Svetimiems pinigų yra, saviems – riestainio skylė

Prestižo reikalas?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė ir derinti pateikė įstatymo, kuriuo būtų ratifikuojamas susitarimas dėl IFAD steigimo, projektą, tokiu būdu įvykdydama teisines Lietuvos prisijungimo sąlygas, būtinas siekiant tapti visateise šios tarptautinės organizacijos nare.

Kaip įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigia ŽŪM, prisijungimo prie IFAD procedūra buvo pradėta praėjusių metų rudenį, įteikus prašymą IFAD vadovybei. Lietuvos paraiška gruodį vykusios IFAD Vykdančiosios valdybos 140-osios sesijos metu buvo apsvarstyta ir IFAD Valdančiajai tarybai rekomenduota artimiausios sesijos metu Lietuvos narystei pritarti. Vasarį 47-ojoje metinėje Valdančiosios tarybos sesijoje Lietuvos narystei šioje organizacijoje buvo pritarta ir mūsų šalis pakviesta užbaigti visas teisines stojimo procedūras.

Seimui priėmus įstatymą ir kartu ratifikavus susitarimą dėl IFAD steigimo, prisijungimo prie IFAD susitarimo dokumentas bus deponuotas Jungtinių Tautų (JT) Generaliniam Sekretoriui, ir Lietuva taps visateise IFAD nare.

Aiškinamajame rašte ŽŪM pabrėžia, kad Lietuvos narystė IFAD papildytų jos dabartines narystes kitose JT Romoje įsikūrusiose maisto organizacijose – JT Maisto ir žemės ūkio organizacijoje (FAO) ir Pasaulio maisto programoje (WFP). Šių trijų organizacijų (IFAD, FAO ir WFP) veikla yra vis labiau koordinuojama tarpusavyje, todėl narystė jose būtų nuoseklus žingsnis, padėsiantis Lietuvai tapti geriau pastebima bei pačiai turėti platesnį ir įvairiapusiškesnį su tarptautinėmis maisto problemomis susijusių klausimų matymą bei supratimą.

Ministerija taip pat tikina, kad Lietuvos įstojimas į IFAD neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes IFAD investuoja į trečiųjų šalių kaimo bendruomenes, suteikdamas joms galimybę padidinti aprūpinimo maistu saugumą, pagerinti šeimų mitybą ir padidinti pajamas. IFAD padeda ugdyti atsparumą, plėsti verslą ir prisiimti atsakomybę už jų pačių vystymąsi. Lietuvos dalyvavimas IFAD veikloje suteiktų daugiau galimybių tikslingai prisidėti prie paramos žemės ūkio plėtrai Lietuvai prioritetinėse srityse ir regionuose, taip pat padėtų stiprinti bendradarbiavimą su bendramintėmis Vakarų valstybėmis.

Įžvelgia prasmę

Narystė IFAD yra atvira bet kuriai JT valstybei narei. Šiuo metu joje yra 177 narės. Į IFAD veiklą aktyviai įsitraukusi nemaža dalis Europos Sąjungos (ES) šalių, Jungtinės Amerikos Valstijos. Iš ES valstybių narių IFAD kol kas dar nepriklauso Lietuva, Latvija, Čekija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija, Malta, Bulgarija ir Rumunija. IFAD Valdančiosios tarybos sesijoje buvo pritarta Ukrainos, Lietuvos ir Serbijos narystei šioje organizacijoje. Užbaigusios visas stojimo procedūras, šios šalys taptų naujausiomis IFAD narėmis.

IFAD tikslas – sutelkti papildomus išteklius, kurie lengvatinėmis sąlygomis būtų skiriami besivystančių valstybių narių žemės ūkio plėtrai. Įgyvendindamas šį tikslą, IFAD visų pirma finansuoja projektus ir programas, specialiai skirtas maisto gamybos sistemoms diegti, plėsti ar tobulinti ir susijusiai politikai bei institucijoms stiprinti pagal nacionalinius prioritetus ir strategijas, atsižvelgiant į poreikį didinti maisto gamybą skurdžiausiose šalyse, kuriose trūksta maisto, maisto gamybos didinimo galimybes kitose besivystančiose šalyse, skurdžiausių besivystančių šalių gyventojų mitybos lygio ir jų gyvenimo sąlygų gerinimo svarbą.

Fondo veikloje dalyvaujančios valstybės didžiąją dalį paramos projektų žemės ūkio plėtrai pastaruoju metu finansuoja būtent per IFAD, o ne FAO, kurios strateginiai prioritetai ne visuomet sutampa su Vakarų valstybių paramos tikslais.

Aiškinamajame rašte ŽŪM pažymi, kad IFAD galėtų būti naudinga priemonė, skiriant finansavimą Ukrainos žemės ūkiui atkurti, jei būtų nuspręsta prisidėti prie finansavimo šioje srityje. IFAD narės, besiremdamos IFAD, kaip specializuotos agentūros, finansų ir investicijų valdymo patirtimi, gali efektyviau ir tvariau asignuoti per papildomą fondą konkretiems projektams skiriamas lėšas. Be to, fondo veikla yra finansuojama ne tik iš valstybių narių įnašų, paskolų grąžinimo, investicijų pajamų ir specialių ne valstybių narių įnašų, bet ir kitų finansavimo šaltinių, tokių kaip skolinimasis tarptautinėse kapitalo rinkose. Tad IFAD veikia kaip lėšų katalizatorius, kuris galėtų būti svarbus Ukrainos žemės ūkiui finansuoti.

Anot ŽŪM, įnašai į IFAD įsiskaito į ES valstybių narių vystomajam bendradarbiavimui skiriamas lėšas. Šiuo metu didėja ir ateityje greičiausiai toliau didės nelegali imigracija iš Šiaurės Afrikos valstybių. Siekiant kovoti su šia problema, svarbu prisidėti prie šių valstybių vystymosi, skatinant investicijas į jų ekonomikas, ypač žemės ūkio sektorių. Be to, nelegali imigracija iš minėtų valstybių yra ypač aktuali problema Pietų Europos valstybėms, tad Lietuvos prisijungimas prie IFAD padėtų sustiprinti dėmesį šiam regionui.

„Pasaulio mastu gilėjančių problemų kontekste viena svarbiausių išlieka maisto saugumo užtikrinimas. Šiuo metu dėl Rusijos karo prieš Ukrainą išryškėjęs šis klausimas kartu su klimato kaitos keliamais iššūkiais blogina padėtį. Prisijungimas prie IFAD būtų neabejotinai aiški žinia, kad Lietuva kartu su bendramintėmis Vakarų valstybėmis yra pasirengusi prisidėti prie maisto saugumo pasaulyje užtikrinimo“, – tvirtinama ŽŪM aiškinamajame rašte.

Tampa donore

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.