Sūrį iš kaimo nuveš miestiečiui

„Mes turime idėją nutiesti tiltą tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų ir vartotojų“, – sako Kaune įsikūrusios mažosios bendrijos „Emarkus“ vadovas Emilijus Markulis. Su bendraminčiais jis sukūrė maisto prekių užsakymo platformą „Voverys“. Sumanymo tikslas – vartotojams patogiu būdu susidėti prekes į krepšelį internetu. Maisto prekės užsakomos iš sertifikuoto ūkininko ūkio ar prekybos tinklo parduotuvės, todėl yra garantija, jog produktai bus švieži ir kokybiški. Pasak E. Markulio, pateikus maisto prekių užsakymą, platformos „Voverys“ darbuotojai suruošia pirkinius ir pageidaujamu laiku pristato juos nurodytu adresu.

Kaip išgelbėti vartotoją Sunkmetis kaime nesibaigia. Taip buvo praėjusiais amžiais, taip yra ir nūnai. Pieno gamybos kaštų nepadengia jo pardavimo kaina. Pigu parduoti mėsą, daržoves, vaisius. Todėl net iš Skuodo važiuoja žemaičių ekskursijos apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje – Suvalkuose, Augustave ar Seinuose. Kaip neatšipinti dantų valgant svetimoje šalyje pagamintus maisto produktus? Jau ir taip Europa juokiasi iš žemės ūkio kraštu apsiskelbusios Lietuvos: kam gaminti, jeigu investicijos tik didina ūkio nuostolius? Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos skaičiavimais, šalyje yra daugiau nei šimtas tūkstančių į žemės ūkio produkcijos gamintojų grupes susibūrusių ir neasocijuotų pavienių ūkininkų. Jie galėtų sveikais ir nebrangiais produktais sočiai pamaitinti ir kaimo, ir miesto gyventojus. Tačiau didžiuma valgytojų ieško ne sveiko, kokybiško, bet pigaus produkto. Nesuradę dialogo su verslo partneriais – žemės ūkio produkcijos supirkėjais, prekybininkais – žemdirbiai protestuoja Vilniuje prie Žemės ūkio ministerijos.

Trumpinkime maisto kelią MB „Emarkus“ vadovo E. Markulio teigimu, šiandien miesto žmogus vertina savo laiką, todėl maisto prekių pristatymo platformą „Voverys“ sukūrusi bendrija ieško būdų, kaip dieną padaryti efektyvesnę. Ir nors maisto prekių pirkimas internetu susilaukia įvairių nuomonių, šia paslauga besinaudojantieji pripažįsta privalumus ir mėgaujasi laisvu laiku. Vilnietis verslininkas ir ūkininkas Laimonas Galvonas pasakoja prieš keletą metų įkūręs internetinę parduotuvę, prekiavęs bičių produktais. Idėją jam pasiūlė Didžiojoje Britanijoje dirbantis lietuvis, turintis internetinės prekybos verslą. L. Galvonas prekes užsakovams išsiųsdavo per paštomatus. Panašiai dirba ir didžiųjų šalies miestų apylinkėse savo ūkius turintys žemdirbiai. Įvairių rajonų ūkininkai Mindaugas Šlapkauskas, Jonas Račickas, Darius Buliauskas, Rimantas Valeika, Mindaugas Kinderis, Romas Cibas, Artūras Arlauskas, Lijana Marčiulynienė, Danutė Aškinienė ir kiti išbandę ne tik internetinę prekybą, bet ir prekybą turguose, mugėse, šventėse ir parodose. Pagal internetu gautus užsakymus jie patys išvežioja maisto produktus, pirkėjai su jais atsiskaito grynaisiais. Tačiau pieno ar mėsos ūkio šeimininko veikla nesudaro galimybių dažnai išvežioti prekes vartotojams. Reikia papildomo darbuotojo, turinčio valstybės maisto ir higienos tarnybų leidimus, be to, drausmingo, sąžiningo. „Laiko sąnaudų nepadengia logistikos kaštai“, – pripažįsta ūkininkas ir verslininkas L. Galvonas. Todėl jis uždarė savo interneto prekybą ir pradėjo nuomoti internetinę parduotuvę. Per mėnesį tas atsieina 50 Eur, tačiau jam sumažėjo rūpesčių, atsirado daugiau laiko kitoms veikloms.

Internetinė prekyba ir socialiniai tinklai Prieš keletą metų Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) įgyvendino projektą „Dvišalis bendradarbiavimo tink­las“ ir sukūrė internetinės prekybos platformą „Kaimas į namus“. Pasak LAEI direktorės Rasos Melnikienės, pastaruoju metu programoje aktyviai dalyvauja 195 ūkininkai, maisto produktų gamintojai. Svetainės paslaugos jiems nekainuoja. Prekių krepšelį formuoja pats ūkininkas, jis jį atveža užsakovui. Produkto kokybė garantuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotu sertifikatu. LAEI direktorės teigimu, tiesioginis ūkininko ir vartotojo kontaktas reguliuoja paklausą ir produkto kainą. Be to, kaimiškų produktų užsakymai skatina kurtis vartotojų bendruomenes, savo nuomonėmis dalytis socialiniuose tinkluose. Ūkininkai sužino, kokie produktai yra paklausūs, kur reikia pasistengti ir pan. Žemės ūkio ministerija neseniai ištransliavo pranešimą, jog pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą smulkiesiems ūkio subjektams bendradarbiauti per minėtą laikotarpį skirs 7,5 mln. Eur. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui negali viršyti 80 tūkst. Eur, paramos intensyvumas einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms – 100 proc. Tad gal atsiras galimybė internetinės maisto prekybos organizatoriams pastiprinti savo materialinę bazę, vystyti logistiką?

Prekybininkai skundžiasi Viešojoje erdvėje didžiųjų prekybos tinklų atstovai skundžiasi, jog dauguma elektroninių maisto prekių parduotuvių yra nuostolingos. Pagrindinės problemos – reikia išlaikyti tą pačią fizinę parduotuvę, transporto tinklą, užtikrinti didelį asortimentą, t.y. pasirinkimą vartotojui. Maisto pirkimo elektroniniu būdu išskirtinumas – lengvas apsipirkimas pagal sąrašą, produktų pirkimas pagal receptą. Pasak MB „Emarkus“ vadovo E. Markulio, platformos „Voverys“ išskirtinumas tas, kad gavę užsakymus prekes jie surinks iš gamintojų ir per keletą valandų pristatys pirkėjams. Numatyta keliuose šalies regionuose steigti savo sandėlius, kuriuose trumpai bus laikomos prekės. „Pristatymo kaina priklausys nuo prekių kiekio ir atstumo iki pirkėjo, – kalba E. Markulis, – mažiausia užsakymo kaina turėtų siekti apie 30 eurų.“ Platformos „Voverys“ kūrėjas tikisi, jog vartotojus pavyks suburti į grupes (darbo kolektyvai, namų bendrijos), tada lengviau bus pristatyti maisto produktus, mažesni bus logistikos kaštai. Neseniai oficiali šalies delegacija lankėsi Kinijoje, premjeras Algirdas Butkevičius pakvietė į Lietuvą pasaulyje žinomą internetinės prekybos kompaniją „Alibaba“. Sujudo ir panašų verslą planuojantys mūsų prekybininkai. Statistikos departamento duomenimis, Vilniuje vieno prekybos tinklo internetinėje parduotuvėje kasdien apsiperka pusantro tūkstančio žmonių, užsakomasis pardavimas paštu arba internetu kasmet padidėja trečdaliu, praėjusiais metais internetinės prekybos apyvarta Lietuvoje siekė 155 mln. Eur. „Maisto produktams, kurių galiojimo laikas yra ribotas, internetinės prekybos niša palikta mums“, – įsitikinęs MB „Emarkus“ vadovas E. Markulis. Jo nuomone, tereikia šiek tiek drąsos ūkininkams, galintiems pasiūlyti natūralių kaimiškų produktų. Miestiečiai jau išmoko skaityti prekybos centruose siūlomų gyvulinių ir augalinių gaminių etiketes, po daugiabučių namų kiemus jau nebevažinėja pieno pilstytojai.

Justinas ADOMAITIS „ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.