėliuojama, laukiant sezono pradžios. Tikimasi, kad „Achema“ visu savo pajėgumu galės pradėti dirbti dar kovą. Kol kas amoniako cechas jau kuris laikas nedirba, o dabar sustabdytas ir amonio salietros gamybos cechas.

„Gaila, kad kolektyvinė sutartis kai kam reiškia kažkokį auksinį dokumentą, šventą raštą, kuris garantuotų žmonėms gerovę. Tikrai nei darbdaviui, nei darbuotojui kolektyvinė sutartis nėra garantas“, – pažymėjo R. Miliauskas. Todėl, pasak jo, jiems svarbiausia yra sudaryti tokias darbo sąlygas darbuotojams, kad jomis būtų patenkinti visi darbuotojai – tiek profesinės sąjungos nariai, tiek jai nepriklausantys. Tad visus tenkinančių darbo sąlygų garantu jis vadina abipusį klausymąsi ir šnekėjimą, o ne ultimatumų kėlimą.

Rasti kompromisinius sprendimus bei ekonominės krizės kontekste nerinkti politinių dividendų paragino ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Kaip teigiama jos pranešime, jie viliasi, jog „Achemos“ vadovybei ir ADPS pavyks pratęsti derybas ir susitarti dėl kolektyvinės sutarties. Kaip rodo kitų įmonių patirtis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, derybos dėl kolektyvinės sutarties trunka ilgą laiką, kol yra pasiekiamas abiem pusėms priimtinas kompromisas.

„Labai svarbu, kad vykstantis socialinis dialogas, kurio sėkmingu rezultatu taptų pasirašyta kolektyvinė sutartis, nebūtų politizuotas tiek politikų, tiek einančių į politiką, tiek ir išorinių organizacijų. Visos šios situacijos akivaizdoje yra neatsakingas ir kenkėjiškas veiksmas, kai trečiosios pusės, neįvertinusios bendrų ekonominių iššūkių ir šios konkrečios įmonės situacijos, viešai ragina organizuoti streikus ir piketus. Dar labiau įtampą augina Lietuvos šeimų sąjūdis, kuris kviečia kauniečius ir kitų miestų žmones vykti į Jonavą palaikymo akcijai“, – teigiama LPK pranešime.

Tranzitas stringa

Pasak R. Miliausko, įmonė negali pasirašyti kolektyvinės sutarties su profesine sąjunga ir todėl, kad įmonė dėl neapibrėžtos ateities finansinės padėties negali užtikrinti, jog galės atlyginimus kelti ir perspektyvoje. „Patys matome, kaip keičiasi pasaulis. Dėl to įsipareigoti į ateitį, kad pastoviai tam tikru procentu bus keliamas atlyginimas, nė viena įmonė šiuo metu negali“, – neabejojo „Achemos“ vadovas, pastebėdamas, jog įmonės pelningumui neigiamą įtaką gali daryti ne nuo pačios „Achemos“ veiklos priklausantys veiksniai, pavyzdžiui, Minsko sprendimas uždrausti geležinkeliais gabenamų naftos produktų ir trąšų tranzitą iš Lietuvos per Baltarusiją į Ukrainą, taip pat išaugusios energijos kainos ar keliami mokesčiai. „Šitiems dalykams negalime daryti įtakos, todėl ir negalime įsipareigoti“, – sakė R. Miliauskas. Pasak jo, Baltarusijai uždarius sienas, gali tekti turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas išaugins  kaštus bei padidins finansinę naštą tiek pačiai įmonei, tiek jos klientams.

AB „Achema“ – viena iš keleto šalies įmonių, kurios nuo pirmadienio negali geležinkeliu eksportuoti savo produkcijos tranzitu per Baltarusiją į Ukrainą. Sunkumų patiria ir bendrovė „Orlen Lietuva“, į Ukrainą vežanti apie 13 proc. savo eksportuojamos produkcijos. Ji numačiusi rinktis alternatyvų kelią į Ukrainą per Lenkiją, tačiau jo derinimas užtrunka, o ir klientai jo nepageidauja, nes krovinys žymiai pabrangs.

Kita šalies trąšų gamybos bendrovė – AB „Lifosa“ – taip pat ieško kelių vežti trąšas į Ukrainą per Latviją ir Lenkiją

Eltos nuotraukos